„Santaka“ / Šildymo sezonas – kuo kūrensime?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-09-28 06:46

Dalinkitės:  


Įvariomis šildymo technologijomis besidomintis Linas Dubickas tvirtino, jog į būsto šildymą reikia žiūrėti kompleksiškai: pasirūpinti ir gera šildymo sistema, ir pastato sandarumu.

Šildymo sezonas – kuo kūrensime?

Eglė MIČIULIENĖ

Artėja šildymo sezonas. Apie tai, kaip prižiūrėti kūrenimo įrenginius, kad jie ilgiau tarnautų, kokį kurą rinktis, taip pat apie kitas sezono aktualijas kalbėjomės su UAB „Vilkauja“ direktoriumi Linu Dubicku.



Privalomi darbai

„Šildymo sezonui reikia pradėti ruoštis iš anksto – tada, kai tik baigiasi ankstesnis sezonas. Juk ne veltui sakoma: roges ruošk vasarą. Deja, žmonės dažniausiai susigriebia tik tada, kai ištinka bėda ir reikia šalinti gedimą ar net keisti šildymo įrenginį. Teko pastebėti, jog ypač vėlai šildymo reikalais žmonės susirūpino šį rudenį – mėnesiu ar dviem vėliau nei ankstesniais metais“, – kalbėjo L. Dubickas.

Kaip namuose tinkamai pasiruošti šildymo sezonui?

Pirmiausiai, anot L. Dubicko, turime atlikti šildymo sistemos apžiūrą ir profilaktinius pasiruošimo darbus: patikrinti apsauginius vožtuvus, slėgį išsiplėtimo induose, kontrolės, matavimo prietaisus. Norint būti užtikrintiems, kad katilas artimiausią žiemą atlaikys, jį prieš šildymo sezoną būtina išbandyti, atliekant hidraulinį bandymą didesniu slėgiu, nei paprastai naudojamas. Jei žmogus su tuo nesusidūręs, geriau kviesti specialistus, kurie žino, kaip tinkamai turi būti atliekami tokio pobūdžio darbai. Jau baigiantys amžių katilai tokios patikros metu prakiūra. Tad remonto darbus geriau atlikti iš anksto, nei už lango spaudžiant šalčiui.



Reikia ventiliacijos

Kita privaloma sąlyga – išsivalyti kaminą, dūmtakius. Pagal taisyklių reikalavimus, šildymo sezono metu tai daryti būtina kas 3 mėnesiai. Priklausomai nuo dūmtraukio ir kitų ypatumų, L. Dubickas rekomenduoja tai daryti ne rečiau kaip vieną kartą per metus, prieš šildymo sezoną.

Labai svarbu užtikrinti reikiamą oro padavimą į katilinę, pasirūpinti tinkama ventiliacija katilinės patalpoje. Esant nepakankamai traukai dūmtraukyje, trūkstant degimui reikalingo oro, katilai gali dūminti, dundėti.



Temperatūra – aukšta

Jeigu kūrenate kietuoju kuru, reikia pasirūpinti, kad jis būtų sausas.

„Kūrenant drėgna mediena ar pjuvenomis, kuro reikės dvigubai daugiau nei sauso. Drėgnas kuras katile pirmiausiai turi išdžiūti, o tik po to sudegti – taip daug energijos išleidžiama per kaminą. Žinoma, nuo drėgmės genda ir katilas. Žmonės kartais kūrena drėgnomis pjuvenomis ir džiaugiasi pigiu kuru, tačiau ankstesnės kartos nauji katilai nuo tokio kuro surūdija per 3–4 metus“, – aiškino L. Dubickas.

Kūrenimo įrenginiams labiausiai kenkia tai, kad juose nepalaikoma reikiama vandens temperatūra. Katile ji turi būti ne mažesnė kaip 70 laipsnių, o grįžtamojo vamzdžio temperatūra turi siekti 55 laipsnius.

„Kitaip tariant, jei katile palaikoma maždaug 80 laipsnių temperatūra, tai kuras geriau sudega, katilas mažiau užsiteršia suodžiais, kaminas lieka švaresnis ir mažiau teršiama aplinka. Tačiau jei katilas netinkamai prijungtas, kūrenant tokia temperatūra patalpose bus per šilta. Kad taip neatsitiktų, sistemoje turi būti įrengtas vandens temperatūros sumaišymo vožtuvas, kuriuo galima nustatyti į radiatorius patenkančio vandens karštį.

Tad jei planuojate atlikti šildymo sistemos renovaciją ar keisti katilą, tikrai rekomenduočiau pasitarti su tai išmanančiais specialistais“, – teigė pašnekovas.

Beje, svarbu ne tik katilas ir jo sumontavimas, bet ir tinkama eksploatacija. Kartais temperatūros sumaišymo vožtuvas būna sumontuotas, bet kas iš to, jei jis nepajudinamas nuo pat eksploatavimo pradžios?



Kietasis ir skystasis kuras

L. Dubicko teigimu, renkantis kūrenimo būdą reikėtų įvertinti ne tik kuro kainą, bet ir savo darbą – kiek laiko ir priežiūros galėsite skirti būsto šildymui.

Pigiausias kuras šiandien yra malkos, tačiau jomis kūrenant prie katilo teks eiti kelis kartus per dieną, o tokias galimybes turi ne visi.

Už malkas kiek brangiau kainuoja kūrenimas pjuvenų briketais, granulėmis. Granulės patogios tuo, kad kuro padavimas yra automatizuotas. Tačiau toks katilas, palyginti su kitais, kainuoja 2–3 kartus brangiau. Šilumos kilovato kaina irgi susidaro nemaža.

Kūrenimas anglimis brangesnis, bet jos yra viena iš populiariausių kuro rūšių. Akmens anglys yra kaloringesnės už medieną ir šeimininkams galima rečiau vaikščioti prie katilo.

Tie, kuriems reikia komforto ir nori turėti automatinį šildymą, statosi skystojo kuro katilus. Kol yra galimybė įsigyti kuro be akcizo, šilumos kaina yra priimtina. Kadangi šilumos ruošimas automatinis, į katilinę galima nebevaikščioti. Tai – brangiau už kūrenimą malkomis ar anglimis, bet pigiau už šildymą iš miesto katilinės.

Kurui jau naudojama ir šiaudų granulės bei briketai. Tačiau, L. Dubicko teigimu, tokiu atveju lieka daug pelenų, todėl šiaudai yra geras kuras didelėms katilinėms, bet individualiems vartotojams ši technologija kol kas dar nepritaikyta.



Brangiau, bet patogiau

Nepigiai, ypač pakilus kainoms, atsieina šildymas dujomis. Žinoma, tai – labai patogu, nereikia rūpintis katilinės priežiūra, kuras švaresnis, mažiau taršos ir triukšmo. Beje, dujinio kuro įrenginių techninis lygis per pastaruosius metus smarkiai pažengė į priekį, o jų kainos sumažėjo.

Brangiausiai kainuoja iš miesto katilinės centralizuotai tiekiama šiluma bei šildymas elektra. „Tačiau pastarasis būdas gali kainuoti daug mažiau, jei elektrą naudosime ne tiesiogiai šildymui, bet konvertuosime į šilumą. Turiu mintyje šilumos siurblius, kai elektra suka kompresorių, o šis gamina šilumą. Taip šildant namus kainuotų maždaug trigubai pigiau nei tiesiogiai šildant elektra. Tiesa, šilumos siurbliai gana brangūs, todėl ši šiluminė technika naudojama ribotai“, – pasakojo L. Dubickas.



Neišnaudotos galimybės

Pasak pašnekovo, yra dar vienas geras ir, beje, ekonomiškas būdas netapti namuose kūriku.

„Puikus dalykas – šildymo sistemoje sumontuoti akumuliacinę talpyklą. Per trumpą laiką katilas užkaista, šilumos perteklius susikaupia talpykloje, o toliau sistema automatiškai pasiima šilumos tiek, kiek reikia į radiatorius. Todėl, priklausomai nuo šilumos nuostolių, katilą galima kūrenti vieną kartą per dieną ar net tris dienas, pačiam patogiu laiku. Kuo didesnio tūrio talpykla, tuo rečiau reikės kūrenti“, – aiškino specialistas.

Akumuliacinė talpykla statoma pastato viduje, kuo arčiau katilinės, be to, izoliuojama. Didesniuose miestuose toks kūrenimo būdas vis labiau populiarėja, tačiau mūsų rajono žmonės šia sistema kol kas nesinaudoja.

„Jei atsirastų to norintis Vilkaviškio gyventojas, mūsų įmonė pasiruošusi įrengti vieną pavyzdinę akumuliacinę talpyklą už pusę kainos su sąlyga, kad retkarčiais sistemą būtų leista apžiūrėti ir kitiems“, – sakė UAB „Vilkauja“ direktorius.



Saulė – vandens šildymui

Dar viena šilumos rūšis – vadinamosios saulės baterijos. Pasak L. Dubicko, tai ta kuro kategorija, kurios eksploatacija labai pigi, tačiau brangios investicijos į įrangą. Be to, saulės kolektoriai turi vieną nepageidaujamą problemą – perteklinę energiją.

„Saulė šildo visus metus. Jei galvojame saulės energija šildyti patalpas, reikės didelio ploto baterijų ir vasarą nebus kur dėti sukauptos energijos. Todėl nemanau, kad patalpoms šildyti mūsų platumose apsimoka naudoti šią kuro rūšį. O štai naudoti saulės energiją vandeniui šildyti – tikrai verta, nors įranga nėra pigi. Tačiau psichologiškai labai smagu nemokamai turėti karšto vandens, – juokėsi L. Dubickas. – Ypač tai apsimoka didelėms šeimoms, kavinėms – ten, kur suvartojama daug karšto vandens.“

Saulės energija mūsų krašte tikrai neišnaudojama. Pašnekovo nuomone, ateityje populiarės saulės baterijos, kurios gamina elektrą. Mat elektros panaudojimas yra paprastesnis, nesusidaro perteklinės energijos.



Žiūrėkime į visumą

Norėdami, kad namai būtų šilti, o eksploatacinės sąnaudos – kuo mažesnės, turime pasirūpinti ne tik kūrenimo sistema.

Jei pastatas bus nesandarus, tai dalis šilumos (ir mūsų pinigų) bus paleista vėjais. L. Dubickas teigė, jog nauji modernūs pastatai su stiklo sienomis ir didžiuliais langais energijos požiūriu visiškai nenaudingi, nes žiemą patiriami dideli šilumos nuostoliai. Mat šalčiausia pastato dalis visuomet yra langai. Tokie statiniai yra nepraktiški, ir ši mada labai retai taikoma šiauriau esančiose Skandinavijos šalyse.

„Kad išleistume mažiau pinigų namų šildymui, į tai reikia žiūrėti kompleksiškai, t. y. pirmiausiai mažinti šilumos nuostolius ir pasidaryti kiek įmanoma modernesnę šildymo sistemą. Tada ir šildymo išlaidos bus nedidelės. Beje, kalbant apie šiltesnius kraštus, pietiečiams nepavydėkime, kad jiems nereikia šildytis. Vėsinimasis kainuoja brangiau...“ – su humoro gaidele pokalbį baigė L. Dubickas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas