„Santaka“ / Šilumos tiekėjai kainų mažėjimo nežada

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-09-21 06:43

Dalinkitės:  


UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorė Renolda Kubilienė ir technikos direktorius Darius Blažauskas nesidžiaugia, kad brangstančios dujos verčia branginti ir jų teikiamų paslaugų kainą.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Šilumos tiekėjai kainų mažėjimo nežada

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vėstant orams dažnas ilgesingai žvilgteli į šildymo sezoną primenančius radiatorius. Tačiau artėjantis šaltasis metų laikas byloja ir apie tai, kad šiemet šilumos tiekėjai dar labiau patuštins jau ir taip skylėtas vartotojų kišenes.

Apie tai, kokios naujovės laukia centralizuotos šilumos vartotojų, kalbėjomės su UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktore Renolda KUBILIENE ir technikos direktoriumi Dariumi BLAŽAUSKU.

– Gyventojams bene aktualiausias klausimas, kiek ateinantį sezoną teks mokėti už šildymą?

R. K.: Turbūt visiems aišku, kad šilumos kainą rajone lemiame ne mes, vietiniai šilumos tiekėjai, o bendra situacija šalyje. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, nuo 2005 metų, kai gamtinių dujų kainos metinis vidurkis sudarė 439 Lt/tne (litai tonos naftos ekvivalentui), iki šios dienos dujos pabrango 3,6 karto – iki 1598 Lt/tne. Palyginti su praėjusiais metais, dujų kaina pakilo 37 proc. Priklausomai nuo to, ir šilumos kaina gali padidėti net 17 proc.

Mes matome vienintelį kelią, kuris sumažintų gyventojų išlaidas šildymo paslaugoms, – tai pasenusių daugiabučių renovacija. Tik apšiltinę „kiauras“ namų sienas galėsime užkirsti kelią betiksliam šilumos švaistymui ir taip sutaupyti šildymui skiriamų lėšų.

Mūsų rajone šilumos kainos dydis visoms šilumos tiekimo sistemoms skaičiuojamas nediferencijuotai. Tokią tvarką reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymo 34 straipsnis, kuriame teigiama, jog atskirų šilumos tiekimo sistemų sąnaudos į apskaitą įtraukiamos atskirai tik tuo atveju, jei atskiroje šilumos tiekimo sistemoje realizuojama ne mažiau kaip 10 GWh (gigavatvalandžių) šilumos per metus. Turint galvoje visas rajono katilines, tiek šilumos sunaudoja tik vilkaviškiečiai. Kad nenukentėtų mažųjų katilinių šilumos vartotojų interesai, kainų rajone diferencijuoti negalime.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bazinę centralizuotai tiekiamos šilumos kainą be pridėtinės vertės mokesčio nustatė iki 2010 m. gegužės 31 d. Iki šio laiko naujos bazinės kainos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neperskaičiavo, nes rajono Taryba nepatvirtino mūsų teikiamų investicijų projekto, todėl šilumos kaina vis dar skaičiuojama pagal senąją tvarką. Tikimės, kad jau šio mėnesio pabaigoje vyksiančiame rajono Tarybos posėdyje, patvirtinus UAB „Litesko“ teikiamas investicijas, bus patvirtinta ir nauja bazinė kaina. Rajono Taryba, kiek žinome, nusiteikusi tvirtinti tik tas investicijas, kurios sumažintų gyventojams šilumos kainą. Tad nauja bazinė kaina turėtų būti mažesnė nei ankstesnioji. Tačiau kol ji nepatvirtinta, negalime tiksliai nurodyti, kiek už šilumą šį sezoną mokės mūsų rajono gyventojai.

– Kalbate apie numatomas investicijas į rajono šilumos ūkį, kurios sumažintų šilumos kainą. Kokias investicijas planuojate?

D. B.: Pirmiausia norėtume Vilkaviškyje pakeisti vieno iš daugiabučių kvartalo trasų schemą. Prieš porą dešimtmečių, pradėjus statyti minėtą kvartalą, buvo planuota, kad jis plėsis. Kadangi taip neįvyko, planuojame minėtą trasą palikti kaip rezervinę, o šilumos energiją tiekti kitu ruožu ir taip sumažinti šiluminius nuostolius.

Kybartuose taip pat planuojame keisti dalį trasos, kur šiluminiai nuostoliai patiriami dėl susidėvėjusios izoliacijos. Padarėme termovizinę nuotrauką, atkasėme trasą, atlikome tyrimą, pamatėme tikrą būklę ir nusprendėme investuoti į jos renovaciją.

Vilkaviškyje svarstome galimybę įrengti dar vieną biokuro katilą. Pusę lėšų jam ketiname gauti iš ES struktūrinių fondų. Toks katilas leistų mažinti dujų suvartojimą. Kaip žinome, dabar šilumos kaina tiesiogiai priklauso nuo dujų kainos, kuri nuolat kyla. Taip pat būtina rekonstruoti deaeratorių, kad iš vandens pašalintume deguonį, kuris skatina vamzdžių koroziją. Naujos kartos deaeratorius taip pat sumažintų šilumos nuostolius.

Norėtume įdiegti duomenų monitoringo sistemą, kad iš visų penkių rajono katilinių į centrinį valdymo pultą patektų duomenys, leidžiantys iškart reaguoti į bet kokius nukrypimus nuo normos. Taip pat reikėtų rekonstruoti pagrindinį Vilkaviškio katilinės katilą, kurio šildomieji paviršiai fiziškai pasenę. Jau pernai prieš kūrenimo sezoną buvo problemų, todėl nenorime rizikuoti – turime dirbti saugiai.

Šią vasarą baigėme Kybartų katilinės elektros ūkio rekonstrukciją.

– UAB „Litesko“ vis akcentuoja daugiabučių renovaciją, kuri sumažintų šilumos kaštus. Tačiau vyresnio amžiaus žmonės skaičiuoja, jog investavę nemažus pinigus ekonominės naudos nebesulauktų.

R. K.: Taip, mes taip pat nuolat girdime tokius argumentus. Bet juk butas – ne vienadienė prekė. Jis liks vaikams ar anūkams, o renovavus būsto vertė tikrai pakils. Kad ir kaip besipriešintų vyresni žmonės, kitos išeities sumažinti šilumos kaštams nėra. Galiu tik pateikti keletą palyginimų tarp renovuotų ir nerenovuotų namų, kur šildymą tiekianti mūsų įmonė atliko tyrimą ir skaičiavimus. Lyginome vidutinio 60 kv. m. ploto butų šildymo kainas panašaus dydžio ir suplanavimo namuose. Pavyzdžiui, Marijampolėje nerenovuotame Mokolų g. 65 daugiabutyje šildymo kaina per sezoną siekė 1840,80 Lt (šilumos sunaudota 106,45 kWh/m²). Tokiame pačiame renovuotame name Kosmonautų g. 12 mokestis siekė tik 803,40 Lt (šilumos sunaudota 46,53 kWh/m²). Telšiuose nerenovuoto Masčio g. 4 daugiabučio gyventojai praėjusį sezoną mokėjo 1726,20 Lt (sunaudojo 107,195 kWh/m²), renovuoto Masčio g. 54 namo – tik 588 Lt (sunaudojo 43,077 kWh/m²) ir t. t. Akivaizdu, jog renovavus pastatą sutaupoma apie 50 proc. iššvaistomos šiluminės energijos.

Mūsų bendrovė siūlo naują paslaugą visiems daugiabučių gyventojams – įvertinti namo būklę termovizoriumi. Juo galima nustatyti didžiausias namo problemas, t. y. prastai izoliuotas vietas, išleidžiančias šilumą, kaupiančias drėgmę. Termovizinės nuotraukos akivaizdžiai parodo, kokius šilumos nuostolius patiria namo gyventojai. Jeigu jie norėtų termovizoriumi įvertinti savo namo būklę, šio administratorius turėtų kreiptis į UAB „Litesko“.

– Ar mūsų rajono gyventojai daug skolingi šilumos tiekėjams?

R. K.: Daugiau ar mažiau yra skolingi apie 18 proc. gyventojų. Jų skolos viršija 984 tūkst. litų. Per milijoną litų skolingos biudžetinės įstaigos, apie 17 tūkst. – kitos rajono įmonės. Daugelis gyventojų per vasarą bando išsimokėti ar sumažinti skolas, tačiau yra tokių, kurie piktavališkai nemoka. Pavyzdžiui, kai kurie mokėti pradeda tik tuomet, kai byla pasiekia antstolius. Kiti naudojasi tuo, kad jų butai užstatyti bankui, tad iš varžytynių negali būti parduoti.

Primename gyventojams, jog pagal dabar galiojantį Civilinio proceso kodeksą skolos išieškojimas į gyvenamąjį būstą gali būti nukreiptas tuomet, kai skola siekia 7 tūkst. litų. Nors mes tuo nepiktnaudžiaujame, tačiau įstatymo teise naudojamės.

– Kokios dar naujovės šį sezoną laukia šilumos vartotojų?

R. K.: Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Šilumos ūkio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą bei kitų teisės aktų projektus, kurie bus svarstomi Seime. Šie projektai ypač aktualūs daugiabučių gyventojams, nes įstatymais siekiama apsaugoti šių gyventojų interesus ir garantuoti sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų sektoriuje.

Siūloma, kad daugiabučių namų administratoriais negalėtų būti šilumos, elektros, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų išvežimo ar kitas komunalines paslaugas. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojais nebegalės būti šilumos tiekėjai ir su jais susiję asmenys. Kai daugiabučio namo administratorius ir šildymo sistemos prižiūrėtojas nebus susiję su komunalinių paslaugų teikėjais, jų priimami sprendimai geriau atitiks konkretaus namo gyventojų poreikius.

Taip pat siūloma nustatyti priemones, užtikrinančias skaidresnę bendrojo naudojimo objektų administratorių ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojų skyrimo tvarką ir veiklą, atsakomybę už netinkamą pastatų šilumos ir karšto vandens sistemų eksploatavimą ir priežiūrą. Jei Seimas priims šį projektą, pasikeis mūsų santykiai su vartotojais – mes nebegalėsime būti šilumos sistemos prižiūrėtojais. Taigi lauksime, kokia šiuo klausimu bus Seimo daugumos nuomonė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas