„Santaka“ / Žvejams mėgėjams

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-09-16 07:28

Dalinkitės:  


Patyręs žvejys Raimondas Buitkus savo išbandytais metodais prisivilioja nemenką laimikį.
Monikos BUITKUVIENĖS nuotr.

Žvejams mėgėjams

Rudeninių lydekų beieškant geros visos priemonės



Žvejai yra prognozuojami žmonės. Pažvelgęs į kalendorių gali atspėti, kur savaitgalį trauks didžioji dauguma Lietuvos meškeriotojų.

Lydekų gaudytojų armija pas mus stebėtinai išauga atėjus balandžio 20-ajai ir prasidėjus rugsėjui. Tada spiningu švytuojantį žvejį gali sutikti prie didesnių ar mažesnių upių, o ežerų ar užtvankų platybes vagoja gausybė valčių. Šie požymiai byloja, jog atėjo lydekų gaudymo metas. Tačiau anaiptol ne kiekvienam žvejui pavyksta „susitarti“ su šia plėšrūne.

Viena iš nesėkmės priežasčių gali būti vandens temperatūra. Rugsėjo pradžia Lietuvoje būna palyginti šilta, vanduo dar nedaug atvėsta. Todėl lydekos rudens pradžioje vis dar kimba vadinamuoju „vasaros režimu“. Didesnis jų aktyvumas būna arba anksti ryte, arba vėlesnėmis vakaro valandomis.

Rugsėjui persiritus į antrą pusę, jau galima tikėtis vadinamojo lydekų kibimo piko. Žinoma, tai reikia vertinti labai atsargiai, nes rugsėjis rugsėjui nelygus. Kartais net ir tada vanduo dar būna gana šiltas, o lydekos dirbtiniais masalais domisi ne itin noriai.

Tarp spiningautojų egzistuoja faktais patvirtinta nuomonė, jog margašonės aktyviausios būna, kai vandens temperatūra nukrenta iki 11 laipsnių šilumos. Tada galima tikėtis ne tik gausių, bet ir didesnių laimikių. Todėl gaudydamas lydekas iš valties pirmiausia žvelgiu į žuvų ieškiklį (echolotą), kuris rodo ne tik gylį, bet ir vandens temperatūrą. Skirtingose vietose ji kartais skiriasi nuo 0,5 iki 1 laipsnio (būna ir daugiau). Būtent dėl to, kad įdėmiai stebiu vandens temperatūros duomenis, sugebu suvilioti vieną kitą lydeką. Šis daiktas praverčia dar ir todėl, kad ekrane gali pamatyti, kur tuo metu plaukioja didesni ar mažesni smulkesnių žuvų būriai. Radus didesnį vadinamosios „baltos“ žuvies būrį, galima bandyti aplinkui ieškoti alkanos lydekos.

Tačiau pasikliauti vien tik šiuolaikinės technikos teikiama informacija būtų per daug drąsu. Tai – tik pagalbinė žvejybos priemonė. Kur kas geriau nei žuvų ieškiklis veikia žvejo atmintis. Būtent ji padeda vietiniams spiningautojams aplenkti atvykėlius, apsikrovusius pačiais naujausiais pagalbiniais žūklės įrankiais. Ilgus metus tame pačiame vandens telkinyje žūklaujantis meškeriotojas geriau žino ten esančias seklumas, povandeninius kalnelius ar didesnių duobių pakraščius.

Didžioji dauguma spiningautojų „kankinasi“ bandydami apsispręsti, kokiu masalu vertėtų gaudyti lydekas rugsėjį. Atsakymas paprastas – visais.

Rudens pradžioje vis dar sėkmingai gaudoma su sukriukėmis. Kol vanduo neatvėso, lydekos kuojas bei ešerius medžioja arčiau krantų esančiose seklumose, todėl šis masalas yra nepamainomas. Nors iš pirmo žvilgsnio sukriukė yra labai nedidelis daiktas, tačiau šį masalą gali griebti ir labai rimta margašonė, ir vos už besisukančią blizgutę didesnė lydeka. Gaudydamas šias plėšrūnes labiausiai pasikliaunu sudubliuotomis sukriukėmis. Du ant vieno strypelio besisukantys lapeliai, mano nuomone, geriau veikia lydekų šoninę liniją ir šios neatsisako griebti to keistai veikiančio masalo.

Vadinamasis vobleris – ne ką prastesnis masalas. Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo gaudymas „tvičingo“ būdu, t. y. kai vobleris traukiamas ne tolygiai, o nuolat vis truktelimas. Timptelėjimai gali būti staigesni arba lėtesni (priklausomai nuo lydekų aktyvumo), vienas arba keletas. Pauzės daromos ilgesnės arba trumpesnės, leidžiant plaukiančiam masalui kilti aukštyn, o skęstančiam – grimzti. Tačiau šiam žvejybos būdui reikia multiplikatorinės ritės, „greitesnio“ (extra fast) spiningo ir tikrai nemažai kainuojančių voblerių.

Tačiau ne prasčiau lydekas galima vilioti ir gaudant kiek pigesniais „Minnow“ klasės vobleriais, pagamintais iš balzos ar kitokio medžio. Tokiais masalais spiningaujama panašiai, kaip ir prieš tai buvo rašyta. Trukteli ir leidi masalui kilti aukštyn. Tam būtinai prireiks pinto valo, kurio reikia ir gaudant guminukais. Tačiau apie juos ir žūklę kitais masalais plačiau parašysime kitą kartą.



Raimondas BUITKUS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas