„Santaka“ / Žvilgsnis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-18 18:58

Dalinkitės:  


Žvilgsnis

Algimantas GUDAITIS

Rudeniniai viščiukai liesoki



Kai ateina vėlyvas ruduo, kai suvesti į tvartus gyvuliai ir užarti laukai, ūkininkai pradeda skaičiuoti, kiek uždirbo pajamų ir išleido pinigų per praėjusius metus. Neveltui sakoma, kad viščiukai skaičiuojami rudenį.

Nelengva ir nelabai iškalbinga ta ūkininkų buhalterija. Prisimenu vieną pirmųjų kolūkių pirmininkų Petrą Žemaitaitį, ūkio, skambiu „Į komunizmą“ vardu, kolūkiečius vedusį į šviesią ateitį. Žmogus nebuvo baigęs nei akademijų, nei universitetų, todėl apie ūkio ekonomiką spręsdavo elementariai. „Pasakyk, mergužėle, kiek sąs-kaitoje yra pinigų“, – prašydavo pirmininkas ūkio ekonomistės. Jei pinigų, lyginant su praeitais metais ar pusmečiu, padaugėjo, vadinasi, su ūkiu ir ekonomika viskas tvarkoje, jei sumažėjo – kažkur negerai.

Panašiai apie ūkio ekonomiką sprendžia ir šiandieniniai ūkininkai. Nors dabar jau ne vienas įsigijęs aukštąjį ar kolegijos išsilavinimą, tačiau ūkininkų ekonominės žinios silpnokos ir buhalterija menka. Ne vienam žemdirbiui buhalteriją tvarko įvairios firmos, konsultantai, samdomi buhalteriai, tačiau sunkiai surasime ūkininką, kuris atsivertęs buhalterinius dokumentus galėtų pasakyti, kiek praeitais metais kainavo užauginti toną kviečių, miežių, cukrinių runkelių? Kiek reikėjo išleisti pinigų, kol supirkėjas išsivežė bulių ar bekoną?

Jau nekalbu apie tai, kokią dalį tonos grūdų ar centnerio pieno savikainoje sudarė darbo užmokestis, trąšos, chemikalai, pašarai, turto amortizacija, kitų rūšių išlaidos? Kuri produkcija pelningesnė (rentabilesnė) – grūdai, rapsai, o gal pienas? Vien priekaištais valdžiai, jog jai žemdirbiai menkai rūpi, o supirkėjams – kad šie mažai moka, ūkio ekonomikos nesustiprinsime.

Kartu negalėčiau pasakyti, kad žemdirbių priekaištuose valdžiai ir supirkėjams nėra tiesos. Yra, ir kartais net labai daug. Nusisukusi nuo žemdirbių valdžia žiūri į supirkėjų monopolizmą. Keturiems šešiems grūdų ar pieno supirkėjams visai nesunku susitarti dėl supirkimo kainų. Daug kopijuojame nuo Europos Sąjungos (ES) valstybių senbuvių, tačiau pamirštame, kad mes į ES atėjome ne tik su savo žeme, tarybiniais traktoriais, bet ir nevaldomu siekiu praturtėti. Tik paprastų, sunkiai dirbančių žemdirbių pinigais, kai jiems už litrą pieno nemokėjo nė pusličio, sukurtos modernios pieno perdirbimo bendrovės.

Tačiau ir ūgtelėjusios iki europinio lygio, europinės kainos už pieną ūkininkui jos nepasiūlo. Ar ne tokiu keliu (ūkininkų pinigais) dabar mėgina pertvarkyti gyvulių skerdyklas mėsos perdirbimo bendrovės. Ūkininkus į neviltį veda atsiskaitymas už gyvulius pagal gyvulių skerdenų svorį bei kokybę. Žemdirbiai mato, jog perdirbėjai vėl lenda į jų kišenes ir pinigines, kad galėtų sueuropinti ir išgražinti savąsias įmones ir bendroves.

Taigi rudeniniai viščiukai ne tokie riebūs ir sunkūs. Nors ūkininkai ir sąžiningai juos „lesino“, bet skaniausius kąsnelius pasilieka tie, kas tuos viščiukus, o su jais ir ūkininkus, tik nupeša.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas