|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2004-12-07 08:33
R.Vieraitienė nedvejodama sutiko, jog jos sūnaus inkstai būtų persodinti sergančiam žmogui. Tam pritarė ir Artūro sesuo Rasa.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Virbalietis Artūras Vieraitis, kaip ir daugelis gimtinėje darbo negaunančių jaunų žmonių, laimės ieškojo užsienyje. 28-erių metų vyras gegužės mėnesį išvažiavo į Airiją. Ten dirbo baldų fabrike, nuomojo butą, nuolat skambindavo tėvams į Virbalį ir džiaugėsi, kad viskas sekasi gerai. Į Airiją, Oldkastlo miestą, padirbėti važiuodavo ir dvi Artūro seserys, tad vienas kitu rūpindamiesi svetimame krašte nesijautė tokie vieniši. A.Vieraitis dirbo legaliai, mokėjo mokesčius ir kūrė ateities planus, ką darys, kai užsidirbs pinigų. Tačiau spalio 2 d. tėvus pasiekė tragiška žinia. Spalio 1-osios vakarą Artūras, vairuodamas automobilį, pateko į avariją. Jam buvo stipriai sužalota galva. Gyvybės siūlą tepalaikė vaistai ir plaučių ventiliacijos aparatas. Medikai neteikė vilties, jog jaunas vyras išgyvens. Virbalietė Regina Vieraitienė dar negali ramiai kalbėti apie taip neseniai išgyventas laukimo valandas. Tramdydama jausmus ji pasakojo, kaip Airijoje su Artūru buvusi sesuo telefonu pranešinėjo tėvams naujienas, kuriose nebuvo nė lašelio vilties. Atvykęs gydytojų konsiliumas konstatavo, jog lietuvio smegenys mirę. Spalio 3 d. buvo atjungti gyvybę palaikę aparatai. Tragiškomis aplinkybėmis Reginai ir Juozui Vieraičiams teko priimti labai svarbų sprendimą. Iš Airijos paskambinusi duktė klausė, ar jie pritartų, kad Artūro organai būtų paaukoti transplantacijos laukiantiems Airijos ligoniams. Nors mamai tuo metu buvo sunku galvoti apie kitų bėdas, ji nedvejodama sutiko, kad sūnus taptų donoru. Kam persodinti Artūro inkstai, mama vėliau nesidomėjo. – Kam man žinoti, – liūdnai tęsė kalbą R.Vieraitienė. – Jei kažkam jie padėjo, išgelbėjo gyvybę – lai gyvena sveikas. Virbalyje gedintiems tėvams laidotuvėmis rūpintis nereikėjo. Viską tvarkė Airijoje buvusi dvidešimtmetė duktė Lina. Ji kreipėsi į Lietuvos ambasadą, laidojimo paslaugų firmą, kuri viskuo pasirūpino. Palaikų pargabenimas kainavo 2700 eurų (9300 litų). Kadangi Artūras Airijoje mokėjo mokesčius, ligoninės išlaidų padengti nereikėjo. Dalį pinigų, kuriuos reikėjo sumokėti laidojimo firmai, suaukojo Artūrą bei jo seseris pažinoję lietuviai, kiti, net nepažįstami, bet apie šeimos nelaimę sužinoję žmonės. Tokia labdara bėdos atveju vietinėje bendruomenėje įprasta, tad žmonės ir net įstaigos, kuriose dirbo Artūro artimieji, nešė pinigus ir aukojo. Artūro tėvai labai dėkingi visiems Lietuvoje ir Airijoje, kas sunkią valandą padėjo nelaimėje. Po penkių dienų karstas su Artūro palaikais lėktuvu atgabentas į Vilniaus oro uostą. Ten jį pasitiko Vilkaviškio laidojimo paslaugų įmonė ir pargabeno į tėviškę. Kitą dieną airiškas karstas su pagal tos šalies tradicijas pašarvotais palaikais atgulė Virbalio kapinėse. Bedarbiams tėvams bei su jais gyvenančiai keturiolikmetei seseriai Rasai teliko begalinis skausmas ir rūpestis, kaip reikės atiduoti skolas, į kurias įstūmė nelaimė. R.Vieraitienė iš pažįstamų išgirdo, jog yra naujas įstatymas, ir valstybė gali skirti lėšų užsienyje mirusių lietuvių palaikams pargabenti. Moteris kreipėsi į rajono Savivaldybę, pateikė dokumentus. Jų šeimos materialinė padėtis atitiko įstatymo reikalavimus. Vieraičių šeimai buvo skirti 4000 litų. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė paaiškino, jog 32 MGL'ai (4000 Lt) – tai maksimali suma, kiek tokiu atveju skiria valstybė. Nustatant kompensacijos sumą pirmiausia atsižvelgiama į faktines išlaidas. Šiuo atveju jos daugiau nei dvigubai viršijo galimą kompensaciją. Jei panaši nelaimė ištiktų kurią kitą rajono gyventojų šeimą, jie taip pat turėtų kreiptis į Savivaldybę. Parama teikiama tik tuo atveju, jei žuvusysis nebuvo draustas jokioje draudimo bendrovėje, o jį laidojančių artimųjų pajamos vienam šeimos nariui neviršija 135 litų. Pinigai mokami iš rajono biudžeto, tačiau vėliau Finansų ministerija juos grąžina. Publikuota: 2004-12-07 08:33:16 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|