„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-09-02 07:54

Dalinkitės:  


Atodangos

Rugsėjis – sėjos metas



Ne apie sunkų, daug ištvermės ir atkaklumo reikalaujantį žemdirbių darbą šį kartą norisi pakalbėti. Nors ir tam – pats laikas. „Reikia pakalbėti“, – sakydavo televizijos laidų vedėjas impozantiškasis Vytenis Pauliukaitis. Šį kartą – apie mokslo ir praktikos santykį plačiąja prasme. Apie mokslo žinių pritaikymą konkrečioje veikloje, apie profesijos pasirinkimą ir klaidas.

Rugsėjis. Vieni sėja javų grūdus, kiti – žinias ir patirtį. Nes žinios – taip pat grūdai, iš kurių išaugs mūsų ateities, mūsų visuomenės gerovės želmenys. Tik neramu, kad į blogai paruoštą dirvą pasėti grūdai neišaugtų piktžolėmis. O juk taip būna. Ir paskui visi, nustebę ir susikrimtę, ieškome kaltųjų.

Kiek tūkstančių jaunų žmonių šio mėnesio pirmą dieną peržengė mokslo įstaigų slenkstį? Su pačiais jauniausiais, dar tik pradėjusiais „graužti karčią mokslo šaknį“, maždaug viskas aišku – jų takas į mokslus nubrėžtas ir „nugairiuotas“. Jiems kryptį nustato įstatymai, mokykla, tėvai... O baigusiems vidurinį mokslą ir ketinantiems studijuoti iškyla daug problemų. Pirmiausia – pasirinkimas. Juk stovi jaunas žmogus pirmą kartą gyvenime tarsi kryžkelėje – kur pasukti? Baugu suklysti. Kaip toje pasakoje: „Į vieną pusę pasuksi – lobį rasi, kitu keliu nueisi – galvą padėsi.“ Aišku, kad visi norėtų tą paslėptą lobį surasti. Tačiau iki jo laukia begalės kliūčių, sunkių išbandymų – ar pakaks jėgų?

Dažnai ne vienas neramiai pagalvoja: „Ar ne per aukštai išsikėliau savo galimybių kartelę?“ Nes jau senai praėjo tie laikai, kai švietimo sistemoje buvo privalomas šimtaprocentinis pažangumas ir aukštasis mokslas buvo nemokamas. Dabar, kaip mėgsta pasišaipyti šmaikštuoliai, nemokamas tik sūris pelėkautuose. Tad ir laužo galvas tėvai, kurių atžalos užsimojo įgyti solidų išsilavinimą, kaip, iš kur sukrapštyti tuos tūkstančius litų už vaikų mokslus. To jiems niekas nepatars. Na, bet tarkim, kad jų vaikas jau įšoko į tą aukštojo mokslo traukinį, jau laimingas važiuoja. Ir kas toliau? Nagi toliau kiekvienas studentas elgiasi labai skirtingai. Vieni, vadinamieji moksliukai, sąžiningai lukštena pasirinkto mokslo gudrybes, nori pateisinti tėvų pasitikėjimą ir sudėtas lėšas, o kiti – „stumia“ lengvai savo studentiškas dieneles, nekvaršindami sau galvos ateities perspektyvomis.

Gerai pažįstu vieną paprastą šeimą, išleidusią į mokslus du sūnus. Vyresnysis, jau baigęs studijas, dirba pagal įgytą specialybę. Jam nebuvo sunku rasti darbą, nes vaikinas dar studijuodamas jau dirbo toje pat srityje. Vėliau, baigęs mokslus, ten ir liko dirbti. Jaunėlis brolis taip pat studijuoja ir dirba. Jie besimokydami nebuvo tėvams našta ir be didesnių klaidžiojimų surado savo gyvenimo kelią. Kuo jie skyrėsi nuo bendraamžių? Nagi tuo, kad dar vidurinėje jau žinojo, ką toliau rinksis. Ir pasirinko ne tėvų verčiami, o savo valia, pagal savo potraukį. Sakysite, idealus ar išskirtinis atvejis. Tikrai ne. Paprasta eilinė šeima, ir vaikai paprasti, ne kokie vunderkindai. Tačiau jie nuo mažens jautė pareigą ir atsakomybės jausmą tėvams, žinojo, ko nori.

Bet kiek yra jaunų besiblaškančių žmonių. Nori jie ne tiek ir daug: kad visos dienos būtų kaip nesibaigiančios atostogos, nesibaigiančios šventės. Pasirinkę profesiją – ne tą, kur širdis traukė, bet tą, kur lengviau įstoti, kur pigiau, jie ne ką laimėjo. Gerai, galbūt baigs jie tuos mokslus, bet tada lauks kiti rūpesčiai, kitos bėdos.

Didžiausios problemos prasidės, kai jaunas žmogus, keletą metų vargęs, baigs pasirinktus mokslus ir ieškos darbo pagal įgytą specialybę. Ieškos ir rasti negalės... Juk baigusiųjų mokslus – tūkstančiai, o naujų darbo vietų niekas tiek nesukuria. Tad jeigu tavo įgyta profesija šiuo metu nepaklausi, kapanokis iš savo bėdos pats, kaip išmanai. Čia ne ką gali padėti ir tėvai, kurie iki šiol rėmė savo studentą. O valdžia? Valdžia užsiėmusi savo reitingais, savo rūpesčiais – kaip ilgiau išlaikyti užimamas pozicijas.

O kas suskaičiavo, kiek įgijusių aukštąjį mokslą jaunų žmonių dirba ne pagal specialybę? Kankinasi buvę studentai ne tik ieškodami ir nerasdami darbo, bet ir dirbdami atsitiktinį, nemėgstamą darbą. Paskui mes stebimės: iš kur pas mus tiek daug prastų specialistų? Tokių, kurie laikui bėgant tampa paprasčiausiais biurokratais, „užmušinėjančiais“ darbe laiką taip pat, kaip lengvai „stumdė“ studentiškas dienas. Į kokią išlaidų grafą nurašyti į jų mokslus sudėtas lėšas, tėvų rūpesčius ir viltis? Ir veltui ieškotume kaltų, nes kalti visi, o atskirai – niekas. Nes, kaip sakoma Kinijoje, ne vėjas nustato kryptį, bet burės. Vėjas šiuo atveju – galbūt tėvai, mokykla, valdžios institucijos, o burės – tai vidinis žmogaus įsitikinimas ir valia.

Visos mūsų bėdos dažniausiai kyla iš to, kad labai dažnai pritrūkstame gal intuicijos, gal to vidinio įsitikinimo, atsakomybės ir valios. Lemiamu momentu mums pritrūksta paprasčiausio tikėjimo savo jėgomis – aš galiu. Pats.



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas