„Santaka“ / Valdovų rūmai – vartai iš praeities į dabartį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-17 05:54

Dalinkitės:  


Statybininkai jau beveik baigia reprezentacinį Valdovų rūmų korpusą.

Valdovų rūmai – vartai iš praeities į dabartį


Turtinga Lietuvos Valdovų rūmų praeitis

Lietuvos valdovų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje apie keturis šimtmečius buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis, administracinis ir kultūrinis centras. Čia rasti seniausi mūrai Lietuvoje, kurių istorija siekia XIII amžių.

Žygimantas Augustas rūmuose sukaupė Europoje garsėjusią biblioteką. Čia buvo saugomi paveikslų rinkiniai, didžiulė brangenybių kolekcija, kuriai, amžininkų liudijimu, neprilygo net Popiežiaus turtai. 1636 m. rūmuose parodyta pirmoji opera Lietuvoje. Čia veikė pirmasis muzikinis teatras.

Kelis kartus degę ir keitę architektūros stilių rūmai XVII a. viduryje per karą su Maskva buvo taip nuniokoti, kad valdovams gyventi nebetiko. Po trečiojo Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo Vilnius buvo prijungtas prie Rusijos imperijos.

Naikinant Lietuvos valstybės ir valstybingumo simbolius rūmų liekanos nugriautos, vieta sulyginta su žeme ir užsodinta medžiais. Sprogdintų, griautų ir nuniokotų rūmų nuolaužos daugiau nei 200 metų išgulėjo po žeme.



Vilnius – valdovų miestas

Tik 1987 m., po daugiau nei 200 metų, buvo pradėta domėtis Lietuvos valstybingumo simboliu, jo istoriniais archyvais, imtasi griuvėsių kasinėjimo darbų. O dar po penkiolikos metų, 2002 m. gegužės 10 d., Lietuvos valdovų rūmų atstatymo darbus nuspręsta oficialiai pradėti.



Amžius gyvavęs įsitikinimas, kad „Vilnius – valdovų miestas“, įgavo aiškų regimą pavidalą. Ir jei dar pernai rūmai vos vos buvo matomi, tai dabar visi praeinantys Katedros aikšte gali pasigrožėti grakščiu pagrindinio (pietinio) rūmų korpuso siluetu.

Juolab kad šis reprezentacinis rūmų korpusas jau beveik baigtas. Statybininkai jau baigia mūryti trečiąjį jo aukštą, nuo kurio atsiveria nepakartojami vaizdai į Katedrą, jos aikštę ir Aukštutinę pilį – jį baigus dar šiemet bus dengiamas stogas.

Taip pat planuojama netrukus pabaigti bei uždengti stogu ir vakarinį bei šiaurės vakarų korpusus. Jau dabar matyti, kad iškilo didingas statinys, keičiantis Vilniaus veidą, prikeliantis svarbias mūsų istorijos prasmes ir sykiu urbanistiškai pažymintis mūsų atgautąją nepriklausomybę.

Valdovų rūmai turi tapti patogiu šiuolaikinei visuomenei daugiafunkciniu, istoriniu Lietuvos kultūros centru, atliekančiu reprezentacines, edukacines ir galop muziejines funkcijas.

Planuojama, kad pietinis rūmų korpusas bus skirtas reprezentacijai ir iškilmingiems valstybiniams renginiams, rytiniame bus įrengta įspūdinga 300 kv.m. priėmimų salė. Vakariniame korpuse tikriausiai įsikurs lobynas (kur persikels tikriausiai ir Katedros požemiuose rasti turtai), šiaurinis bus skirtas teatrinei bei koncertinei veiklai.



Valdovų rūmus siekiama atkurti iki 2009 m. – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejaus. Atstatyti rūmai bus reprezentacijos, valstybingumo, kultūros ir švietimo centras.



Kviečiame apsilankyti

Mielai kviečiame Suvalkijos krašto gyventojus aplankyti Lietuvos sostinę ir neaplenkti Valdovų rūmų paviljono prie Katedros, kuriame nuoširdžiai bus atsakyta į visus jus dominančius klausimus, susijusius su Valdovų rūmų istorija, dabartimi bei ateities planais.

Pamatyti, kaip atrodys atkurti Valdovų rūmai, galima Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje veikiančioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų projektų salėje.

Čia atėję vilniečiai ir sostinės svečiai jau gali pamatyti brėžinius, maketus, schemas, senus piešinius ir raižinius bei archeologinius radinius, kuriais remiantis bus atkuriami Valdovų rūmai.

Lietuvos valdovų rūmų atkūrimą finansuoja valstybė. Taip pat privačioms lėšoms kaupti, informuoti visuomenę bei ją sudominti yra įsteigtas Valdovų rūmų paramos fondas. Fondas siūlo asmenims, organizacijoms ir bendrovėms prisidėti prie šio valstybinio masto projekto.

Tiek fiziniai, tiek juridiniai rėmėjai, parėmę daugiau nei 1000 Lt, bus pagerbti ir įamžinti specialiai šiam tikslui skirtoje rūmų vietoje bei duomenų bazėje, įteiktas diplomas ir atminimo dovanėlė, kartą kaip svečias bus pakviestas į fondo renginį.



Fondas siekia, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui Valdovų rūmai būtų svarbūs.

Ne vieną žavi šio projekto išskirtinumas, suvokimas, kad tai niekada nepasikartos. Ne vienam pasąmonėje kirba mintis, kad tai kažkada virs istorija.

Mūsų kartai yra suteikta ypatinga galimybė prisidėti prie šio istorinio projekto.



Ieva SINKEVIČIŪTĖ



Publikuota: 2005-11-17 05:54:18

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai