„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-08-26 06:53

Dalinkitės:  


Atodangos

Mokykimės džiaugtis kiekviena nugyventa diena



Seni žmonės mėgsta sakyti, kad seniau ir vasaros buvo kaip vasaros, ir žiemos kaip žiemos. Viskas, girdi, buvo geriau – kaip ir privalo būti. O dabar – nei normalios vasaros, nei normalios žiemos. Nei normalios valdžios, nei normalių įstatymų. „Taip, taip, – juokiasi iš senųjų jaunimas, – senovėje tikriausiai ir saulė buvo karštesnė, ir cukrus saldesnis.“

Juokas juokais, bet kartais verta susimąstyti: ko mes norime iš šios dienos, ar mokame teisingai ją vertinti. Ir senolius galima suprasti – galbūt jie savotiškai ir teisūs, tvirtindami, kad senovėje viskas buvo kitaip. Juk ir jie kažkada buvo jauni, ir jų prisiminimuose tos dienos atrodo gražiausios. Ne veltui dainuodavo: „Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios...“

O dabar jų dienos liūdnos. Juk ne visi gali pasakyti: „Atėjo mano gyvenimo auksinis ruduo.“ Dažnam tas gyvenimo ruduo „auksu“ net nekvepia, tik slegia ligomis, nusivylimais, vienatve... Todėl jie vis dažniau prisimena jaunystę.

Tačiau negalima visų žmonių sudėlioti kaip knygų į lentynas: į vieną – senimas, į kitą – jaunimas. Ne visi pagyvenusieji yra pesimistai ir ne visas jaunimas trykšta energija bei optimizmu. Kartais senolis savo dvasia gali būti jaunesnis už jauną. Net jauni gali pavydėti „Bočių“, „Rudenėlio“ šokėjams ir dainininkams jaunatviškos energijos bei optimizmo. Jiems senatvė – ne našta. O tarp jaunų žmonių yra nemaža viskuo nusivylusių, viskuo nepatenkintų pesimistų. Ne veltui sakoma, kad pesimistas visur mato tik kliūtis, o optimistas – naujus iššūkius, kuriuos įveikti jam yra garbės reikalas.

Rytiečių išmintis tvirtina, kad mūsų dienos, valandos ar akimirkos nėra pačios savaime nei geros, nei blogos. Viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio, vertinimo. Po Azijos, Afrikos šalis pavažinėję mūsų tautiečiai neatsistebi vietinių gyventojų optimizmu. Mūsų akimis žiūrint, atrodo, jie neturi jokio pagrindo džiaugtis savo itin skurdžiu gyvenimu, bet džiaugiasi. Džiaugiasi kiekviena diena, kiekviena valanda ar akimirka. Šie žmonės plačia šypsena atsidėkoja už jiems parodytą dėmesį, už dovanotą mažmožį – tarsi už didžiausią vertybę. Jiems kiekviena pragyventa diena jau savaime yra vertybė.

Ir pas mus, atrodo, gyvenimo žiauriai nuskriausti žmonės rodo dvasios stiprybės ir optimizmo pavyzdį savo sveikiems tautiečiams. Jie, kaip ir sveikieji sportininkai, garsina Lietuvos vardą parolimpinėse žaidynėse, iškovoja medalius. Žmonės be kojų bėga, žaidžia krepšinį, dalyvauja televizijos šokių konkurse, kaip mūsų kraštietis...

Vilniuje vienas jaunas aklas žmogus kažkada vaikščiodavo be niekieno pagalbos po miesto gatves ir fotoaparatu fiksuodavo vaizdus. Taip jis išreiškė savo gyvenimo pilnatvę. Kitas aklasis Seime aktyviai dalyvauja įstatymų leidybos darbe.

Tikrą didvyriškumą (ne knyginį, ne iš filmų) kažkada demonstravo vienas mūsų aukštojo pilotažo lakūnas. Po žiaurios lėktuvo avarijos, po daugybės sudėtingų chirurginių operacijų jis su kojų protezais ir vėl skraidė ore, demonstruodamas savo dvasios stiprybę.

Kaip dažnai mes kremtamės dėl praeities nesėkmių, dėl neišnaudotų progų... Bet tai jau buvo ir praėjo. Mes jau nieko negalime pakeisti. Ar verta dėl to gadinti sau sveikatą? Kodėl nevertiname to, ką turime? Mes tik žvalgomės tolyn, į Vakarus: va, ten tai turi... Bet įsiklausykime, ką sako filosofas A. Šliogeris: „Vakarietiškoji destrukcija pas mus įtakoja dvasios destrukciją. Kas mums Vakarai, kas mums Rytai, jeigu mes esame č i a. Kaltas išankstinis nepilnavertiškumo kompleksas. Mums yra sunku suvokti, kad „pasaulis yra čia.“

Tai kadaise jau suvokė L. A. Seneka, tą patį patvirtino ir H. Hesė, sakydamas, kad mes atpratome džiaugtis „mažaisiais džiaugsmais“, vertinti ir branginti šią akimirką ir iš karto siekiame „dangaus“. Juk dangus – taip aukštai, o mums gyventi reikia č i a.



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas