„Santaka“ / Seniūnas primins žmonėms jų pareigas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-08-26 06:47

Dalinkitės:  


Naujasis Kybartų seniūnas Romas Šunokas – gimęs ir užaugęs šiame mieste.

Autorės nuotr.


Seniūnas primins žmonėms jų pareigas

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Tris savaites Kybartai jau turi naują seniūną. Juo tapo kybartietis Romas Šunokas, konkurse nugalėjęs keturis kitus pretendentus. Kovo mėnesį 50-metį atšventęs seniūnas sakė, kad tam tikros patirties įgavo dar tada, kai pabandė laimę gauti šį darbą anksčiau ir varžėsi su buvusiu seniūnu, o dabar Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Audriumi Balbieriumi.

– Ar neatbaidė pirmoji nesėkmė?

– Tada aš atėjau į konkursą savimi pasitikėdamas, nes maniau, kad gerai žinau Kybartų reikalus ir į viską, ko manęs klaus, atsakysiu. Pokalbis praėjo visai gerai, bet paskui, kai gavau klausimyną, sutrikau. Supratau, kad mano turimų žinių nepakaks. Tad kai šįkart dalyvavau konkurse, jau žinojau, ko bus reikalaujama, todėl gerai pasiruošiau.

– Ar manote, kad dabar esate, kaip sakoma, „savo vietoje“?

– Esu toks žmogus, kuris greitai prisitaiko prie esamos situacijos. Visur stengiuosi jaustis gerai ir man tai paprastai pavyksta. Atėjau dirbti iš Kristijono Donelaičio gimnazijos, kur ėjau direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigas. Man dirbant vyko renovacija, per mano rankas ėjo didžiules pinigų sumas pritraukę projektai, tad ir būdamas seniūnu, manau, susitvarkyti sugebėsiu.

– Esate tikras kybartietis, tad gal jau tvirtai žinote, ką norėtumėte keisti mieste, ką galima būtų padaryti kitaip?

– Atėjęs dirbti radau nutiestus labai tvirtus „bėgius“, kurių iš vietos klibinti tikrai nesiruošiu. Man lieka tik pasirūpinti tuo, kas „išsidėstę“ aplink juos.

Dar nespėjau įsigilinti į darbo specifiką, bet žinau, kad greitai bus gauta lėšų keletui gatvių pertvarkyti. Bus tvarkomos Tarybų ir Gedimino gatvės, planuojame įrengti mašinų stovėjimo aikštelę prie turgavietės. Jau kalbėjausi su policininkais dėl viešosios tvarkos, dėl triukšmo. Pats dirbau mokykloje, tad žinau, kad jaunimui tikrai nėra kuo užsiimti. Bandysiu rasti būdų, kaip jiems įrengti pramogų parką prie „Norfos“ parduotuvės. Turiu minčių parengti visų miesto automobilių stovėjimo aikštelių rekonstrukcijos projektą – bendrą viziją, kad iškart būtų galima išplėsti ir sutvarkyti aikšteles.

Toliau bus tvarkomas Molynas, jis turėtų pamažu virsti žmonėms patraukliu pliažu. Radome rėmėjų, kurie skyrė lėšų. Kalbamasi su firmomis, kurios galėtų nebrangiai ir kokybiškai išvalyti dugną, išvežti dumblą ir išlyginti pakrantes. Toliau vyks ir vandentvarkos ūkio plėtros projektas. Galbūt pavyks padėti žmonėms prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.

– Kas labiausiai įstrigo ar nepatiko atėjus dirbti pirmomis dienomis?

– Aišku, pirmiausia pas naują seniūną atėjo žmonės su įsisenėjusiomis problemomis, kurių niekas negali išspręsti. Man, kaip ir pirmtakams, teko išklausyti čigonų skundus, sulaukti socialiai remtinų asmenų vizitų. Suprantu, kad yra opių problemų, tačiau vis vien piktina žmonių, įpratusių viską tik gauti ir nieko neduoti mainais ar nesistengiančių užsidirbti, požiūris.

Kybartuose egzistuoja problema dėl lauko tualetų. Žmonės išsipirkę butus, bet žemė, kurioje stovi išvietės, – valstybės. Tad, jų nuomone, mes ir turime prižiūrėti šiuos statinius. Kai bus įvykdytas vandentvarkos ūkio plėtros projektas, galbūt problemą bent iš dalies pavyks išspręsti.

Aš manau, kad visur turi būti aiškumas. Jau patyriau, jog prašantieji dažnai už nieką nemoka, bet turi įžūlumo atėję vėl kažko reikalauti. Galbūt nebūsiu populiarus, bet ruošiuosi surinkti duomenis apie gyventojus, kurie ateina su prašymais į seniūniją, ar jie tvarkingai moka mokesčius bent jau „Kybartų Darnai“. Apmaudu, kad dažnai žmonės žino tik savo teises, bet nesuvokia pareigų. Pradėjęs dirbti perskaičiau sutartis su asmenimis, kurie yra gavę socialinius būstus. Jose parašyta, kad žmonės įsipareigoja mokėti mokesčius, atlikti smulkų remontą. Taigi, vertėtų paskaityti dokumentus ir vykdyti įsipareigojimus, o tada vėl kažko prašyti. Manau, kad turėtų atsirasti sutarčių sąlygų nevykdančių asmenų sąrašai. Tokiems gyventojams būtų taikomi kokie nors apribojimai.

– Ar manote, kad tik vietinis kybartietis gali išspręsti miesto problemas?

– Tikrai taip nemanau ir žaviuosi tuo, ką padarė ankstesnis seniūnas, nors tikrai nebuvo vietinis nuo vaikystės. Turime puikų pavyzdį. Aišku, kiekvienas dirbame savo „stiliumi“. Juk žmonių su visiškai vienodais požiūriais nebūna. Esu gimęs ir augęs šiame mieste, vadinamojoje užgelžkelėje, bet atradau tokių vietų, kuriose, pasirodo, niekada nebuvau buvęs. Manau, kad labai daug priklauso nuo vietinių žmonių supratimo, jų požiūrio ir elgesio. Atėjęs dirbti Šunokas visų problemų neišspręs. Tačiau stengsiuosi darbuotis kūrybingai, kiek leis gaunamos ir įmanomos pritraukti lėšos.

– Papasakokite apie save ir savo šeimą.

– Esu vedęs. Žmoną – choreografę Ireną Šunokienę – turėtų pažinoti dauguma rajono žmonių. Auginame šešiolikos metų sūnų Luką.

Pats esu baigęs Klaipėdos konservatoriją, renginių organizavimą ir režisūrą. Teko dirbti ir pagal profesiją, ir mokytojauti. Daug metų turėjau savo verslą. Prieš ateidamas dirbti čia, buvau gimnazijos direktoriaus Sauliaus Spangevičiaus pavaduotoju ūkiui.

Kartu su sūnumi labai mėgstame važinėti dviračiais, motociklais. Esame aplankę nemažai rajono kampelių. Tokios ekskursijos, kai lėtai pravažiuojame pro įvairias gyvenvietes, miestelius, padeda pažinti savo kraštą. Šias išvykas mes labai mėgstame.

Mano silpnybė – įvairių formų akmenys su natūraliai susidariusiomis skylėmis. Kai nuvažiuojame prie jūros, jos praktiškai nematau – dairausi akmenų. Iš jų paskui darau įvairius dirbinius su medžiu, reljefinius paveikslus. Tai tik vienas iš pomėgių. Visko neišpasakosi.

Kaip sakiau, stengsiuosi, kiek įmanoma, padėti savo miestui, nes tik aplink gyvenančių žmonių, savo draugų dėka esu toks, koks esu: gal geras, gal blogas, bet doras.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas