„Santaka“ / Skaitytojų laiškai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-08-24 06:56

Dalinkitės:  


Skaitytojų laiškai

Lakštingalėlė



Besileidžiančios saulės spinduliai prasimušė pro jazmino krūmo šakas, krito į miegamojo langą, pasiekė knygų lentyną ir švelniai paglostė iškilią V. Šekspyro kaktą. Toliau žvilgtelėjo į svajingas Monos Lizos akis ir užgeso. Beviltiška žvelgti į akis, kai žinai, kad jos tau niekada neatskleis savo paslapties. O šypsena užburs, paklaidins, amžiams atims ramybę...

O jazmino krūme dar žybčiojo paskutiniai saulės spinduliai. Žiūrėjau nustebęs tarsi Mozė į degantį krūmą, kai iš jo jam bylojo pats Kūrėjas. Bet krūmas užgeso ir iš jo išskrido (ne Kūrėjas) mažas paukštelis. Netoli ir nuskrido – nutūpė netoliese ant greta augančios obels šakos ir uždainavo. Lakštingalėlė. Mano ištikima, nepavargstanti lakštingalėlė. Jau nebežinau, kiek metų ji suka savo lizdelį prie mano namų. Tai prie vieno lango, tai prie kito.

Pamenu, prieš daugelį metų buvo vėlyvo rudens šaltas, darganotas vakaras. Smarkūs vėjo šuorai bloškė į langą šaltą rudeninį lietų. Plikos vynuogienojų šakos beviltiškai plakėsi į lango stiklą. Kambaryje sutemo. Įjungiau šviesą ir priėjau prie lango užtraukti naktinių užuolaidų. Kitapus lango stiklo, ant vynuogienojo šakelės, susigūžęs tupėjo mažas paukštelis ir smalsiai žiūrėjo į mane savo mažomis, protingomis akutėmis. Tai buvo mano lakštingalėlė. Jos lizdelis buvo supintas vos už pusmetrio nuo lango. Jau keletą metų jinai čia išsiperėdavo vaikučius ir išskrisdavo. Tik tą rudenį kažkodėl suvėlavo palikti savo gimtinę. Lakštingalėlė tupėjo ant šakutės ir susigūžusi nuo darganos žiūrėjo per lango stiklą, ką kambaryje veikia žmonės.

Tai buvo prieš daugelį metų. Seną vynuogienoją, kuris užgožė langą, lipo ant stogo, žiemą nupjoviau. Nebeliko lakštingalėlės lizdelio. Bet ji neužpyko, nepaliko šių namų ir kitą vasarą susisuko lizdelį jazmino krūme prie miegamojo lango. Ir štai jau daug metų, anksti rytais ir vėlai vakare, jinai demonstruoja man savo dainų repertuarą. Tos jos dainos man niekad nepabosta Tik kartą katinas, rainas plėšikas, užmatė iš krūmo dažnai skraidantį paukštelį ir iškrapštė lizdelį su lakštingalėlės vaikučiais. Bet kitą vasarą tame pačiame krūme po langu paukštelis susuko naują lizdelį ir vėl išsiperėjo vaikus. Dabar jau aš saugojau jo namelius, vydavau užmatęs šalin katinus nuo jazmino krūmo.

Tas paukštelio prieraišumas, ta ištikimybė šiems namams ir paskatino paimti į ranką rašiklį ir popieriaus lapą. Kodėl tas mažas paukštelis jau tiek metų stebi šių namų gyventojų gyvenimą? Jis savo dainomis guodžia ir ramina žmones, priverčia susimąstyti, kad ne vien duona žmogus sotus. Jis pasako, kada prasideda nauja diena ir kada ji baigiasi, kada laikas poilsiui. Kad gyvenimas šia diena nesibaigia.

Leidžiasi saulė. O lakštingalėlė, kaip ir visada, tupi už lango ant senos obels šakos ir dainuoja man savo lopšinę. Jinai ją dainavo ir mano vaikams, ir mano mamai, ir broliams, ir močiutei.... Ir visiems kitiems, kurių jau seniai nebėra. O jinai vis dainuoja. Mano lakštingalėlė...



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas