„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-08-19 07:14

Dalinkitės:  


Atodangos

Demokratija ar anarchija?



Keistus klausimus mums užduoda gyvenimas. Ir negali į juos numoti ranka. Neatsakę į juos nežinosime, kaip vertinti vienus ar kitus įvykius, žmonių poelgius, savo jausmus... O neatsakę sau į gyvenimo iškeliamus klausimus, neįvertinę, nesuvokę, kas iš tiesų vyksta, galime sulaukti bėdos. Nelaimė ateina tada, kai jos niekas nelaukia. Visiems gerai žinoma, bet vis pamirštama sena kaip pasaulis romėnų patarlė tvirtina: nori taikos – ruoškis karui.

O nepaskelbtas karas jau vyksta. Ne vien Šiaurės Afrikoje, arabų pasaulyje, bet ir senutėje Europoje. Sveiku protu nesuvokiamas karas vyksta tarp savų: civilizuotos Europos miestų gatvėse liepsnoja neapykantos laužai. Net Norvegijoje, tame gerovės ir ramybės rojuje, pasirodė, jog ta ramybė – apgaulinga.

Niekas neapsaugotas nuo nenuspėjamo, nevaldomo, savikontrolę praradusio žmogaus agresijos proveržio. Nestabilios psichikos jaunas žmogus, šaltakraujiškai nužudęs dešimtis savo bendraamžių, sakėsi kovojąs prieš netinkamą valdžios sistemą. Bet akivaizdu, kad Norvegijoje ta valdžios sistema dirba gerai, jei sugebėjo užtikrinti savo visuomenei socialinę gerovę.

Londono priemiesčių gatves siaubiantys jauni vandalai taip pat tvirtina kovojantys prieš neteisybę, nedarbą, socialinę atskirtį. Tačiau taip ir neaišku, kas juos nuo ko atskyrė. Juk seniausia Europoje demokratija jiems suteikė teisę į mokslą, darbą, saviraiškos laisvę. Valdžia nepasiturinčioms šeimoms už simbolinį mokestį skiria socialinius butus, pragyvenimui moka pašalpas, kurių perkamoji galia gerokai pranoksta eilinio mūsų dirbančio piliečio mėnesinį atlyginimą. Ir riaušininkų skundai dėl nedarbo nieko verti – juk tūkstančiai naujų imigrantų randa darbą ir neprotestuoja dėl jiems mokamo ne visada pakankamo atlyginimo. Nauji imigrantai užima laisvas darbo vietas, nes senų imigrantų vaikai neturi kada ieškoti darbo. Jiems reikia eiti į gatves protestuoti. Prieš ką, dėl ko? Negi tai svarbu? Svarbu, kaip jie patys skelbiasi vienas kitam siuntinėdami trumpąsias žinutes, „gerai pasilinksminti“.

Ir „linksminasi“: niokoja parduotuves, grobia brangiausias prekes, padeginėja namus ir automobilius, puola juos raminti atvykusius policininkus. Bet kuo jiems nusikalto tų parduotuvių savininkai? Juk tos parduotuvės, gatvėse deginami automobiliai ir namai yra ne valdžios žmonių, o jų kaimynų, galbūt tokių pačių buvusių imigrantų, kaip ir jų tėvai.

Įvykių liudininkai, pasibaisėję matytais vandalizmo vaizdais, pasakojo žurnalistams, kaip paaugliai dėžėmis tempė iš parduotuvių alkoholinius gėrimus, cigaretes... Viena moteris, bandžiusi sugėdinti siautėjančius jaunuolius, iš vienos mergaičiukės išgirdo grėsmingą perspėjimą: „Varyk iš čia, moteriške, nes gausi peiliu į pilvą...“ Sako, tai mergaitei dar tikrai buvo toli iki 16 metų. Kitas pagyvenęs buvęs imigrantas taip pat stebisi: „Ir kas tiems mūsų vaikams pasidarė?“

Valdžia viešai kreipėsi į riaušininkų tėvus, kad šie kaip nors paveiktų savo vaikus, susigrąžintų juos į namus. Bet, kaip matosi, riaušininkų tėvai taip pat ne ką gali nuveikti. Laikas, kada reikėjo auklėti vaikus, nesugrąžinamai praleistas. Tiek valdžia, tiek tėvai jau prieš 10–20 metų turėjo bendradarbiauti, kalbėti jaunimo auklėjimo tema. Ir ne tik kalbėti, bet ir spręsti aktualius pribrendusius klausimus. O dabar ši „pamirštoji“ karta, šie „seniausioje demokratijoje“ augę vaikai – jau nebe geručiai tėvelių vaikai. Jie įsivaizduoja esą kovotojai prieš neteisybę. Jie jaučia savo jėgą ir tėvų bei valdžios bejėgiškumą. O tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos, garsiai šaukiančios apie žmogaus teises ir orumą, pamiršta didžiąją daugumą piliečių, kurie per visas negandas kantriai dirba už kuklų atlyginimą ir nekelia riaušių. Ar jie neturi teisės į ramų ir saugų gyvenimą?

Galime sakyti, kad tai vyksta kitur, turtingose valstybėse, kurių valdžia pati „gadina“ savo jaunimą. Tačiau juk ir mes einame ta kryptimi. Ir mes sekame liberaliosios Europos pėdomis, užmiršę savo tautos papročius ir tradicijas. Mes didžiuojamės esanti moderni, demokratiška valstybė, tačiau ar visi piliečiai teisingai naudojasi demokratijos teikiamais privalumais? Daug kam asmeninė laisvė svarbesnė už kitų žmonių teises, jų laisves. Visi pasisako už demokratiją, už toleranciją, bet niekas nekalba, kad nekontroliuojama, absoliuti asmens laisvė pavirsta anarchija, chaosu.

Tokiu atveju visuotinė, viską leidžianti, viską pateisinanti tolerancija tampa susitaikėlišku, nusikalstamu bendrininkavimu, pataikavimu blogiui. O paskui visi nustebę ir pasipiktinę šaukiame: iš kur pas mus tiek daug blogio ir neteisybės?! Nagi mes jam neuždarėme durų.



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas