„Santaka“ / Stručius augina savo malonumui

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-08-19 07:07

Dalinkitės:  


Juozo Šilkausko augintinių dėmesį labiausiai traukia blizgūs daiktai. Stručiai yra prariję ne vieną šeimininko ir jo svečių raktų ryšulį.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Stručius augina savo malonumui

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vilkaviškietis verslininkas aplinkinius stebina neįprastais pomėgiais. Į miesto gatves jis išrieda didžiuliu amerikietišku kadilaku, būstą įsirengęs buvusioje statybinės organizacijos kontoroje, o jos kieme savo malonumui augina stručius.



Įsikūrė „kontoroje“

Statybomis nuo pat jaunų dienų užsiimančiam Juozui Šilkauskui sunku įsivaizduoti save dirbantį kitoje srityje. Statybų bendrovės direktorius sugeba ne tik vadovauti pavaldiniams, organizuoti darbus, bet ir pats juos atlikti savo rankomis. Todėl neįprastais statinių sprendimais dažnai nustebina tiek kolegas, tiek užsakovus.

Daugelis stebėjosi ir tuomet, kai Juozas, įsigijęs buvusį RSO (Rajono statybinės organizacijos) pastatą, nutarė ne tik jame įsteigti savo bendrovės kontorą, bet ir apsigyventi. Nežinantys ir dabar nustemba, kai pravėrus vienas iš „valdiško“ koridoriaus durų atsiveria privatūs apartamentai. Prieš kelerius metus mūsų rajone patalpų verslui ieškojusi turtinga respublikinė bendrovė vilkaviškiečiui už buvusios RSO pastatus siūlė didžiulius pinigus, tačiau verslininkais nesusigundė.

Daugelis verslu užsiimančių kolegų tuomet gūžčiojo pečiais nesuprasdami, kodėl J. Šilkauskas atsisakė naudingo sandorio. Tačiau vilkaviškietis laikosi nuomonės, kad ne viskas daroma vien dėl pinigų. Širdžiai mieli, malonumą teikiantys dalykai gyvenime daug svarbesni.



Domino aplinkinius

Šiuo savo credo verslininkas vadovavosi ir tuomet, kai įmonės teritorijoje nutarė įveisti strutyną. Paukščių jauniklius prieš devynerius metus J. Šilkauskas užsisakė Portugalijoje. Tuomet vos mėnesio mažyliai, supakuoti į panašias kaip batų dėžutes ir drėgnu ligninu aprištais snapais, buvo atskraidinti lėktuvu. Paukščiukai kainavo po tūkstantį litų, neįskaičiuojant transportavimo išlaidų.

J. Šilkauskas prisimena, jog apie kilogramą svėrę stručiukai atrodė silpnučiai, leisgyviai, o jų lyties buvo neįmanoma atskirti. Tačiau netrukus paukščiai atsigavo ir pradėjo sparčiai augti.

Nuo pat mažumės stručiai kėlė didžiulį aplinkinių susidomėjimą. Jų pažiūrėti ateidavo ne tik draugai bei pažįstami, bet ir moksleivių ekskursijos, atsitiktinai apie Vilkaviškio priemiestyje auginamus Afrikos mėlynakaklius sužinoję žmonės. Po vieno tokio vizito verslininkas neteko pirmųjų dviejų stručiukų: užmaitinti nesmulkinta žole, jie nugaišo.



Išlaikyti brangu

Pasak verslininko, stručiai – didžiuliai (užauga iki 2,5–3 m aukščio), įspūdingo stoto (sveria 75–120 kg), bet lepūs ir kvailoki paukščiai. Jų atmintis siekia tik porą valandų, todėl kiekvieną kartą atėjusio šeimininko jie neatpažįsta ir savo maitintoją galėtų netgi užpulti bei sužaloti.

Jų skrandžiai nepritaikyti virškinti grūdines kultūras, todėl šerti reikia smulkintomis morkomis, kopūstais, žirniais, peliuškomis ir būtinai duoti svogūnų, kurių reikia skrandžio dezinfekcijai. Užuodę svogūną, stručiai bėga paknopstomis jo pasiimti. Dėl šios aitrios daržovės jie paskui bėgtų kilometrų kilometrus.

Beje, bėgdamas strutis gali išvystyti 50 km/h greitį, o jo žingsnis siekia 3–4 metrus. Vienam stručiui išmaitinti per metus reikia apie 1,5 tonos morkų, tonos kopūstų, žirnių, peliuškų, vasarą – liucernos, varnalėšų lapų, per dieną dar apie 2 kg kiaušinių lukštų.

Kadangi išlaikymas nepigus, nenuostabu, jog strutiena kainuoja labai brangiai. Už kilogramą mokama 60–70 litų. Brangiausia – stručio oda, už kurią rinkoje mokama apie 1000 litų. Iš stručio odos gaminami nuostabūs galanterijos dirbiniai: rankinės, pirštinaitės, papuošalai, netgi striukės. Tačiau odą reikia specialiai išdirbti, o prieš nudiriant – dar gyvam paukščiui nupešti plunksnas, kad užsitrauktų angelės. Todėl strutis prieš jį paskerdžiant užmigdomas. Taip pat brangios ir stručių blakstienos, už kurias mokama 250 litų. Kosmetikos pramonėje labai vertinami riebalai. J. Šilkauskui teko girdėti, kad praplikę vyrai, tepdami plikę šviežiais stručio riebalais, gali sulaukti itin gero rezultato. Neva plaukai ataugantys 70 proc. „besigydančiųjų“.



Žavi šokiais

Tačiau J. Šilkauskas stručius augina ne verslui, o savo malonumui. Verslininkui smagu stebėti, kai rytais paleidus muziką stručiai šoka. Jų judesiai tokie grakštūs, kad sunku patikėti, jog dideli ir stambūs paukščiai gali taip plastiškai judėti. Jei strutis nervinasi, keičiasi aplinka, gyvenimo sąlygos, tokių ritualų jis neatlieka. Tuomet didžiulis paukštis plaka sparnais ir tampa agresyvus.

Stručio akys didelės, bet regėjimas labai prastas, todėl aptvarą reikia sukalti iš storų lentų, kad greitai bėgdamas paukštis jį laiku pamatytų. Seniau šeimininkas aptvaro viršų buvo apsukęs spygliuota viela, kad paukščiai nepaspruktų. Tačiau vienas strutis, nepastebėjęs vielos, kiaurai susižalojo kaklą. Tąkart J. Šilkauskui savo augintinį pavyko išgelbėti, nors pamatęs kiaurai per kaklą byrančius grūdus mažai tikėjo geromis perspektyvomis. Dabar verslininkas juokiasi prisiminęs, kaip sužalotą stručio kaklą užlipdė žmonėms skirtu purškiamu pleistru ir užspaudė skalbinių segtuku. Nors kitą rytą segtukas buvo dingęs, žaizda puikiausiai sugijo.



Išgąsdino sargą

J. Šilkauskas sakė, kad daugelis tarp žmonių sklandančių „mitų“ apie stručius tėra išmonė. Stručiai tikrai nesislepia kišdami galvą į smėlį. Taip jie daro ieškodami drėgmės, kai ištrokšta. Vilkaviškietis išbandė ir dar vieną girdėtą pasakojimą, kad ant stručių galima jodinėti.

– Pirmiausia stručiui ant galvos užmoviau maišą, kad jis neišsigąstų ir galėčiau užlipti ant nugaros. Kai strutis tai pajuto, abu su maišu išlėkėme į orą, – prisiminęs nuotykį juokėsi J. Šilkauskas.

Su stručiais buvę ir kitokių nuotykių, įvariusių siaubo netoliese gyvenantiems žmonėms bei vienos įmonės apsaugininkui. Mat dvimetriniai „mažyliai“ naktį iš gardo sugebėjo pasprukti ir nužirglioti į „Agrochemijos“ kiemą. Pastebėjęs, jog kažkas vaikšto po teritoriją, sargas nuėjo pažiūrėti. Vyras net nustėro, kai tamsoje kažkas iš nugaros nuvožė jam kepurę. Atsisukęs ir pamatęs „dinozaurą“ (taip apsaugininkas šeimininkui pasakojo patirtą įspūdį), vyras iš siaubo vos neprarado sąmonės.



Spardosi puikiai

Bet liūdniausia buvo pačiam šeimininkui, kai pabėgusius stručius reikėjo sugaudyti ir pargabenti atgal į gardą. J. Šilkauskas žinojo, kad norint suvaldyti galingą paukštį reikia prieiti iš nugaros ir suspausti jam kaklą. Strutis kuriam laikui pridūsta ir apsvaigsta. Tuomet galima jį transportuoti. Tačiau šeimininkas neįvertino, kas gali įvykti, kai strutis atsikeipalios. Norėdamas ištrūkti paukštis taip spyrė į opelio bagažinės dangtį, kad šis atitrūko ir nuskriejo kelis metrus į šalį.

Stručių spyrių teko paragauti ir kovinės veislės šuniui, kurį buvo atsivežęs J. Šilkausko pažįstamas. Kai su keturkoju svečiu stručiai pažaidė „futbolą“, šuo vos išnešė sveiką kailį. J. Šilkauskas yra skaitęs, kad net liūtai nemedžioja ten, kur ganosi stručiai. Mat šie paukščiai kojos smūgiu gali bet kam sulaužyti krūtinės ląstą.

Stručių šeimininkas priekaištų dažnai sulaukia ir iš dailiosios lyties atstovių, linkusių paukščius apžiūrėti iš labai arti. Stručiai – kaip šarkos, jie labai mėgsta blizgius daiktus. Todėl moterys nespėja nė klyktelėti, kai jų auskarai atsiduria stručio snape. J. Šilkausko augintiniai suvirškinę jau ne vieną papuošalą, raktų ryšulį, akinius, o vienam šeimininko draugui vos neišmušė auksinių dantų.



Kova dėl valdžios

Stručių, kaip ir daugelio laukinių gyvūnų, bandoje egzistuoja hierarchija. Būriui paprastai vadovauja stipriausias patinas. Tačiau mažesnieji dažnai keliese užpuola stipriausiąjį ir užmuša, kad „užliptų“ ant aukštesnės hierarchijos pakopos. Dėl šios priežasties verslininkas neteko net kelių paukščių, mat jo įsigytame būryje buvo 8 patinai ir dvi patelės. Šiuo metu liko tik abi strutės ir vienas patinas.

Linksmiausia šeimininkui būna tuomet, kai prasideda kiaušinių dėjimo sezonas. Strutė laisvėje per sezoną padeda apie 50–60 kiaušinių, tačiau nelaisvėje – triskart mažiau. Vienas kiaušinis sveria 1,1–1,6 kg, todėl iš jo iškeptos kiaušinienės neįveikia net septyni vyrai. Kiaušinis kainuoja apie 100 litų, tačiau J. Šilkauskas nėra pardavęs nė vieno. Dažniausiai sezono metu kiaušinius jis dovanoja draugams arba vaišina jais svečius.



Svajonė – poniai

J. Šilkausko valdose – ne tik strutynas, bet ir didžiuliai šiltnamiai, kuriuose mėgsta daržininkauti pats šeimininkas, tvenkinys su raudonaisiais karosais, taip pat – garažai technikai, tarp kurios puikuojasi prabangus amerikietiškas „Cadillac Fleetwood Brougham“, laikyti.

Išskirtinį 1989 metais gamintą automobilį neseniai įsigijęs šeimininkas sakė, kad jam patinka dideli, erdvūs automobiliai, pastatai, stambūs gyvūnai, taip pat – neeiliniai statybiniai objektai, kuriems įgyvendinti reikia išmonės ir kruopštumo.

Vienintelis mažas dalykas, apie kurį svajoja verslininkas, – tai arkliukai poniai. Jų irgi turėtų atsirasti J. Šilkausko valdose. Poniai taps dar vienu J. Šilkausko hobiu ir džiugins ne tik šeimininko, bet ir aplinkinių širdis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas