„Santaka“ / Vietoj kelio – upė, vietoj lovos – miško samanų patalas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-08-17 22:41

Dalinkitės:  


„Aistos“ klubo vadovai ir senbuviai Alfredas Žiliukas bei Daiva Naujokaitytė kartu įveikė daugybę trasų.
Sigitos VYŠNIAUSKAITĖS ir Jolitos ANTANAVIČIENĖS nuotr.

Vietoj kelio – upė, vietoj lovos – miško samanų patalas

Eglė MIČIULIENĖ

Draugiška kompanija

Į redakciją užsukusi pajevonietė Sigita Vyšniauskaitė pasidalijo įspūdžiais iš kelionės baidarėmis Latvijoje.

Už puikią kelionę, į kurią plaukė kartu su broliu ir tėčiu, mergina dėkojo „Aistos“ klubui. Jo nariai Vyšniauskus jau ne vieną kartą priėmė į savo draugišką kompaniją.

„Su „Aistos“ turistais visada būna smagu ir įdomu. O ilgametis šio klubo vadovas Alfredas Žiliukas papasakoja daug įdomių dalykų apie lankomą vietovę“, – sakė S. Vyšniauskaitė.

Kelionė, kuria taip džiaugėsi pajevonietė Sigita, vyko baidarėmis Latvijos upe Irbe. Ji teka lygiagrečiai su pajūriu. Į tokią išvyką „Aistos“ keliauninkai išsiruošia jau penktus metus. Sigitai ypač didelį įspūdį paliko plaukimas jūra.

Pati turistų pasirinkta trasa jūra nevedė. Tik du baidarininkų ekipažai išsirengė apžiūrėti švyturio, o iki jo per bangas ir teko nusigauti baidarėmis.

„Pirmą kartą baidare plaukiau jūra. Plaukti tikrai labai sunku, bet įdomu“, – tvirtino S. Vyšniauskaitė. Merginą sužavėjo ir švari gamta, ir gražūs saulėlydžiai, ir mandagūs latviai, pusvelčiui įleidę apžiūrėti švyturio. Buvo smagu netgi miegoti miške ant samanų, nors tuo pat metu teko „pamaitinti“ ir vietinius uodus...



Ir pajūris, ir paupys

„Vaizdas ten – tikrai neįprastas: plauki upe, o išlipi kopose. Gražu“, – apie šią kelionę Latvijoje kalbėjo Daiva Naujokaitytė, jau keletą metų vadovaujanti Vilkaviškio keliautojų klubui „Aista“.

Moteris pasakojo, kad klubo turistai, prieš keletą metų Latvijoje plaukdami Irbe, rado puikią stovyklavietę. Žmonių joje beveik nebūna. Iš stovyklos keliautojai mato jūrą, palydi į ją besileidžiančią saulę.

Iš viso žygis trunka 10–12 dienų. „Atvažiavę pabūname prie jūros, paskui plaukiame baidarėmis, po to vėl ilsimės prie jūros. Tai – puiki kelionė, ypač tiems, kam yra poreikis pabūti vienumoje, atsipalaiduoti. Kai stovyklaujame, kiekvienas veikia tai, ką nori: vieni važiuoja dviračiais, kiti guli pajūryje, treti eina į mišką grybauti...“ – kalbėjo Daiva.

Su savimi turistai vežasi ne tik dviračius, bet ir... pirtelę.

„Esame pasidarę tentą, dėžę akmenims sukrauti. Akmenis įkaitiname, įnešame po tentu – ir turime pirtį. O iš jos kas nori bėga į jūrą, kas nori – į upę...“ – pasakojo D. Naujokaitytė.



Žygiai keičiasi

Prieš 25 metus į „Aistos“ klubą atėjusi D. Naujokaitytė sakė, jog Vilkaviškio turistų kelionės dabar jau gerokai pasikeitė.

„Anksčiau daug keliavome po tuometinę Tarybų Sąjungą. Aplankyti Sajanai, Kolos pusiasalis, Karelija ir kiti kraštai, kur viešpatauja laukinė gamta. Tuomet rengdavome sudėtingus žygius, kurių dalyviai privalėjo turėti tam tikrą kategoriją“, – pasakojo Daiva.

Vienas iš labiausiai D. Naujokaitytei įsiminusių žygių – plaukimas kalnų upėmis Sajanuose 1991 metais. Tai buvo sunkus, ekstremalus žygis, kai kanjone turistai pateko dar ir į liūtį. Dėl to smarkiai ištvino upė ir valdyti katamaranus tapo labai sudėtinga. Tiesa, viskas baigėsi gerai.



Po savo kraštą

Dabar keliai į Rusijos platybes užsidarė, tad Vilkaviškio turistai jau nebeturi galimybių keliauti laukinėje gamtoje. Šiuo metu daugiausiai tenka turistauti po savo kraštą.

„Aista“ keliones organizuoja mažiausiai kartą per mėnesį.

Paprastai sezonas pradedamas mūsų rajono upėmis. Taip buvo ir šiemet – prasidėjo nuo vienos dienos plaukimo Širvinta. Vėliau turistai Dzūkijoje plaukė Ūla ir Ančia, Aukštaitijoje – Lakaja bei Žeimena.

„Man labai graži Ūla, bet vasarą joje būna tiršta vandens turistų. Todėl vilkaviškiečiai šia upe linkę plaukti gegužės pradžioje – tuomet Ūla dar būna tuščia. Pavasarį labai patinka plaukti Jūros upe. Smagi ir Akmena, kai joje būna reikiamas vandens kiekis.

O šiaip ta pati upė kiekvieną kartą būna kitokia. Jei vandens per daug ar per mažai, sunkiau plaukti. Štai pernai labai sužavėjo Minija. Vandens tuo metu buvo toks optimalus kiekis, kad visa upė buvo ištisinė rėva (rėva – tai akmenų, gargždo sekluma ar nedideli slenksčiai lygumų upės vagoje, tokiose vietose upės tėkmė daug sraunesnė – red. past.)“, – pasakojo D. Naujokaitytė.

Šiemet „Aista“ suorganizavo ir porą žygių gretimose šalyse: plaukė ne tik Latvijoje, bet ir Lenkijoje įspūdingo grožio Rospudos upe.



Samanos nekainuoja

„Aistos“ turistai beveik visuomet miega be palapinių, po atviru dangumi. Nuo lietaus apsaugo tentas, nuo šalčio ir uodų – laužo šiluma ir dūmai. Nors gamtoje uodų neišvengsi.

Klubo organizuojamos kelionės – palyginti nebrangios: juk nereikia mokėti už viešbučius, ekskursijas ir kitokias šiuolaikinių turistų privilegijas. O samanos miške nekainuoja...

„Šįkart Latvijoje buvome 11 dienų. Degalams ir maistui visi bendrai susidėjome po 80 litų – ir viskas. Žinoma, kiekvienas paprastai dar įsideda šiek tiek maisto. Bet iš esmės namuose už tiek nepragyventum“, – juokėsi Daiva.

„Aistos“ branduolys – apie 20 nuolatinių turistų. Kiti keliauninkai keičiasi: važiuoja pažįstami, draugai, atvyksta turistų net ir iš kitų miestų – Vilniaus, Kauno, Elektrėnų, Druskininkų. Klubo nariai neišveja nė vieno, norinčio keliauti.

Vyriausias klubo turistas – 67 metų vilkaviškietis Antanas Jotautas. Keliauninkai vežasi ir įvairaus amžiaus vaikų, net ir nelankančių mokyklos.



Baigėsi gerai

„Aistos“ klubo baidarės – jau senos, tik apvalkalai atnaujinti. Turistai rašo projektus Savivaldybei, kad galėtų atsinaujinti plaukimo inventorių, išsinuomoti baidarių. Ir patys į savo klubo sąskaitą perveda 2 proc. pajamų mokesčio.

Teko girdėti, kad naujos, modernios baidarės yra stabilesnės ir nevirsta. Daiva iš tokios minties juokiasi.

„Man kažkada sakė, kad katamaranas nevirsta. Iki tol buvau plaukusi tik su baidare. Įlipome ir... apsivertėme už kelių metrų. Tačiau iš tiesų Lietuvoje upės nėra tokios sraunios ir pavojingos. Dažniausiai baidarė apvirsta „pagavus žioplį“. Užpernai plaukiant Širvintos upe buvo vienas momentas, kuris galėjo baigtis gana liūdnai. Mažai plaukioję žmonės sugalvojo paplaukti prieš užtvanką. Vanduo įtraukė baidarės „nosį“ ir apvertė baidarininkus. Laimė, kad viskas baigėsi gerai“, – pasakojo klubo vadovė.

Per tiek metų, kiek D. Naujokaitytė lanko „Aistos“ klubą, ne vienas turistas įvirto į vandenį. Tačiau nieko baisaus nenutiko: iki šiol visi sveiki ir gyvi.



Ne tik plaukioja

Pagrindinė „Aistos“ klubo veikla visuomet buvo vandens turizmas. Baidarėmis turistai plaukia iki vėlyvo rudens, neretai pakeliauti išsiruošia dar ir spalio mėnesį.

Tačiau klubo nariai surengia ir kitokių žygių.

Rudeniop, pavyzdžiui, nuvažiuoja iki Lenkijos, o ten keliauja pėsčiomis arba važiuoja dviračiais ir gėrisi Suvalkų kraštovaizdžio draustiniu. Ten yra puikių maršrutų.

Žiemą, kai baidarėmis nepaplaukiosi, keliautojai slidinėja. Keletas klubo narių kasmet važiuoja į kalnus, tačiau dauguma pirmenybę teikia lygumų slidėms. Kai tik yra sniego, net ir kas savaitgalį turistai susiruošia į gražias Vištyčio, Pajevonio apylinkes.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas