„Santaka“ / Karo laikų bunkeryje vilkaviškietis įsirengė poilsiavietę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-08-12 06:48

Dalinkitės:  


Svajonę bunkeryje įsirengti „medžiotojų namelį“ įgyvendinęs Virginijus Adomaitis sakė, jog galutinis rezultatas pranoko jo lūkesčius.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Karo laikų bunkeryje vilkaviškietis įsirengė poilsiavietę

Eglė KVIESULAITIENĖ

Jei kam pasakytum, kad poilsiauti vyksti į karo laikų bunkerį, ko gero, aplinkinių liktum nesuprastas. Tačiau idėją tokiame statinyje įsirengti poilsiavietę seniai brandinęs vilkaviškietis šiomis dienomis jau švenčia įkurtuves.



Kankino idėja

Medžioklėje laisvalaikį dažnai leidžiantis vilkaviškietis Virginijus Adomaitis seniai svajojo apie atokią vietą užmiestyje, kur su draugais galėtų susirinkti po medžioklės, ruošti žvėrienos patiekalus, virti žuvienę ir smagiai pabendrauti malonioje kompanijoje. Tačiau nuo idėjos baidė mintis, kad nuošalioje vietoje įrengtą negyvenamą pastatą gali bet kas nuniokoti, todėl kiltų daugiau rūpesčių nei malonumo.

Medžiokle ir ginklais besidominčiam teisininkui tuomet kilo idėja, jog saugiausia tokį „medžiotojų namelį“ būtų įrengti karo laikų bunkeryje. Juk tokio pastato nei padegsi, nei sugadinsi.

Įgyvendinti idėją Virginijui padėjo tėvai. Ūkininkaujantys pilviškiečiai įsigijo žemės netoli Alvito. Tiesa, joje stūksojo karo laikų statinys, dėl kurio daugelis to krašto ūkininkų žemės šioje vietoje atsisakė. Gelžbetoninis pastatas atrodė nepajudinamas, apaugęs brūzgynais, apjuostas aukštų apkasų.

Tačiau apie tokį statinį svajojusiam V. Adomaičiui bunkeris atrodė vertingesnis nei dešimtys hektarų dirbamos žemės. Juolab kad bunkeris buvo pastatytas labai gražioje vietoje: čia pat, už skardžio, šniokštė Širvintos upelis.



Draugai netikėjo

Karo laikų statinys neegzistavo jokiuose šiuolaikiniuose žemėtvarkininkų planuose ir buvo bevertis. Jį reikėjo įteisinti teismo keliu, sutvarkyti aibes dokumentų, gauti projektą jo rekonstrukcijai. Bet tai entuziazmu trykštančio vilkaviškiečio neatbaidė.

– Kai pirmą kartą čia atsivežiau draugus ir pasakiau, jog po kelerių metų pakviesiu juos į „medžiotojų namelio“ įkurtuves, šie tik pasijuokė, – pasakojo Virginijus. – Brūzgynais apžėlęs tamsus ir drėgnas bunkeris tikrai nepriminė romantiškos poilsiavietės. Įtvirtintos slėptuvės viduje buvo daug siaurų koridorių, atskirtų metro storio gelžbetoninėmis sienomis. Iš viso 36 m² plote būta aštuonių patalpų.

Kai Virginijus draugams pradėjo dėstyti viziją, kaip išgriaus gelžbetonines sienas, o atsivėrusioje erdvėje pastatys židinį, didžiulį stalą ir visi galės susirinkti, šie tik skeptiškai lingavo galvomis ir kone sukiojo pirštu ties smilkiniu. Tada V. Adomaitis prižadėjo šiuos skeptikus į įkurtuves pakviesti pirmuosius.



Išlaikė autentiką

Dabar bunkerį įsirengęs vilkaviškietis pats prisipažįsta, kad iš naujo tokio darbo, ko gero, nebepradėtų. Trejus metus trukę darbai kainavo daug vargo ir pinigų. Pirmiausia V. Adomaitis sutvarkė bunkerio aplinką: išlygino apkasus, išrovė brūzgynus ir pasodino kelis šimtus pušelių sodinukų. Skardžio apačioje, prie pat upės, sukonstravo laiptus, medinį stalą su suolais. Vėliau, kai buvo sutvarkyti visi dokumentai ir atvesta elektra, prasidėjo griovimo darbai. Jie užtruko ilgiausiai. Storos gelžbetoninės sienos, sutvirtintos metaline armatūra, lengvai pasiduoti nenorėjo. Teko samdyti akmenskaldžius, turinčius specialios įrangos panašiems darbams atlikti.

Kai griovimo darbai buvo baigti, bunkeryje atsivėrė viena didelė erdvė. Tuomet teko pagalvoti apie jos interjerą.

– Nenorėjau naudoti itin šiuolaikiškų medžiagų, o stengiausi išlaikyti kuo daugiau autentikos, – pasakojo neįprasto „medžiotojų namelio“ sumanytojas. – Nutinkuotas sienas paprasčiausiai nudažiau, grindis išbetonavau ir nulakavau specialiu laku. Buvusias šaudymo angas, atstojančias langus, įstiklinau. Iš raudonų plytų meistras pastatė židinį, pritaikiau šviestuvus ir didžiulį ąžuolinį stalą su suolais. Sienas papuošiau medžioklės trofėjais, kurie, ilgai dūlėję namuose, pagaliau rado savo vietą. Galiu prisipažinti, jog rezultatas – geresnis, nei tikėjausi.



Traukia aplinkinius

Į įkurtuves pakviesti draugai, pamatę rezultatą, aiktelėjo. Brūzgynuose kažkada skendėjęs pastatas dabar tik iš išorės primena Antrojo pasaulinio karo laikus. Iš vidaus buvusią bunkerio paskirtį išduoda nebent palangių gylis, mat jos įstatytos per visą dviejų metrų sienos plotį. Svečiai kartais pajuokauja, kad ant tokio dydžio palangių būtų galima įrengti miegamąsias vietas.

Neįprasto bunkerio idėjos autorius prisipažįsta, kad kol kas pailsėti „medžiotojų namelyje“ dar neturėjęs galimybės. Norint įgyvendinti sumanymą, tekę aukoti ir laisvadienius, ir atostogas, mat daug darbų vyriškis daręs savo rankomis. Tačiau ir tuomet, kai atvažiuodavo dirbti, jausdavosi labai gerai.

– Jūs neįsivaizduojate, kaip čia gražu rudenį, kai medžių lapai nusidažo rausvai ir padengia upelio dugną iki pat purslojančio kriokliuko, – vaizdinga bunkerio aplinka žavėjosi V. Adomaitis ir džiaugėsi, kad sukūrė kažką gražaus, unikalaus ir traukiančio aplinkinius. – Į šią gražią vietą pabūti atvažiuoja ir aplinkinių kaimų jaunimas, ir upe plaukiantys baidarininkai užsuka. Svarbiausia, kad žmonės negadintų, o saugotų tai, kas sukurta.

V. Adomaitis prisipažįsta turįs daug idėjų, apie kurias dar anksti viešai kalbėti. Tačiau artimi draugai Virginijaus planus žino ir šįkart nebedrįsta abejoti, nes vieną kartą jis jau įrodė, kad gali įgyvendinti ir tokias idėjas, kurios kitiems atrodo beprotiškos.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas