„Santaka“ / Siūlymui įteisinti privalomas atostogas pritaria ne visi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-08-10 06:44

Dalinkitės:  


Siūlymui įteisinti privalomas atostogas pritaria ne visi

Dangyra APANAVIČIENĖ

Praeitą savaitę Seime buvo įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuria siekiama uždrausti neatostogauti dvejus ir daugiau metų. Kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas darbuotojams siūloma mokėti ne daugiau kaip už dvejus darbo metus.

Tokį siūlymą skaitytojai vertina įvairiai.



Dirba be atostogų

Darbo kodekso pataisos iniciatorių teigimu, nustatyta atvejų, kai įmonių, įstaigų darbuotojai, o ypač – vadovai, neatostogauja dešimt ir daugiau metų. Manoma, kad kasmetinėmis atostogomis jie nepasinaudoja dėl įvairių priežasčių ir teisės aktų netobulumo.

Pataisos autoriai tikina, jog tokiais veiksmais daroma žala ne tik darbuotojų sveikatai, bet ir valstybės ar savivaldybės biudžetui. Mat kasmetinės atostogos privalo būti suteikiamos darbuotojams pailsėti ir darbingumui susigrąžinti.

Pagal dabar galiojančią tvarką, atostogos darbuotojams paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų atostogų. Tačiau yra daug atvejų, kai atostogos nepanaudojamos metų metus, ir už visas susikaupusias dienas darbuotojui galima atlyginti tik tada, kai jis išeina iš darbo.

Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių.

Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas.



Dirbti ar ilsėtis?

Priėmus Darbo kodekso pataisą, darbuotojai kiekvienais darbo metais privalės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Tikimasi, jog tai leis įgyvendinti pagrindinį atostogų tikslą – suteikti galimybę darbuotojams pailsėti ir susigrąžinti darbingumą.

Taip pat siūloma keisti kompensacijų mokėjimą už nepanaudotas atostogas: kompensacijos būtų išmokamos už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už dvejus darbo metus.

– Nesuprantu politikų, kurių ir taip darbas kaip atostogos, tokio pilstymo iš tuščio į kiaurą. Matyt, iš neturėjimo ką veikti jie svarsto tokius klausimus. Įstatymu čia juk nieko nepakeisi, – sakė pakalbintas UAB „Rytas“ prezidentas Robertas Matijošaitis.

Ilgamečio vadovo nuomone, atostogos turėtų būti kiekvieno darbuotojo pasirinkimo reikalas. R. Matijošaitis tvirtino, kad „Ryto“ bendrovėje žmonės gali rinktis: atostogauti ar dirbti ir pasiimti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Pasak prezidento, dauguma darbuotojų renkasi atostogas, tačiau kai kurie poilsio atsisako. Yra kolektyve žmonių, kurie per penkiolika darbo metų pailsėti buvo išėję tik vieną ar du kartus. Už tokią ištikimybę bendrovei darbuotojai paprastai sulaukia kompensacijos.

Paklaustas, ar pats šiemet jau atostogavo, R. Matijošaitis atsakė, kad atostogavo, tačiau jokiu būdu – ne mėnesį.

– Kasmet išvažiuoju kur nors pailsėti savaitei ar dešimčiai dienų, bet tikrai neskaičiuoju savo atostogų ir nesiekiu visiškai atitrūkti nuo darbo. Net ir išvykęs iš Lietuvos per internetą matau ir žinau, kas vyksta bendrovėje, – toks jau vadovo darbas. Aš darbe nepavargstu ir man, skirtingai nei kitiems, nereikia atitrūkti nuo visų reikalų.



Kas dirba, tas turi

Verslininko R. Matijošaičio įsitikinimu, lietuviai apskritai per daug ilsisi ir per mažai dirba.

– Atostogaujame net 28 dienas, o štai Jungtinėse Amerikos Valstijose atostogų trukmė – 14 dienų, Japonijoje – 7 dienos, Pietų Korėjoje – dvi savaitės, iš kurių, beje, pagal nerašytą taisyklę vieną savaitę darbuotojas dovanoja darbdaviui, t. y. ateina dirbti anksčiau, nei baigiasi atostogos. Ir ką, jie persidirba? Pavyzdžiui, Japonijoje vidutinė žmonių gyvenimo trukmė yra didžiausia pasaulyje – apie 90 metų. Geriausiai gyvena būtent tos šalys, kuriose žmonės daugiau dirba ir mažiau atostogauja.



Kasmet panaudoja visas atostogas

Darbo kodekso pataisa dėl privalomų atostogų įteisinimo buvo įregistruota Šiaulių miesto savivaldybės siūlymu. Iniciatorių tvirtinimu, daugėja atvejų, kai dėl įvairių priežasčių metų metus neturi galimybių atostogauti būtent savivaldybei priklausančių įstaigų ir įmonių vadovai.

Pasiteiravome, kaip mūsų rajono Savivaldybės įstaigų bei padalinių vadovai derina savo darbą ir poilsį.

– Vasarą daugelis žmonių atostogauja, tai ir lankytojų su reikalais seniūnijoje sulaukiame mažiau. Todėl mes, darbuotojai, taip pat galime šiuo laikotarpiu pailsėti, – kalbėjo Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė.

Pasak jos, seniūnijos darbuotojai kasmet panaudoja visas savo atostogas ir jų nekaupia. Jie atostogauja pagal grafiką, vienas kitą pakeisdami.

– Niekada vienu metu neišeina atostogauti abi seniūnijos socialinės darbuotojos, mes su pavaduotoja taip pat viena kitą pakeičiame, – sakė R. Didvalienė.

Seniūnė yra įsitikinusi, kad bent kartą per metus pailsėti reikia kiekvienam žmogui.



Atostogos vis kaupiasi

Tokiai nuomonei teoriškai pritarė ir Kybartų kultūros centro direktorius Saulius Černevičius, nors praktiškai nustatytos tvarkos jis nesilaiko.

– Žmogui priklauso pailsėti – tokią teisę kiekvienam iš mūsų garantuoja Konstitucija. Bet ne visuomet išeina laikytis įstatymų, – samprotavo rajono Savivaldybei priklausančios kultūros įstaigos vadovas. – Jeigu per atostogas niekas kitas negali atlikti tavo darbo, tai kaip gali atostogauti?

S. Černevičius sakė kasmet išeinantis atostogų, tačiau ilsėtis tenka nedaug – pusę atostogų dažniausiai tenka paaukoti darbui. Šiuo metu jis turi dar susikaupusių atostogų už dvejus metus.

– O kas būtų, jeigu visam mėnesiui atostogauti išeitų mūsų įstaigos buhalterė? – klausimu į klausimą apie kitų darbuotojų poilsį atsakė direktorius. – Buhalterės tikrai niekas negali pavaduoti, tad atostogas jai tenka trupinti dalimis. Viskas priklauso nuo darbuotojų pareigų ir atsakomybės. Tie, kurių darbą gali atlikti kiti, be abejo, gali išeiti ir išeina ramiai atostogauti.

Nuomonės, kaip ir situacijos kiekvienu atveju, matome, įvairios. Į jas įsigilinę mūsų išrinktieji gal jau šį rudenį priims vieniems daugiau, kitiems mažiau palankų sprendimą.

Vis dėlto nelaukdami, kol teisės aktais Seimas sureguliuos mūsų darbo ir poilsio režimą, turėtume prisiminti, kad nepakeičiamų, deja, nėra, todėl pirmiausiai savimi pasirūpinkime patys.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas