„Santaka“ / Ar įgyvendinsime patriarcho dr. J. Basanavičiaus prašymą?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-08-01 22:18

Dalinkitės:  


A. Šalčiūnaitė-Kadušienė ir U. Mikalauskaitė-Šlekaitienė prisimena daug įdomių faktų iš Bartninkų krašto istorijos.

Autorės nuotr.


Ar įgyvendinsime patriarcho dr. J. Basanavičiaus prašymą?

Kunigas J. Burdulis vertas pagarbos

Pavasarį iš kaimyninės Dzūkijos buvau atvykusi į Bartninkus pasitarti su vietos valdžios vyrais – seniūnu, mokyklos direktoriumi ir parapijos klebonu – dėl kuklaus paminklo kunigui Jonui Burduliui atminti.

Kitais metais, birželio 10 dieną, sukaks 210 metų nuo šio tauraus, humaniško žmogaus, tikro lietuvybės puoselėtojo ir mokytojo gimimo dienos. Jis buvo dzūkas, gimęs 1802 m. Punsko parapijoje, mokslus išėjęs Smalėnų vienuolyne. Kunigas J. Burdulis Bartninkų parapijoje klebonu išbuvo 48 metus ir gerai pažino visus to krašto žmones, žinojo jų vargus bei rūpesčius.

Apie jo asmenybės grožį, meilę paprastam žmogui byloja trumputis testamentas: „Užgimiau varguoliu, varguoliu ir mirštu; gyvas būdamas šelpiau savo vargingą giminę, bet mirdamas jai nieko nepalieku. Bičiuliai kunigai teiksis mane palaidoti nemokamai, nes nė šiam dalykui nieko nepalieku. Klebonijoje turi likti 12 rublių vertės karvė ir knygynas, visa kita, kas bus rasta man mirus, parduoti iš viešų varžytinių ir, kas iš jų bus gauta, atiduoti bažnyčiai.“

Jeigu šiandien Lietuvos ir pasaulio bažnyčios turėtų daugiau tokių Dievui, žmogui ir savo pašaukimui atsidavusių kunigų, katalikybės rūmas būtų itin tvirtas.

Bartninkuose iš jo rankų krikšto palaiminimą buvo gavęs ir mūsų tautinio atgimimo tėvas dr. J. Basanavičius. Savo atsiminimuose jis labai šviesiomis spalvomis piešia šio kunigo gyvenimą. Daktaras ne kartą ragino parapijiečius neužmiršti savo geradario ir pastatyti jam paminklą.



Pavyzdys skatina

Su dabartiniu veikliu ir energingu Bartninkų parapijos klebonu Alvydu Dvarecku ne tik kalbėjomės, bet ir vaikštinėjome po senąsias kapines, šventorių, apžiūrinėjome gražiai sutvarkytą senosios bažnyčios (gaila, sugriautos) aplinką. Gal simboliškai ieškojome kunigo J. Burdulio įmintų pėdų ar amžinojo poilsio vietos?..

Gerbiamas klebonas siūlė šviesuolio kunigo atminimui sukurti ir pritvirtinti tik atminimo lentą. Supratau, kad sunkmečiu sunku rasti lėšų, kad parapijoje likę daugiausia senyvo amžiaus, sunkiai pragyvenantys tikintieji.

Šiuos būgštavimus norėčiau prislopinti gražiu kelių žmonių veiklos pavyzdžiu.

2009 m. vasarą šeši veiklūs ir nagingi Daugirdų kaimo vyrai, radę gražų akmenį, sumanė įamžinti savo gimtajame kaime Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio datą. Be viso kaimo, seniūnijos žinios viską padarė patys, išskyrus atminimo lentą, kuri kainavo 350 litų. Užpirko šv. Mišias už kaimo mirusiuosius ir gyvuosius. Po pamaldų parapijos klebonas Gintautas Steponaitis, daug metų dirbęs Gražiškių parapijoje, atminimo ženklą pašventino ir palaimino.

Tai kuo suvalkiečiai prastesni už dzūkus?



Reikia tik iniciatyvos

Manyčiau, kad vertėtų sudaryti 5–6 iniciatyvių ir gabių žmonių komitetą. Žinia, surasti tinkamą akmenį „akmenligės“ mados metais, ko gero, bus nelengva. Metalinei daliai – gražiai saulutei pagaminti meistrų rasti paprasčiau.

Taip pat svarbu gerai parinkti trumpą, bet prasmingą ir informatyvų tekstą. Juk paminklas būtų skirtas ilgiems ateities metams.

Pasakojimą apie kunigo J. Burdulio asmenybę, seną dr. J. Basanavičiaus prašymą ir praktinius patarimus (jie anaiptol nėra privalomi) užbaigsiu ištraukos iš Lenkijos lietuvių žurnalo „Suvalkietis“, kuriame buvo išspausdintas mano straipsnis „Kunigas Jonas Burdulis (Burdulevičius) – šviesiausia Bartninkų parapijos žvaigždė“, mintimis: „Kaip pagerbsime šią šviesa, meile ir atjauta spinduliuojančią ir dabar tebešviečiančią asmenybę Bartninkuose, Punske? Kukliu paminklėliu? Malda? Patikslinta gimimo data? Ar lyg netyčia nukritusia ašara senosiose Bartninkų kapinėse, kuri sujungtų mus su Gerumą ir Meilę dovanojusio mūsų proseneliams kunigo Jono dvasia?.. Pagalvokime. O gal svarbiausia jau turime – Jo šviesų gyvenimo pavyzdį sau. Lyg kelrodę žvaigždę į gyvenimo buities ir Būties prasmę.“



Senolės – gyvoji krašto atmintis

Tą ankstyvą pavasario dieną gana atsitiktinai pavyko surasti ir dvi garbaus amžiaus senoles. 1916 m. gimusi Agota Šalčiūnaitė-Kadušienė prisimena savo močiutės Šatulaitienės pasakojimą apie labai nuoširdų kunigą, rėmusį neturtingus ir našlaičius. Ji minėjusi ir palaidojimo vietą šventoriuje bei mylimo kunigo garbei pastatytą medinį kryžių.

Netrukus 95-ąjį savo gimtadienį švęsianti Agota pasakojo ne tik apie daugelį parapijoje dirbusių kunigų, bet ir apie buvusius Bartninkų šaulius, pavasarininkus, skautus.

Senolę nufotografavau jos jaukiame ir šiltame kambarėlyje, palinkėjau sveikatos, o jauniems kraštotyrininkams palinkėčiau susitikti su šia miela ilgaamže, sužinoti kiek galima dar daugiau faktų. Juk tai – gyvoji krašto istorija, kurią galima užrašyti ir palikti ateičiai.

Tik dvejais metais jaunesnė Agotos Kadušienės amžininkė yra Uršulė Mikalauskaitė-Šlekaitienė. Pastaroji gimusi ir užaugusi Ožkabalių kaime, galima sakyti – dr. Jono Basanavičiaus tėviškės kaimynystėje. Ji irgi prisimena daug įdomių faktų iš Vinco Basanavičiaus, dr. J. Basanavičiaus brolio, vaikų gyvenimo ir likimo vingių.

Šios senolės tėvelis buvo siuvėjas, siuvęs drabužius vyrams, o ypač gerai – kepures. Pasak pašnekovės, mokėjo įtikti ir ponams, ir klebonams. Tai vertinga tema apie amatus to meto Lietuvos kaime.

Nuoširdžiai, pagarbiai ir su geriausiais linkėjimais iš Dzūkijos –



Valerija KALAVINSKAITĖ-JANUŠKEVIČIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas