„Santaka“ / Vestuves ir krikštynas siūloma švęsti su tradicinėmis senovinėmis apeigomis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-08-01 06:52

Dalinkitės:  


Krikštamotė prausia vaiką ant vandens suolo.

Giedriaus ZUBRICKO nuotr.


Vestuves ir krikštynas siūloma švęsti su tradicinėmis senovinėmis apeigomis

„Iš­ve­žėm pa­go­ny­tę – par­ve­žėm Ony­tę, iš­ve­žėm pa­go­niu­ką – par­ve­žėm Jo­niu­ką“, – to­kie skam­būs žo­džiai be­veik kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį gir­di­si Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus gim­ti­nė­je per edu­ka­ci­nę krikš­ty­nų pro­gra­mą. Taip ban­do­me gai­vin­ti se­ną­sias tra­di­ci­jas.

Idė­ja reng­ti šei­mos šven­čių – krikš­ty­nų, ves­tu­vių – edu­ka­ci­nes pro­gra­mas gi­mė jau prieš ke­le­tą me­tų. Mu­zie­jaus ko­lek­ty­vas no­rė­jo ko nors ki­to­niš­ko, ne­tra­di­ciš­ko, ir lū­kes­čiai pa­si­tei­si­no. At­si­ran­da vis dau­giau no­rin­čių­jų švęs­ti krikš­ty­nas įdo­miau, lai­kan­tis se­ne­lių, pro­se­ne­lių pa­pro­čių.

Ži­nia apie mū­sų ren­gia­mas krikš­ty­nų, ves­tu­vių edu­ka­ci­nes pro­gra­mas ke­liau­ja iš lū­pų į lū­pas. Ne­re­tai pas mus be­si­lan­kan­tys ves­tu­vi­nin­kai su­si­mąs­to apie ga­li­my­bę ir pir­ma­gi­mio krikš­ty­nas švęs­ti J. Ba­sa­na­vi­čiaus gim­ti­nė­je.

Neap­si­gau­ki­te, mes neor­ga­ni­zuo­ja­me šven­tės su nu­krau­tais gė­ri­mų ir vai­šių sta­lais, „neu­lia­vo­ja­me“ iki pir­mų­jų gai­džių. Vi­sa tai vyks­ta sim­bo­liš­kai, imi­tuo­jant vai­kiu­ko su­ti­ki­mą na­muo­se po krikš­to, kaip šios apei­gos bū­da­vo at­lie­ka­mos XIX–XX a. pra­džios Lie­tu­vo­je. Vai­šės – tik sim­bo­li­nės, rei­ka­lin­gos pa­gal pro­gra­mą, ku­ri trun­ka nuo va­lan­dos iki pu­sant­ros.

Kaip vyks­ta edu­ka­ci­ja? Į pa­gal­bą pa­si­kvie­tę Gra­žiš­kių „Gra­žu­pio“ folk­lo­ro ko­lek­ty­vą, prie so­dy­bos var­tų pa­si­tin­ka­me šven­tės da­ly­vius: krikš­ti­ja­mą ma­žy­lį, kū­mus, tė­vus, se­ne­lius ir jų sve­čius. To­liau vi­siems įdo­mu ste­bė­ti, kaip vai­kiu­kas ke­lia­mas per lan­gą į tro­bą, kad tarp­du­ry­je ty­kan­čios lau­mės ir Gil­ti­nė jo ne­pa­vog­tų. Daug juo­ko ir šil­tų emo­ci­jų su­ke­lia sta­lo iš­pir­ki­mas, kai folk­lo­ro ko­lek­ty­vas už­sė­da jį su ne­tik­ru vai­ku.

Ka­dan­gi krikš­ty­nų šven­tė­je pa­tys svar­biau­si – vai­ke­lis ir kū­mai, jiems ir ski­ria­mas di­džiau­sias dė­me­sys. Nei se­niau, nei da­bar nie­kas ne­no­ri krikš­ta­tė­viu im­ti tin­gi­nio, ne­ger­bia­mo žmo­gaus, kaip ir ne­tvar­kin­go ar varg­šo. Vi­sa­da no­rė­ta sa­vam ma­žy­liui pa­skir­ti ge­rą, darbš­tų, vi­sų ger­bia­mą, tvar­kin­gą, tur­tin­gą, pro­tin­gą, links­mą kū­mą. Tai­gi bū­ti­nai rei­kia pa­tik­rin­ti, ar tie kū­mai tik­rai ver­ti sa­vo­jo var­do, to­dėl pra­si­de­da jų iš­ban­dy­mai. Tik­ri­na­me krikš­to tė­vų gud­ru­mą, darbš­tu­mą, links­mu­mą.

Po krikš­ta­tė­vių prie­sai­kos šie ap­do­va­no­ja ma­žy­lį sim­bo­li­nė­mis do­va­nė­lė­mis. Tai ga­li bū­ti ries­tai­niai, kad vai­ke­liui čiulp­tu­ko ne­rei­kė­tų, ar an­ge­las sar­gas, kad ma­žy­lis sa­vo ser­gė­to­ją tu­rė­tų.

Sim­bo­li­niai veiks­mai vyks­ta ant van­dens suo­lo, kur krikš­ta­mo­tė nu­prau­sia ma­žy­lį. Krikš­to alie­jų nu­plo­vi­mas van­de­niu pa­da­ro šį sak­ra­liu, ne­šan­čiu pa­lai­mą. Tuo van­de­niu krikš­ta­mo­tė ap­šlaks­to sve­čius, lin­kė­da­ma vai­sin­gu­mo.

Aiš­ku, neap­siei­na­ma be kū­mų spau­di­mo, kad vai­ke­lio dan­tys tan­kūs bū­tų ir kū­mai sal­dai­niais vi­sus ap­do­va­no­tų.

Ki­tas svar­bus pro­gra­mos epi­zo­das – vai­ko paau­gi­ni­mas: kiek­vie­nas sve­čias ima ma­žy­lį ir alaus kau­šą, ge­ria alų ar gi­rą ir sa­ko vai­ke­liui pa­lin­kė­ji­mą, kad ne­bū­tų už­da­ras. Vai­šė­mis gau­siai nu­krau­tas sta­las reiš­kia, jog ma­žy­liui lin­ki­ma, kad gy­ve­ni­me jam nie­ko ne­trūk­tų, kad vi­sa­da so­tus bū­tų – duo­nos tu­rė­tų. Kiau­ši­nis – gy­vy­bės sim­bo­lis, to­dėl kiau­ši­nie­nės ra­ga­vi­mas ska­ti­na vai­sin­gu­mą.

Be­ne dau­giau­siai juo­ko su­ke­lia se­ne­lių įšven­ti­ni­mas į „bo­če­lius“ ir puo­de­lių su­dau­žy­mas į slenks­tį, lin­kint anū­kui lai­mės.

Edu­ka­ci­nė pro­gra­ma bai­gia­ma vėl­gi no­rint ap­gau­ti lau­mes ir Gil­ti­nę – ma­žy­lis krikš­ta­tė­viams ati­duo­da­mas per lan­gą.

Džiau­gia­mės ga­lė­da­mi skleis­ti tra­di­ci­jas, o la­biau­siai džiu­gi­na tai, kad jos gy­vos, žmo­nės jų no­ri ir ieš­ko.

Tai­gi jei ir Jūs no­ri­te tra­di­ci­nių apei­gų, pa­gei­dau­ja­te įspū­din­gai pa­žy­mė­ti svar­biau­sias gy­ve­ni­mo šven­tes, at­vy­ki­te į Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus gim­ti­nę – vi­sa tai tik­rai ra­si­te.



Ag­nė GRI­NE­VI­ČIŪ­TĖ

Mu­zie­ji­nin­kė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas