„Santaka“ / Vieni bara, kiti vaišina lašiniais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-07-29 06:02

Dalinkitės:  


Ky­bar­tų ug­nia­ge­sių ko­man­dai va­do­vau­jan­tis Vy­tau­tas Kli­ma­vi­čius džiau­gė­si, kaip pui­kiai jo sū­nus Min­dau­gas kar­tu su ki­tais ko­man­dos vy­rais su­re­mon­ta­vo se­ną ru­siš­ką „ZIL-ą“.

Autorės nuotr.


Vieni bara, kiti vaišina lašiniais

Eglė MIČIULIENĖ

Ky­bar­tie­tis Min­dau­gas Kli­ma­vi­čius na­muo­se sa­vo tė­čiui ga­li kartais ir pa­prieš­ta­rau­ti, tačiau dar­be jo klau­sy­ti pri­va­lo. Mat Min­dau­gas Ky­bar­tų ko­man­do­je dir­ba ug­nia­ge­siu gel­bė­to­ju, o Vy­tau­tas Kli­ma­vi­čius va­do­vau­ja vi­siems šio sky­riaus gais­ri­nin­kams.


Tė­vų pė­do­mis


„San­ta­ko­je“ jau ra­šė­me apie Ky­bar­tuo­se ug­nia­ge­siais dir­ban­čius bro­lius Va­si­liaus­kus, pa­se­ku­sius prieš­gais­ri­nė­je sis­te­mo­je dir­bu­sių sa­vo tė­vų Jo­no ir Te­re­sės Va­si­liaus­kų pė­do­mis.

Kal­bi­nant jau ant­rą ky­bar­tie­čių ug­nia­ge­sių šei­my­ną – Vy­tau­tą ir Min­dau­gą Kli­ma­vi­čius, ky­la min­tis, jog ug­nia­ge­sio pro­fe­si­ja tu­ri sa­vo ža­ve­sio, jei vai­kai mie­lai se­ka tė­vų pa­si­rin­ki­mu.

Pats V. Kli­ma­vi­čius ki­tais me­tais jau mi­nės sa­vo dar­bo dvi­de­šimt­me­tį. Prieš 19 me­tų Vy­tau­tas pra­dė­jo dirb­ti ug­nia­ge­siu Viš­ty­čio ko­man­do­je. Po po­ros me­tų pe­rė­jo į Vil­ka­viš­kį vy­riau­siuo­ju ug­nia­ge­siu, o dar po po­ros me­tų, 1994 m. ba­lan­dį, pra­dė­jo dirb­ti sky­ri­nin­ku ir va­do­vau­ti Ky­bar­tų ko­man­dai.

Min­dau­gas Kli­ma­vi­čius ug­nia­ge­siu dir­ba nuo 2005-ųjų. Bai­gęs pro­fe­si­nę tech­ni­kos mo­kyk­lą, vai­ki­nas sa­vo lė­šo­mis bai­gė ug­nia­ge­sių kur­sus ir pra­dė­jo dirb­ti Ky­bar­tų ko­man­do­je. Da­bar jis ne tik ge­si­na ug­nį, bet ir vai­ruo­ja au­to­cis­ter­ną bei at­sa­ko už pa­mai­nos dar­bą, kai ne­dir­ba jo tė­tis.


„Ne­le­ga­li“ pa­tir­tis


29-erių me­tų Min­dau­gas pa­sa­ko­jo, kad jo pa­si­rin­ki­mą tap­ti ug­nia­ge­siu tik­riau­siai nu­lė­mė di­džiu­lis do­mė­ji­ma­sis tech­ni­ka. Dar bū­da­mas moks­lei­vis jis už­suk­da­vo pas tė­tį į dar­bą ap­žiū­rė­ti gais­ri­nin­kų au­to­mo­bi­lių.

Jau­nas ug­nia­ge­sys į vi­sus gais­ri­nin­kų dar­bus puo­la la­bai en­tu­zias­tin­gai. „Man ne­pa­tin­ka sė­dė­ti ir nie­ko ne­veik­ti – ge­riau va­žiuo­ti ge­sin­ti ug­nies, gel­bė­ti žmo­nes“, – sa­kė ky­bar­tie­tis.

Abu vy­rai ir da­bar pri­si­me­na, kaip dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį Ky­bar­tuo­se, P. Cvir­kos gat­vė­je, žie­mą de­gė ke­lių šei­mų gy­ve­na­ma­sis na­mas.

Pas­ta­tas bu­vo di­de­lis, dar­bo – daug, tad gais­ri­nin­kai ir su­žiū­rė­ti ne­spė­jo, kaip tuo­met dar moks­lei­vis, tur­būt ir 18 me­tų ne­tu­rin­tis Min­dau­gas ap­le­dė­ju­sio­mis ko­pė­čio­mis mik­liai už­si­ka­ba­ro­jo iki sto­go ir puo­lė ge­sin­ti ug­nies. O die­na bu­vo spei­guo­ta, ša­lo apie 18 laips­nių. Kiau­rai per­šla­pęs, be jo­kios ug­nia­ge­sių uni­for­mos dir­bęs vai­ki­nu­kas bu­vo mik­liai „nu­kel­tas“ nuo sto­go. To­kia bu­vo pir­ma, nors ir „ne­le­ga­li“ M. Kli­ma­vi­čiaus, kaip ug­nia­ge­sio, pa­tir­tis.


Vir­ši­nin­kai ne­pei­kia


Ky­bar­tų ko­man­do­je iš vi­so dir­ba 14 žmo­nių. Ko­lek­ty­vas, pa­sak Kli­ma­vi­čių, dar­nus ir darbš­tus. „Pa­tys tvar­ko­me pa­tal­pas, pa­tys tech­ni­ką re­mon­tuo­ja­mės. Ne­se­niai par­si­va­rė­me iš Ma­ri­jam­po­lės prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos se­ną ZIL-ą. Jau vi­sai su­var­gu­sią ma­ši­ną mū­sų vy­rai taip su­re­mon­ta­vo, nu­da­žė ir su­tvar­kė, kad nu­ste­bo ir pa­tys ma­ri­jam­po­lie­čiai. Žo­džiu, vis­ką da­ro­me sa­vo ran­ko­mis, nors mū­sų darbuotojų at­ly­gi­ni­mai ma­ži, sie­kia 800–900 li­tų. Ži­no­ma, no­rė­tų­si dau­giau, bet yra kaip yra. Vy­rai dėl al­gų ne­ver­kia: be­veik vi­si ug­nia­ge­siai, dir­ban­tys kas ket­vir­tą pa­rą, lais­va­die­niais ne­sė­di ran­kų su­dė­ję ir dir­ba pa­pil­do­mus dar­bus“, – pa­sa­ko­jo V. Kli­ma­vi­čius.

Jo sū­nus Min­dau­gas taip pat tu­ri ant­rą dar­bą. Ži­no­ma, su tech­ni­ka.

Pats V. Kli­ma­vi­čius pa­pil­do­mai dirb­ti ne­ga­li, nes vi­są lai­ką tu­ri bū­ti pa­si­ren­gęs tar­ny­bai. Ar vy­rams ge­si­nant gais­rą ir va­ži­nė­jant van­dens ben­zi­nas baig­sis, ar dar kas nu­tiks, pas juos vi­suo­met le­kia sky­ri­nin­kas.

Įdo­mu, o kas sun­kiau: gais­rą ge­sin­ti ar va­do­vau­ti?

„Ei­li­nis ug­nia­ge­sys, dar­bui pa­si­bai­gus, už­da­ro du­ris ir išei­na trims die­noms. O aš net ir ta­da, kai man yra va­di­na­mie­ji lais­va­die­niai, vis tiek už­su­ku pas vy­rus, kar­tais – ir po du kar­tus per die­ną. Vi­suo­met rū­pi, kaip jiems ei­na­si. Va­do­vau­ti – di­des­nė at­sa­ko­my­bė. Nors, at­ro­do, vir­ši­nin­kai ma­no dar­bu ne­si­skun­džia, kar­tais net ir pa­gi­ria“, – šyp­te­li V. Kli­ma­vi­čius.

Be­je, šie­met ug­nia­ge­sių pro­fe­si­nės šven­tės – Šv. Flo­ri­jo­no die­nos pro­ga V. Kli­ma­vi­čiui Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos vir­ši­nin­kas Vi­das Ba­raus­kas įtei­kė pa­dė­ką už ge­rą tar­ny­bą.



„Su­val­ki­jos Švėkš­na“

Iš ug­nia­ge­sio pa­tir­ties il­gam įstri­gu­sių pri­si­mi­ni­mų tu­ri abu Kli­ma­vi­čiai.

Vy­tau­tui la­biau­siai įsi­mi­nė gais­ras, ku­rį ug­nia­ge­siai pra­mi­nė Su­val­ki­jos Švėkš­na. Mat panašus gais­ras 2006 me­tais ki­lo Švėkš­no­je, Ši­lu­tės ra­jo­ne (ug­nis tą­kart su­nai­ki­no pen­kis gy­ve­na­muo­sius ir pen­kis ūki­nius pa­sta­tus, bu­vo ap­ga­din­ti dar še­ši pa­sta­tai, lieps­no­se žu­vo vie­na mo­te­ris, pen­ki gy­ven­to­jai pa­ty­rė trau­mas.)

Mū­sų ra­jo­ne Švėkšnos nelaimę primenantis gais­ras ki­lo Anč­lau­ky­je, Pa­je­vo­nio se­niū­ni­jo­je. La­bai stip­rus vė­jas bu­vo grei­tes­nis už ug­nia­ge­sius ir ne­šė ki­birkš­tis nuo vie­no pa­sta­to ant ki­to. Ta­da, 2007-ųjų ba­lan­dį, nuo vie­no ma­žo san­dė­liu­ko su­de­gė, pa­sak V. Kli­ma­vi­čiaus, „pu­sė kai­mo“: san­dė­liai, tvar­tai, dar­ži­nės, ga­ra­žai, že­mės ūkio tech­ni­ka.


At­si­ran­da pa­ta­rė­jų


Di­džiau­sias iki šiol Min­dau­go ge­sin­tas gais­ras – prieš ke­le­tą me­tų pleš­kė­ju­si „Sro­vės“ sker­dyk­la. „Dir­bo­me vi­są pa­rą. Jau ir taip bu­vo karš­ta, o dar du­jų ba­lio­nai spro­gi­nė­jo, šal­dy­tu­vų freo­nas šau­dė. Ke­lio­se vie­to­se bu­vo­me įlū­žę su grin­di­mis“, – pri­si­mi­nė M. Kli­ma­vi­čius.

To­kiais at­ve­jais, pa­sak ug­nia­ge­sio, bi­jo­ti nė­ra ka­da, nes turi dirb­ti. Ir vis dėl­to į gais­rą rei­kia „lįs­ti“ pro­tin­gai: kas iš to, kad ant gal­vos už­grius de­gan­tis bas­lys ir gau­si me­da­lį po mir­ties.

Ži­no­ma, per gais­rus daž­nai at­si­ran­da ko­men­ta­to­rių, įsi­ti­ki­nu­sių, jog dar­bą iš­ma­no ge­riau už gais­ri­nin­kus. Pap­ras­tai gel­bė­to­jai ne­si­ve­lia į dis­ku­si­jas ir dir­ba sa­vo dar­bą taip, kaip yra iš­mo­ky­ti. Ta­čiau ug­nia­ge­siai juo­kė­si, jog pa­tiems įky­riau­siems at­vė­sin­ti tu­ri la­bai pa­pras­tą prie­mo­nę: trum­pam at­si­su­ka su van­dens žar­no­mis pa­si­tiks­lin­ti, ką ten sa­kė „pa­ta­rė­jai“, ir... šie tuoj pat pra­si­skirs­to.


At­ne­šė la­ši­nių


Ne­kant­rau­jan­čius pa­de­gė­lius ug­nia­ge­siai pui­kiai su­pran­ta.

„Per gais­rą žmo­nėms vis­kas at­ro­do ki­taip: jiems se­kun­dė at­ro­do kaip mi­nu­tė. O ir mū­sų ma­ši­nos se­nos, ru­siš­kos, to­dėl už­trun­ka, kol su jo­mis at­va­žiuo­ji. Žiū­rėk, dar ke­ly­je kas nors pa­si­mai­šo, o kar­tais ir į gais­rą at­vy­kus per „žiū­ro­vus“ pri­va­žiuo­ti neį­ma­no­ma“, – pa­sa­ko­jo Min­dau­gas.

Ta­čiau ne vi­si juk skun­džia­si ar prie­kaiš­tau­ja – daž­nai gais­ri­nin­kai su­lau­kia ir pa­dė­kų už są­ži­nin­gai at­lik­tą dar­bą. Pa­dė­ko­ti ug­nia­ge­siams žmo­nės at­sku­ba ir į „San­ta­ką“.

M. Kli­ma­vi­čius sa­kė nie­kuo­met ne­pa­mir­šiąs dar vie­no gais­ro.

„Tą kar­tą Klausučių seniūnijoje ge­si­no­me ūkio pa­sta­tą, o pa­skui – ir miš­ką. Ta­da dir­bo­me vi­są pa­rą. Pa­me­nu, atė­jo mo­te­riš­kė ir at­ne­šė ug­nia­ge­siams ar­ba­tos bei kai­miš­kų la­ši­nių... To­kio at­ve­jo ma­no dar­bo pra­kti­ko­je dau­giau ne­bu­vo“, – žmo­gaus nuo­šir­du­mu džiaugėsi jau­nas gais­ri­nin­kas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas