„Santaka“ / Vištyčio regioniniame parke

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-12 09:33

Dalinkitės:  


Gyventojams palikus sodybas, jas apleidžia ir gandrai.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Vištyčio regioniniame parke


Gandrams svarbi žmonių kaimynystė

2004–2005 metais Europoje vyko tarptautinė baltųjų gandrų apskaita. Šis darbas Europoje kartojamas kas dešimt metų.

Baltasis gandras Vakarų ir centrinėje Europoje yra laikomas gamtos, patrauklios turizmui, ekologiškam žemės ūkiui, indikatoriumi ar net simboliu. Be to, baltasis gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis. Lietuvai tapus ES nare, turime vykdyti Paukščių direktyvos reikalavimus. Ji įpareigoja ne tik saugoti baltuosius gandrus, bet ir vykdyti vietos populiacijos monitoringą, t.y. juos stebėti.

Vištyčio regioniniame parke buvo inventorizuojami lizdai, skaičiuojamos perinčios ir neperinčios poros, nustatoma perinčios populiacijos produktyvumas bei neperinčios populiacijos dalis, gandralizdžių vietos pažymimos kartografinėje medžiagoje.

Visi gandrų lizdai apskaitos metu aplankomi du kartus: gegužės pabaigoje – birželio pradžioje buvo stebimas lizdų užimtumas, liepos mėnesio antroje pusėje skaičiuojami jaunikliai. Mums labai padėjo vietos gyventojai.

2004 metais regioninio parko teritorijoje buvo stebima 60 baltųjų gandrų lizdų. Iš jų buvo neužimti du lizdai, devyniuose lizduose gandrai gyveno, bet neperėjo ir 49 lizduose išsirito 93 jaunikliai – vienam lizdui teko 1,9 jauniklio. Į regioninio parko teritoriją buvo parskridę 116 senų gandrų.



2005 metais buvo inventorizuoti 67 lizdai: iš jų 44 lizduose apsigyvenę gandrai išperėjo 133 jauniklius, vidutiniškai vienam lizdui teko trys gandriukai. Vienuolikoje lizdų apsigyvenę gandrai neperėjo, o 12 lizdų liko tušti, paukščiai į juos nesugrįžo. Kiekvienais metais daug gandrų apsigyvena pačiame Vištyčio miestelyje. Gandrai čia gyvena kas kelintoje sodyboje.

Siemet miestelyje rasti 24 gandralizdžiai, praeitais metais – vienu mažiau. Matyt, gandrams iš tiesų reikalinga žmogaus kaimynystė. Stebėdami gandrus įsitikinome, kad sodybas palikus gyventojams, jas palieka ir gandrai. Šiais metais tokių negyvenamų sodybų su tuščiais gandralizdžiais parko teritorijoje radome net penkias.

Vištyčio miestelyje į savo lizdus šiemet sugrįžo 20 porų gandrų, jie išperėjo 44 jauniklius. Sodybų, kuriose yra gandralizdžiai, šeimininkai papasakoja įvairiausių nutikimų.

Zigmas Murauskas papasakojo apie tragišką šešių gandriukų likimą. Bakšiškių kaime ant elektros stulpo sukrautame gandralizdyje gandrai išperėjo šešis gandriukus, tačiau pirmosiomis liepos dienomis lizdas nugriuvo su jau paūgėjusiais gandriukais. Tris paukščius užspaudė nugriuvęs lizdas, o tris sužeistus tikriausiai nusinešė lapės.



Janaukos kaimo gyventoja Česlova Gražutė Mickevičienė pasakojo, kad vieną dieną prie lizdo ant žemės matė du ar tris gandro kiaušinius. Kitą rytą tų kiaušinių jau nebuvo, o lizde tupėjo trys ką tik išsiritę gandriukai. Prie tos pačios sodybos esančiame lizde viena gandrų porelė susilaukė net penkių jauniklių. Tiek pat gandriukų rasta ir Skardupiuose.

Praeitais metais Lankupkos kaime, lyjant lietui tris gandriukus nutrenkė elektra, o senieji gandrai iš to lizdo išsikėlė.



Romas BELEVIČIUS

Vištyčio Regioninio parko vyresnysis ekologas



Publikuota: 2005-11-12 09:33:59

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai