„Santaka“ / Po Šveicariją – lietuvių rašytojų keliais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-07-25 22:43

Dalinkitės:  


Bazelio gatvelė veda į šventovę, kurios bokšto varpe S. Nėris įrašė savo ir mylimojo vardus.

Autoriaus nuotr.


Po Šveicariją – lietuvių rašytojų keliais

(Pa­bai­ga. Spaus­din­ta Nr. 81–85)



„Aš įra­šiau čia sa­vo var­dą“

Neap­ra­šy­siu pa­tir­tų įspū­džių ap­lan­kius Lau­terb­ru­ne­no kriok­lių slė­nį ir kal­no vi­du­je šniokš­čian­tį Trum­mel­ba­cho kriok­lį. Bus tik žo­džiai, o šios vie­tos, lyg šven­tyk­los kal­nuo­se, įspū­dis lie­ka šir­dy­je ir pa­są­mo­nė­je. Dau­giau pi­ni­gų tu­rin­tie­ji ke­lia­si į gar­sią­ją Jungf­rau (Jau­no­sios mer­ge­lės) vir­šu­kal­nę. Mes ten­ki­na­mės že­mes­niu kal­nu, bet įspū­dis, pa­sė­dė­jus tarp snie­go vir­šū­nių, ke­rin­tis.

Bū­nant pa­pė­dė­je, kal­nai at­ro­do neaukš­ti, bet kai mū­sų gru­pės drą­suo­liai Vi­tas ir Mil­da pa­ban­dė iš 2000 m aukš­čio nu­si­leis­ti pės­čio­mis, vos trū­kio ne­ga­vo. Ta­ke­lis nuo kal­no vin­giuo­tas, tad jiems te­ko įveik­ti kiek dau­giau ki­lo­met­rų, bris­ti per upę, pa­si­klys­ti ir pus­va­lan­dį pa­vė­luo­ti į au­to­bu­są.

Pa­sig­ro­žė­ję Mar­ko Ša­ga­lo vit­ra­žais Ciu­ri­cho ka­ted­ro­je, iš­vyks­ta­me į pa­sku­ti­nį mū­sų ke­lio­nės mies­tą – Ba­ze­lį, no­rė­da­mi pa­kla­jo­ti Sa­lo­mė­jos Nė­ries ir Juo­zo Ere­to pė­do­mis.

Ma­ri­jam­po­lie­tis ke­lio­nių ir is­to­ri­jos mė­gė­jas Min­dau­gas Sė­dai­tis au­to­bu­se daug pa­sa­ko­jo apie švei­ca­rą Juo­zą Ere­tą (Jo­zeph Eh­ret). Šis in­te­lek­tua­las Lie­tu­vo­je ak­ty­viai įsi­trau­kė į Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos veik­lą, bu­vo Lie­tu­vos te­leg­ra­mų agen­tū­ros di­rek­to­riu­mi, pro­fe­so­ria­vo Kau­no uni­ver­si­te­te, su atei­ti­nin­kais (ka­ta­li­kiš­ka jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja) daug ke­lia­vo. Lan­kė­si ir Vil­ka­viš­ky­je bei Ma­ri­jam­po­lė­je. Čia pa­žei­dė tuo me­tu ga­lio­ju­sius vie­šų­jų mi­tin­gų įsta­ty­mus, to­dėl bu­vo areš­tuo­tas kar­tu su pro­fe­so­riu­mi J. Do­vy­dai­čiu ir ku­ni­gu P. Ku­rai­čiu, sė­dė­jo ka­lė­ji­me.

J. Ere­tas ve­dė lie­tu­vę O. Ja­kai­ty­tę, tu­rė­jo gausią šeimą.

Besimokydama Kaune stu­den­tė Sa­lo­mė­ja Ba­čins­kai­tė (S. Nėris) vy­rų dė­me­sio ne­sto­ko­jo, ta­čiau grei­tai pa­ste­bė­jo, kad jai nea­be­jin­gas ir vi­sų stu­den­čių nu­my­lė­ti­nis pro­f J. Ere­tas. Jie pra­dė­jo su­si­ti­ki­nė­ti, skir­ti pa­si­ma­ty­mus, nors kar­tu jų nie­kas Kau­ne ne­ma­tė.

Salomėjai iš­vy­ku­s į ke­lio­nę po Švei­ca­ri­ją, Ba­ze­ly­je įvy­ko il­gai sva­jo­tas jos su­si­ti­ki­mas su pro­f.J. Ere­tu. Jie kar­tu lan­kė ga­le­ri­jas, ope­rą, Ba­ze­lio ka­ted­rą, ku­rios „bokš­te – di­džiau­sia­me var­pe ma­no var­das įra­šy­tas. Aš įra­šiau čia sa­vo var­dą ir Ta­vą­jį, kad skam­bin­da­mas var­pas mū­sų var­dus kar­to­tų ža­lia­jam Rei­nui“, – ra­šė S. Nė­ris die­no­raš­ty­je.

Kai Ba­ze­ly­je su­sto­jo­me prie J. Ere­to na­mo, kur pri­tvir­tin­ta at­mi­ni­mo len­ta, gi­dė pra­si­ta­rė, kad jo pa­li­kuo­nys ne­no­ri net gir­dė­ti S. Nė­ries var­do. Nors ir la­bai at­ka­li bu­vo pro­fe­so­rių įsi­my­lė­ju­si poe­tė, bet ka­ta­li­kiš­ko auk­lė­ji­mo švei­ca­ras at­si­spy­rė jau­nos mer­gi­nos vi­lio­nėms.

Ap­lan­kė­me Ba­ze­lio ka­ted­rą. Ji re­mon­tuo­ja­ma, tad įkop­ti į bokš­tą ir pa­bū­ti gre­ta ka­ted­ros var­po, kur sto­vė­jo J. Ere­tą įsi­my­lė­ju­si mū­sų kraš­tie­tė, ne­te­ko.

Pa­lik­da­ma Švei­ca­ri­ją S. Nė­ris ra­šė: „O Švei­ca­ri­ja man – kaip mo­ti­na. Per tas po­rą sa­vai­čių aš taip pri­ri­šau sa­vo šir­dį prie ši­to ste­buk­lin­go kraš­to, kad da­bar man skau­du skau­du iš­si­skir­ti <...>. Ten ste­buk­lin­gi kal­nai li­ko. Ten li­ko ma­no šir­dis.“

Tuos žo­džius, ma­nau, pa­kar­tos ir mū­sų eks­kur­si­jos da­ly­viai – sen­jo­rai ir jau­ni­mas.



An­ta­nas ŽI­LINS­KAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas