„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-07-22 05:56

Dalinkitės:  


Atodangos

Pro­fe­si­ja – biu­rok­ra­tas

Dau­ge­lis skai­ty­to­jų tik­riau­siai iš kar­to už­pro­tes­tuos: nė­ra to­kios pro­fe­si­jos. Ir jie bus tei­sūs. Jo­kia aukš­to­ji mo­kyk­la ne­ruo­šia biu­rok­ra­tų, ta­čiau jų vis dėl­to yra. Ir ne­ma­žė­ja. Jie, kaip tie ko­lo­ra­do va­ba­lai, pa­ty­liu­kais grau­žia pi­lie­čių pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo val­džia, jos ins­ti­tu­ci­jo­mis ir pa­rei­gū­nais. Dau­gu­ma vals­ty­bės (ko­dėl ne tau­tos?) tar­nau­to­jų są­ži­nin­gai dir­ba sa­vo dar­bą, bet ir ta ma­žu­ma „ko­lo­ra­do va­ba­lų“ spė­ja pa­ga­din­ti daug ner­vų sa­vo in­te­re­san­tams.

No­rint su­pras­ti biu­rok­ra­tų kas­tos at­si­ra­di­mo iš­ta­kas, ten­ka per pe­tį dirs­te­lė­ti to­liau į praei­tį, pa­var­ty­ti kla­si­kų kny­gas. Jau Vin­cas Ku­dir­ka ir Mai­ro­nis sa­vo ži­no­muo­se kū­ri­niuo­se vaiz­džiai pa­ro­dė tuo­me­ti­nės val­džios biu­rok­ra­tų vei­dą. Bet dar vaiz­din­giau ir rea­lis­tiš­kiau tai per­tei­kė gar­sus ru­sų ra­šy­to­jas Fio­do­ras Dos­to­jevs­kis. Jis ra­šė: „Vi­si ži­no, kaip at­ro­do ru­siš­kas val­di­nin­kas, ypač toks, ku­ris kiek­vie­ną die­ną su­si­du­ria su pub­li­ka: vi­sas suir­zęs, už­si­rūs­ti­nęs, ir jei ki­tą­syk irz­lu­mas at­vi­rai ir ne­pa­ro­do­mas, tuo­met jis už­slėp­tas, ga­li iš fi­zio­no­mi­jos nu­spė­ti. Jis pa­si­pū­tęs ir iš­di­dus tar­si Ju­pi­te­ris. Tas ypač bū­din­ga pa­čiai ma­žiau­siai skruz­dė­lei, ana, iš tų, kur sė­di ir ra­ši­nė­ja pub­li­kai pa­žy­mas, ren­ka pi­ni­gus, da­li­ja bi­lie­tus ir pan. Pub­li­ka grū­da­si, iš­si­ran­gė uo­de­ga, kiek­vie­nas trokš­ta at­siim­ti sa­vo pa­žy­mą, at­sa­ky­mą, kvi­tą, gau­ti bi­lie­tą. Ga­lų ga­le jūs su­lau­kė­te sa­vo ei­lės, jūs sto­vi­te, kal­ba­te – jis ne­klau­so jū­sų, į jus ne­žiū­ri, jis nu­si­su­ko ir šne­ka­si su už jo sė­din­čiu val­di­nin­ku, nors jūs esa­te veik vi­siš­kai tik­ras, kad jis tik šiaip sau, kad jam nė­ra jo­kio rei­ka­lo ka­žin ko tei­rau­tis. Bet jūs pa­si­ry­žęs lauk­ti, ir štai jis at­si­sto­ja ir išei­na. Ir stai­ga mu­ša laik­ro­dis, dar­bo va­lan­dos bai­gė­si – lau­kan pub­li­ka.“

Ši il­go­ka ru­sų kla­si­ko ci­ta­ta pa­ro­do, kad ir prieš du šim­tus me­tų val­di­nin­kai ne­ger­bė sa­vo in­te­re­san­tų. Bet ne ką ge­riau ir da­bar. Šioms ma­no min­tims tik­riau­siai pri­tars tie žmo­nės, ku­riems te­ko me­tų me­tus varg­ti no­rint at­siim­ti iš tė­vų pa­vel­dė­tą že­mę, tu­rė­ti rei­ka­lų su sta­ty­bos prie­žiū­ros ins­pek­ci­ja, re­gist­ruo­ti se­nus, prieš ke­le­tą de­šimt­me­čių pa­sta­ty­tus, statinius. Juk anais lai­kais bu­vo vi­sai ki­ti rei­ka­la­vi­mai.

Da­bar įsta­ty­mų lei­dė­jų su­kur­pia­mi vis nau­ji, griež­tes­ni, kar­tais svei­ku pro­tu ne­su­vo­kia­mi rei­ka­la­vi­mai duo­da pi­lie­čiui tar­si kuo­lu per gal­vą. Vie­nas iš to­kių nau­jų sta­ty­bos prie­žiū­ros ins­pek­ci­jos rei­ka­la­vi­mų – na­mo ener­ge­ti­nio nau­din­gu­mo ser­ti­fi­ka­tas. Jį iš­duo­da pri­va­čiai dir­ban­tys ar­chi­tek­tai, tu­rin­tys tam li­cen­ci­ją. Už pa­slau­gą, pa­sta­to ma­ta­vi­mus ir pa­tį ser­ti­fi­ka­tą kiek­vie­nas tu­ri sa­vus įkai­nius – nuo 400 iki 800 li­tų. Jei pa­vyks, šim­ti­nę gal ir nu­si­de­rė­si. O kur dar prieš­gais­ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mai: dū­mų de­tek­to­riai kam­ba­riuo­se, ge­sin­tu­vas... Nie­ko ne­pa­da­ry­si – vi­sa tai mū­sų la­bui, kad gy­ven­ti bū­tų sau­giau. Tik kad tas sau­gu­mas la­bai jau bran­giai kai­nuo­ja. O na­mai de­ga ne tik se­ni, bet ir nau­ji su­pleš­ka su vi­so­mis sau­gu­mo prie­mo­nė­mis. O kur din­go vis­ką kont­ro­liuo­jan­tis biu­rok­ra­tas? Nie­kur jis ne­din­go. Tik ir gir­di: ko­dėl dū­mų de­tek­to­riai ne vi­du­ry­je lu­bų, ko­dėl ge­sin­tu­vas per ma­žas, ko­dėl sto­go me­di­nės konst­ruk­ci­jos per daug ar­ti ka­mi­no?..

Dar vie­nas bui­tiš­kas pa­vyz­dė­lis iš istorijos, nutikuosios prieš keletą metų. Atė­jo pas vieną valdininką ge­ro­kai pa­gy­ve­nęs žmo­ge­lis pra­tęs­ti žve­jo mė­gė­jo bi­lie­to. Anoks jis ten ir žve­jys – per va­sa­rą gal po­rą kar­tų ir įmer­kia meš­ke­rę tarp pae­že­rės nend­rių. Bet se­nio­kas mėgs­ta tvar­ką: žve­jys be pa­žy­mė­ji­mo – tar­si ir be meš­ke­rės. Pa­tei­kė žmo­ge­lis neį­ga­lu­mo pa­žy­mė­ji­mą dėl leng­va­tos – gaus do­ku­men­tą ne­mo­ka­mai. Il­gai jau­nas val­di­nin­kas var­tė ran­ko­se žmo­gaus svei­ka­tos pa­žy­mė­ji­mą ir grą­ži­no – sa­ko, ant­spau­das ne­tei­sin­gai už­dė­tas. Sut­ri­kęs žmo­ge­lis mė­gi­na įro­di­nė­ti, kad čia jis nie­kuo dė­tas, ant­spau­dą spau­dė „Sod­ros“ spe­cia­lis­tai. Bet taip ir neį­ro­dęs sa­vo ne­kal­tu­mo nu­kul­nia­vo į „Sod­rą“ aiš­kin­tis. „Sod­ros“ dar­buo­to­jams ant­spau­das at­ro­dė tvar­kin­gas. Ga­liau­siai, pa­skam­bi­nę prin­ci­pin­gam Sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kui, jie lie­pė ne­siun­ti­nė­ti se­no žmo­gaus be rei­ka­lo po ki­tas įstai­gas. Ar­gi ne­pa­na­šus šis ma­no ma­ty­tas at­ve­jis į F. Dos­to­jevs­kio ap­ra­šy­tą­jį?

Ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad aukš­čiau­sia vals­ty­bės val­džia ne­ko­vo­ja su biu­rok­ra­tiz­mo ba­ci­la. Jau prieš kiek me­tų bu­vo su­kur­ta Sau­lė­ly­džio ko­mi­si­ja, bet ne biu­rok­ra­tams, o pa­čiai ko­mi­si­jai atė­jo sau­lė­ly­dis. Da­bar val­džia gra­si­na at­leis­ti ke­le­tą šim­tų „Sod­ros“ dar­buo­to­jų, vė­liau im­sis ki­tų ins­ti­tu­ci­jų, bet tai – tik kos­me­ti­nės ope­ra­ci­jos. Jos neišsp­ren­džia pro­ble­mų, neuž­ker­ta ke­lio į val­džią „prin­ci­pin­giems“ ir „darbš­tiems“ biu­rok­ra­tams, nes kiek­vie­nas iš mū­sų, pa­žiū­rė­jęs į veid­ro­dį, pa­ma­tys ma­žu­tį, gi­liai pa­si­slė­pu­sį biu­rok­ra­tą, lau­kian­tį sa­vo va­lan­dos.



Vy­tas DRU­NIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas