„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su čiaupu (švarus, gali atvežti), SEAT LEON (po eismo įvykio, 2000 m., 1,4 l, benzinas, TA iki 2021 m. birželio mėn., 500 Eur). Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-12-15 09:23:16

Vieniša 68 metų moteris išsinuomotų 1 kambario butą pirmame aukšte renovuotame name Vilkaviškyje (pageidautina su baldais). Tel. 8 689 05 975.
Galioja iki: 2019-12-15 16:37:14

Parduoda naudotą šaldytuvą „Whirpool“ (100 Eur), 3 stalčių šaldiklį „Dea“ (50 Eur). Tel. 8 614 43 227.
Galioja iki: 2019-12-16 14:22:48

Pigiai parduoda 2 kambarių butą su patogumais Pajevonyje. Tel. 8 655 14 017.
Galioja iki: 2019-12-21 09:58:53

Parduoda 95 a sklypą Gižų-Daržininkų k., Marijampolės g. 46, Gižų sen., Vilkaviškio r. Tel. 8 646 08 542.
Galioja iki: 2019-12-22 13:11:27

Parduoda sodybą Alvite (25 a sklypas, tvarkingas namas, pakeistas stogas, nauja elektros instaliacija ir santechnika, visi inžineriniai tinklai, šalia yra darželis, mokykla). Tel. 8 663 67 001.
Galioja iki: 2019-12-22 14:33:20



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-07-15 06:00

Dalinkitės:  


Atodangos

Lai­ko va­gys

Kas­dien, kas va­lan­dą, kas mi­nu­tę mes va­gia­me be­ne pa­tį bran­giau­sią da­ly­ką pa­sau­ly­je – lai­ką. Va­gia­me iš sa­vo tė­vų, iš mo­ky­to­jų, iš drau­gų, o svar­biau­sia – iš sa­vęs.

„Ir vėl ta tuš­čia re­to­ri­ka, mo­ra­li­za­vi­mas...“ – pa­si­pik­tins ne­kant­rus skai­ty­to­jas. Ne, mie­las drau­ge, tai ne tuš­čia re­to­ri­ka, mė­gė­jo fi­lo­so­fa­vi­mas. Tai – liūd­na rea­ly­bė, mū­sų pil­kos kas­die­ny­bės klai­dos. Sa­ky­si­te, jog klys­ti – žmo­giš­ka. Ži­no­ma, apie tai nė­ra ir kal­bos. Bet vog­ti lai­ką, kaip ir vi­sa ki­ta, iš sa­vo ar­ti­mo – tai jau ne klai­da, o nu­si­kal­ti­mas. Nu­si­kal­ti­mas, už ku­rį nie­kas ne­bau­džia. O ver­tė­tų. Juk net tie vi­sų ger­bia­mi „ge­rie­čiai“, ku­rie kiek­vie­nu at­ve­ju sten­gia­si skru­pu­lin­gai at­si­ly­gin­ti „prie­te­liui“ už kiek­vie­ną maž­mo­žį, – ir jie, atė­mę iš ki­to žmo­gaus bran­gų lai­ką, ne­ma­no esą jam sko­lin­gi. O lai­kas, kaip ži­nia, yra toks da­ly­kas, ku­rio ne­ga­li grą­žin­ti ir ge­riau­sių no­rų tu­rė­da­mas... Apie tai pri­me­na ir maest­ro Vir­gi­li­jus No­rei­ka su Lu­ku, trauk­da­mi po­pu­lia­rią dai­ną: „Lai­ko ne­sus­tab­dy­si ir neat­suk­si at­gal...“

Bet kai pa­žiū­ri, pa­si­ro­do, tu­ri žmo­nės to lai­ko pil­nas akis: dau­giau nei svei­ka­tos ir pi­ni­gų, dau­giau nei ta­len­tų ar bent svei­ko pro­to. Ki­taip be­ne jie va­žiuo­tų į te­le­vi­zi­jos šou pro­gra­mas juo­kin­ti žiū­ro­vų? Pa­žiū­rė­ki­me, kiek lai­ko žmo­nės pra­lei­džia sė­dė­da­mi prie te­le­vi­zo­riaus ar kom­piu­te­rio, kiek su­gaiš­ta pa­si­vaikš­čio­ji­mams po par­duo­tu­ves, pa­si­sė­dė­ji­mams ka­vi­nė­se ir ba­ruo­se. Gra­žūs nau­din­gi daik­tai, be­dva­sės pra­mo­gos ir keis­ti lais­va­lai­kio po­mė­giai taip pat yra di­džiau­si lai­ko va­gys. At­ro­do, kad žmo­gus no­ri, jog jį ap­vog­tų, nes jis ne­ver­ti­na nei sa­vo, nei ki­tų žmo­nių lai­ko.

Mes taip daž­nai skun­džia­mės, kad vis­kam trūks­ta lai­ko. Bū­tų lai­ko – suau­gę vai­kai daž­niau lan­ky­tų, pri­žiū­rė­tų nu­se­nu­sius tė­vus, daž­niau nu­vyk­tų į rim­tus kul­tū­ros ren­gi­nius, paim­tų į ran­kas ge­rą kny­gą. Ga­liau­siai ir vai­kų auk­lė­ji­mas, bend­ra­vi­mas su jais taip pat rei­ka­lau­ja daug lai­ko. O jo trūks­ta. Tik ne men­ka­ver­tėms pra­mo­goms, be­pras­miam po­li­ti­ka­vi­mui, vie­na­die­niams drau­gams...

Kiek daug ga­li pa­da­ry­ti (bet ne­pa­da­rai!), kai tu­ri daug lai­ko. Tačiau lai­kas – kaip pi­ni­gai: jo nie­kad ne­bū­na per daug. Vis dėl­to lai­ko per­tek­lius – taip pat ne lo­bis. Jei ne­tu­rė­si svei­ka­tos ir pi­ni­gų, ge­rų drau­gų ir šei­mos, kas tau iš to lai­ko?

Ta­čiau žmo­nės mėgs­ta kraš­tu­ti­nu­mus. Kar­tais tur­tin­giau­sias pi­lie­tis pa­si­ro­do be­sąs dva­sios skur­džius. Tą nuo vi­sų sle­pia­mą sie­los tuš­ty­bę jis ban­do už­pil­dy­ti „už­mu­ši­nė­da­mas“ lai­ką keis­to­mis, net pa­vo­jin­go­mis pra­mo­go­mis. Čia jis Af­ri­ko­je šau­do an­ti­lo­pes ar leo­par­dus, čia li­pa į kal­nus ar nuo­sa­va jach­ta lei­džia­si į aud­rin­gą jū­rą. Ir ko­kio vel­nio jis ten ieš­ko? Juk, at­ro­do, vis­ką, ko žmo­gui rei­kia, tu­ri. De­ja, tik­riau­siai jis ne­ras, ko ieš­ko, nes pa­ts ne­ži­no, ko dar jam prie vi­siš­kos lai­mės trūks­ta.

Nuo sa­vo min­čių, nuo sa­vo ydų nie­kur ne­pa­bėg­si – jos vi­suo­met su ta­vi­mi. Čia ne­pa­dės jo­kie tur­tai ar šlo­vė, nes lai­kas bė­ga ne ta­vo nau­dai. Pui­kiau­sias pa­vyz­dys – pa­sau­li­nės šlo­vės su­lau­kęs gar­sus ra­šy­to­jas Er­nes­tas He­ming­vė­jus. Jis taip pat tu­rė­jo vis­ką, ko tik žmo­gus ga­li no­rė­ti. Bet vi­są gy­ve­ni­mą ne­nu­ri­mo, ieš­ko­jo sa­vęs ka­ro fron­te, Ki­li­man­dža­ro snie­gy­nuo­se, aud­rin­go­se jū­ro­se... Ga­liau­siai pa­lei­do sau kul­ką į gal­vą jau­kiuo­se sa­vo na­muo­se.

Mes taip ap­si­ver­tę dar­bais, nea­ti­dė­lio­ti­nais rei­ka­lais ir pa­rei­go­mis, kad ne­pas­te­bi­me, kaip grei­tai bėga lai­kas. Pas­te­bi­me per vė­lai. Lai­kas ne­ver­ti­na­mas, tar­si jo bū­tų neiš­se­mia­mi aruo­dai. Bet jis pa­si­bai­gia. Vi­sai ne­ti­kė­tai. Iš­te­ka tar­si smil­te­lės iš smė­lio laik­ro­džio, ku­rio dar kar­tą neap­ver­si. Ir ta­da žmo­gus iš­si­gąs­ta – sa­ko, kad bran­gin­tų lai­ką, jei tik kas šį grą­žin­tų. Bet nie­kas ne­grą­žins. Jis sa­vo lai­ko li­mi­tą iš­švais­tė tar­si sū­nus pa­lai­dū­nas tė­vo pa­li­ki­mą. Toks žmo­gus pa­ts sa­ve ap­vo­gė, ir nie­kas ne­ga­li pa­dė­ti.

Tra­giš­ka tai, kad su­pra­ti­mas apie pa­da­ry­tas klai­das atei­na per vė­lai. Kiek­vie­nas už jas pri­va­lo­me at­sa­ky­ti. O lai­ko ne­sus­tab­dy­si ir neat­suk­si at­gal...



Vy­tas DRU­NIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Liga, apie kurią pacientai vengia kalbėti
* R. Dailidavičiaus tapybos paroda: kasdienybėje įžvelgta amžinybė
* Šachmatų formulės varžybos Vilkaviškyje rengiamos jau dešimt metų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate atnaujintą Savivaldybės interneto svetainę vilkaviskis.lt?
Ji patogi ir patraukli.
Senoji buvo geresnė.
Toje svetainėje nenaršau.



Kalbos patarimai

Ar galima įteikti nominaciją?
Žmonės, organizacijos yra nominuojami, tai yra įvardijama, už kokius nuopelnus jų kandidatūros teikiamos nominacijoms. Laureatams įteikiami simboliniai nominacijų žymenys – statulėlės ar pan. Tačiau nominacija neteikiama, nes ji – ne daiktas, kurį galima paimti.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas