„Santaka“ / Batiskafą jau išmėgino ir keleiviai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-07-11 06:12

Dalinkitės:  


Gintauto Pyrago sukonstruotas ba­tis­ka­fas sėk­min­gai nar­do po Viš­ty­čio eže­ro gel­mes.

Autorės nuotr.


Batiskafą jau išmėgino ir keleiviai

Eglė MIČIULIENĖ

Ky­bar­tuo­se gy­ve­nan­tis ba­tis­ka­fą pa­si­da­ręs Gin­tau­tas Py­ra­gas ne­se­niai jį iš­ban­dė pluk­dy­da­mas ir ke­lei­vius.

Tie­sa, dar ma­žai kas ry­žo­si iš­mė­gin­ti sa­va­dar­bį įren­gi­nį, ta­čiau jo iš­ra­dė­jas tvir­ti­na: tai vi­siš­kai sau­gu.


Vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je


„San­ta­ko­je“ per­nai ra­šė­me apie pa­sie­nio pa­rei­gū­ną G. Py­ra­gą, ku­ris iki šiol vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je pa­ts pa­ga­mi­no po­van­de­ni­nį įren­gi­nį – ba­tis­ka­fą.

Apa­ra­tą ky­bar­tie­tis su­konst­ra­vo iš pu­sant­ros to­nos sve­rian­čios su­spaus­to oro tal­pyk­los.

Kai per­nai vy­riš­kis sa­vo iš­ra­di­mą at­si­ve­žė iš­mė­gin­ti Viš­ty­čio eže­ro van­de­ny­je, pa­žiū­rė­ti ne­ma­ty­to re­gi­nio su­va­žia­vo ne tik Gin­tau­to drau­gai bei gi­mi­nai­čiai, bet ir pro­fe­sio­na­lūs na­rai iš Klai­pė­dos. Tą­kart klai­pė­diš­kiai pa­gel­bė­jo iš­ra­dė­jui tiek pra­ktiš­kai, tiek teo­riš­kai: vy­rai pa­dė­jo ba­tis­ka­fą pa­nar­din­ti į van­de­nį, da­vė pa­ta­ri­mų, kaip įdo­mų­jį prie­tai­są ga­li­ma pa­to­bu­lin­ti.

Na­rai pro­fe­sio­na­lai džiau­gė­si ky­bar­tie­čio en­tu­ziaz­mu, ža­dė­jo konst­ruk­to­riaus neap­leis­ti bei at­vyk­ti ir ki­tais me­tais. Klai­pė­die­čiai nu­fil­ma­vo, kaip vei­kia su­val­kie­čio iš­ra­di­mas, ir su­su­ko apie tai trum­pą fil­mą.

Kol ba­tis­ka­fas ne­pa­ni­ro po van­de­niu, bu­vo ir skep­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių žiū­ro­vų, ne­ti­kin­čių, kad Gin­tau­to įren­gi­nys ga­lės plau­kio­ti.

Ta­čiau, prie­šin­gai nei pro­gno­za­vo skep­ti­kai, po­van­de­ni­nis apa­ra­tas sėk­min­gai nu­grimz­do į eže­ro gel­mę ir pa­ju­dė­jo pir­myn.


Priė­mė ke­lei­vių


Šią va­sa­rą G. Py­ra­gas jau ne vie­ną kar­tą plau­kio­jo po Viš­ty­tį, Vir­ba­lio eže­riu­ką.

Iki šiol, iš­ban­dy­da­mas sa­vo kū­ri­nio ga­li­my­bes, ky­bar­tie­tis po van­de­niu pa­nir­da­vo vie­nas. Ta­čiau ne­se­niai Gin­tau­tas nu­ta­rė, jog ga­li priim­ti ir po van­de­niu no­rin­čių pa­si­žval­gy­ti ke­lei­vių.

Na, jei jau skęs­ti – tai sa­va­me Viš­ty­ty­je... Ir su­ta­rė­me iš­ban­dy­ti pa­to­bu­lin­tą po­van­de­ni­nį įren­gi­nį.

Iš pra­džių rei­kė­jo su­ba­lan­suo­ti ba­tis­ka­fo svo­rį, t. y. bend­rą­ją (su ke­lei­viais) ma­sę. Tai šiek tiek už­tru­ko, nes apa­ra­tas iki šiol bu­vo „pri­pra­tęs“ pluk­dy­ti tik vie­ną žmo­gų – pa­tį iš­ra­dė­ją.

Bet į kran­tą iš­kė­lus pa­kan­ka­mą kie­kį švi­ni­nių sva­re­lių įren­gi­nys nu­si­lei­do į Viš­ty­čio eže­ro dug­ną.


Gi­liau au­ga­lų nė­ra


Stu­mia­mas dvie­jų va­rik­lių prie­tai­sas ra­miai ju­dė­jo į prie­kį. „Jis ga­li plauk­ti ir sparčiau, bet tuo­met grei­čiau per­kais­ta va­rik­liai“, – aiš­ki­no Gin­tau­tas.

Nors eže­ro van­duo bu­vo drums­tas ir dar „žy­dė­jo“, pro stik­lą aiš­kiai ma­tė­si žo­lės, vie­nas pa­skui ki­tą nar­dan­tys eše­riu­kai. Plauk­da­mas pro van­dens aug­me­ni­ją ba­tis­ka­fas pri­ža­di­no čia ra­miai snau­du­sią ne­di­de­lę ly­de­kai­tę – ši nė­rė pro pat no­sį žai­bo grei­čiu.

Pa­sie­kus de­šim­ties met­rų gy­lį, aug­me­ni­jos jau ne­be­si­ma­tė – tik ak­me­nuo­tas Viš­ty­čio eže­ro dug­nas ir... poil­siau­to­jų pa­li­ki­mas – tuš­čia skar­di­nė.

Bu­vo įdo­mu ste­bė­ti ne tik pro liu­ką ma­to­mus vaiz­dus, bet ir ba­tis­ka­fe įreng­tus prie­tai­sus, ro­dan­čius slė­gį, gy­lį, tem­pe­ra­tū­rą ir kt. Virš gal­vos dūz­gė tik šie­met įreng­tas ven­ti­lia­to­rius su oro filt­ru, va­lan­čiu iš­kve­pia­mą ang­lies dvi­de­gi­nį. Kam­pe ky­bo­jo du oro ba­lio­nai – jei ne­ty­čia pri­trūk­tų de­guo­nies. Ta­čiau Gin­tau­tas tvir­ti­no, jog ba­lio­nų nau­do­ti ne­pri­reiks.

„De­guo­nies už­ten­ka trims va­lan­doms, jei lai­ve yra vie­nas žmo­gus, o jei du – pu­sant­ros va­lan­dos. Pa­vo­jin­ges­nis yra iš­kvėp­tas dvi­de­gi­nis, ta­čiau jį va­lo filt­ras“, – aiš­ki­no vy­riš­kis.


Vis dar to­bu­li­na


Sa­vo įren­gi­nį ky­bar­tie­tis ir to­liau ke­ti­na to­bu­lin­ti.

Pir­miau­sia Gin­tau­tas ruo­šia­si pri­tai­sy­ti tre­čią va­rik­lį. Jis bū­tų skir­tas pa­kel­ti ar nu­leis­ti prie­tai­są į no­ri­mą gy­lį bei pa­dė­ti pa­siek­ti nu­li­nį plūd­ru­mą, t. y. leis­ti „ky­bo­ti“ van­de­ny­je, o ne plauk­ti pa­lei dug­ną. Iš­ra­dė­jas į ba­tis­ka­fą ža­da įmon­tuo­ti ir lėk­tu­vuo­se slė­giui ma­tuo­ti nau­do­ja­mą prie­tai­są.

Na, o bū­nant ke­lei­vio vie­to­je at­ro­do, kad lai­vui la­biau­siai trūks­ta ry­šio „su pa­sau­liu“.

Ant kran­to esan­tys žmo­nės da­bar ma­to tik van­dens pa­vir­šiu­je plū­du­riuo­jan­tį ra­tą – jis pri­riš­tas prie įren­gi­nio ir ro­do, ku­rio­je vie­to­je šis pa­ni­ręs. Ta­čiau kaip po van­de­niu jau­čia­si žmo­gus, ar jo neiš­ti­ko ne­lai­mė sė­dint de­šim­ties ar dvi­de­šim­ties met­rų gy­ly­je, nie­kas ne­ži­no.

Ta­čiau šią pro­ble­mą G. Py­ra­gas taip pat ža­da iš­spręs­ti. Jam pa­čiam dar knie­ti pri­tai­sy­ti ir ka­me­rą, ga­lin­čią fil­muo­ti gy­ve­ni­mą po van­de­niu.


Nar­dys ir ki­tur


Gin­tau­tas yra ne­ma­žai nar­dęs ir su na­ro kos­tiu­mu. Ta­čiau, pa­sak vyriškio, di­des­nia­me gy­ly­je su ba­tis­ka­fu – ir sau­giau, ir pa­to­giau. Prie­tai­so vi­du­je ne­jun­ta­mas nei slė­gis, nei šal­tis, prie­šin­gai nei nar­dant su kos­tiu­mu.

Viš­ty­ty­je ba­tis­ka­fo iš­ra­dė­jas bu­vo pa­sie­kęs 20 met­rų gy­lį. Tie­sa, šia­me eže­re to­kia­me gy­ly­je jau ne­la­bai ką pa­ma­ty­si.

Šie­met Gin­tau­tas dar ža­da va­žiuo­ti pa­plau­kio­ti į Jur­bar­ko eže­rė­lį, nes ja­me skaid­res­nis van­duo, įdo­mes­nė fau­na bei flo­ra. Šia­me van­dens tel­ki­ny­je Gin­tau­tas jau plau­kio­jęs su pa­pras­ta na­ro įran­ga.

Pri­min­si­me, jog už ori­gi­na­lų prie­tai­są ky­bar­tie­tis G. Py­ra­gas per­nai bu­vo iš­rink­tas „San­ta­kos“ no­mi­nan­tu. Jam skir­ta „Me­tų iš­ra­dė­jo“ no­mi­na­ci­ja.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas