„Santaka“ / Prie dygliukių srovės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-07-08 07:04

Dalinkitės:  


Prie dygliukių srovės

Me­di­nis til­tas. Pil­kais, su­skel­dė­ju­siais tu­rėk­lais.

Me­di­nis til­tas, o po juo – van­dens ūži­mas. Sa­ko, kad čia ka­dai­se bu­vo elekt­ri­nė. Mes ir­gi, kai ta­riam, kur ei­sim, sa­kom: „ Prie elekt­ri­nės”. O jos – veik nie­ko ne­be­li­kę. Tik po­lių ga­lai, dau­giau­sia po van­de­niu, dar ke­le­tas met­rų me­di­nės pa­tvan­kos ir są­na­šų kal­nai, už mus di­des­ni. Tais su­neš­tais sta­ga­ry­nais po til­tu ga­li pe­rei­ti, kiek pa­si­sau­go­da­mas, iš vie­no kran­to į ki­tą. Toks ūže­sys, šniokš­ti­mas – per met­rą vos įrė­ki žo­džius, kad ki­tas su­pras­tų.

Čia, po til­tu, mū­sų bu­vi­mo vie­ta. Po til­tu, van­dens šniokš­ti­me, bo­luo­ja mū­sų marš­ki­nė­liai, pli­kos ko­jos... Daž­nai iki pa­va­ka­rio.



***

Ant pirš­to ap­si­ve­ji va­lą – jau ir meš­ke­rė. Plū­dė šok­čio­ja ver­pe­ty­nuo­se, van­dens dūks­me. Niurkt, niurkt... Truk­te­li, ir dyg­lė, iš­trauk­ta iš mar­man­čio purs­lo­to van­dens, pa­kim­ba ore. Kiek tų žu­vy­čių, ga­ly­bė! Juo­dais ang­liu­kais lai­ko­si srau­nu­mo­je prie pa­grin­di­nio srau­to, jas ne­ša, bet žu­vy­tės lai­ko­si. O jei ir nu­bloš­kia, tai vėl bū­riu iš­ny­ra pa­spur­dė­da­mos uo­de­gy­tė­mis, kol vėl pa­by­ra nuo ku­rio nors iš mū­sų stai­ges­nio ju­de­sio ar sro­vei ne­pa­jėg­da­mos prie­šin­tis.

Tri­lit­ri­nia­me stik­lai­ny­je dyg­lių kaip ko­šės. Įnė­rei ran­ką, pa­ke­li pil­ną sau­ją. Tiek pri­trau­kėm.

O pa­skui... O pa­skui, kai nu­ga­ra nuo tu­pė­ji­mo įskaus, kai ko­jas ir kū­ną jau pa­šiur­pins vė­sa, suim­sim tri­lit­rį pirš­tais ir lip­sim šlai­tu aukš­tyn. Pir­miau­siai ant ke­lio - ant šil­to žvyr­ke­lio. Čia ga­li­ma stik­lai­nį pa­dė­ti, pa­si­mankš­tin­ti, pa­trin­ti nuo vė­sos įspuo­gi­ju­sias blauz­das. O pa­skui – ant til­to. Bū­ti­nai!

Sto­vim prie me­di­nių tu­rėk­lų. Apa­čio­je mar­ma, ūžia.

Pai­mi ak­me­nį, svie­di, kiek jė­gų tu­ri, į ati­te­kan­čią upę.

Tiunkt... keis­tą gar­są iš­mu­ša kris­da­mas sro­vėn ak­muo.

Tiunkt...

Na, kas to­liau nu­mes! Tiunkt...

Tiunkt-tiunkt, – su­kren­ta ak­me­nys be­veik vie­nu me­tu. Kai ku­rie dunk­te­li šlumš­te­lė­da­mi ir į kran­to švend­ry­nus. Tiunk... Tiunkt...

– Žiū­rė­kit, jau kvaiš­ta, – Ri­mas pri­tū­pęs mai­šo ran­ka žu­vy­tes tri­lit­ry­je.

– Tai ei­nam, – Sau­lius sa­ko.

Nu­si­lei­džia­me ki­tu pa­til­čio šlai­tu prie upės. Čia van­de­nys pla­čiau iš­si­lie­ję, o pa­kran­tė­je ir tėk­mės nė­ra.

Pra­si­de­da pa­lei­di­mas. Įvai­riais bū­dais. Sui­mi žu­vy­tę už uo­de­gos ga­liu­ko, lai­kai, ta iš kar­to pa­jun­ta lais­vę, su­spur­da ir šau­na to­lyn... Imi ki­tą. Ar­ba prie dyg­lės nu­ga­ros spyg­lio spus­te­li švend­rės, žo­lės ga­liu­ką... Dyg­lė ne­ria gi­lyn – ne­ga­li, švend­rė iš­ke­lia. Pa­var­gus truk­čio­da­ma plau­kia pa­sro­viui: nend­rė ski­ria van­de­nį...

– Kaip tor­pe­da ...

Na, o tų tor­pe­dų jau ko­kios ke­tu­rios ar pen­kios. Kiek­vie­nas se­ka sa­vą­ją. Kar­tais dyg­liu­kės lyg lenk­ty­niau­da­mos pra­de­da plauk­ti vie­na kryp­tim, ta­da ir Sau­lius, ir Ri­mas, ir Aud­rius šūk­čio­ja ra­gin­da­mi:

„Pir­myn, pir­myn!“, „Na! Grei­čiau!“, „Nek­rei­vok, tie­siai plauk...“

Dyg­lių daug. Daug ir pa­leis­ta. Se­miam sau­jom, nar­di­nam van­de­nin su­glaus­tus del­nus. Bak­si, len­da pro tar­pu­pirš­čius... Dar lai­kai, lai­kai... Stai­giai ati­trau­ki ran­kas – dyg­lės kaip ko­kiu sa­liu­tu pa­sklin­da ku­ri kur. Kai ku­rios net oran šok­te­li. O ki­ta, žiū­rėk, vis į kran­to dumb­lą bak­si. Bet su­si­gau­do ir ta­da – to­lyn to­lyn, sro­vėn.

Kai tri­lit­ris tuš­čias, de­dam jį į švend­ry­ną: ki­tą­kart pri­reiks. Na­mo. Da­bar na­mo.



***

Prie pil­kų, su­skel­dė­ju­sių tu­rėk­lų vi­dur­die­nio sau­lės tvis­kė­ji­me sto­vi kaž­koks suau­gė­lis. Po til­tu – ūži­mas, šniokš­ti­mas ne­si­bai­gian­tis. Va, virš są­na­šų krū­vos - vai­ko gal­ve­lė. Bu­vo – ir vėl nė­ra. Ma­tyt, pa­si­len­kė. O ten rau­do­nuo­ja. Sku­du­ras koks? Lyg ju­da. A-a! Ir­gi ber­niu­kas, rau­don­marš­ki­nis. Bet ne tu. Tu – tas suau­gė­lis, beieš­kan­tis pra­ras­to­jo lai­ko... Rau­don­marš­ki­nis pa­kė­lė gal­vą į til­to vir­šų ...

Tik trum­pai pa­bū­ni čia. Pe­rei­ni prie ki­tos til­to pu­sės tu­rėk­lų, pai­mi ak­me­nį ir svie­di, kiek jė­gų tu­ri, į ati­te­kan­čią upę. „Svei-kas!“ – tekš­te­li upė.



And­rius DA­MU­ŠIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas