„Santaka“ / Į mažažemio problemas visi moja ranka

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-01-13 08:43

Dalinkitės:  


Daug klausimų tvarkant pienininkystės reikalus kyla ne tik mažažemiams, bet ir kelias dešimtis karvių turinčiam Bartninkų kaimo ūkininkui Albinui Šneideriui.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Į mažažemio problemas visi moja ranka

Algimantas GUDAITIS

Nemažai permainų šiemet laukia pieno gamintojų. Pienininkyste užsiimantys ūkininkai jau ima priprasti prie pieno pardavimo kvotų tvarkos. Bet joje dar daug painiavos.



Bijo baudų

Pieno kvotos metai (laikas, kuriam nustatoma kvota) nesutampa su kalendoriniais metais. Pieno kvotos metai prasideda balandžio 1 dieną ir baigiasi kitų metų kovo 31 dieną. Paskambinę į redakciją ūkininkai teiravosi, ar yra tokie įstatymai, pagal kuriuos juos gali nubausti už pieno pardavimo kvotos neįvykdymą ar viršijimą. „Supirkėjai tokiomis baudomis negrasina, jiems tik nešk kuo daugiau pieno, dažnai ir kvotos neprašo. O būtų gerai, kad supirkėjas, likus bent savaitei iki kvotos įvykdymo, pasakytų – stop, jau tuojau viršysi kvotą, galvok kur padėsi pieną“, – sako kelias karves laikanti ūkininkė.

Dabar viską reikia susiskaičiuoti patiems žmonėms. Kartais ūkininkas, nuvežęs į punktą pieną, į apskaitos žurnalą parduotą kiekį įrašyti pamiršta. Praeis dar viena kita tokia diena ir apskaita pabirs... Kaip sužinosi, kad jau priartėjai prie kvotos ribos, ypač jei pieną pardavei ne vienam, o keliems supirkėjams, jei pardavei pieną ne tik perdirbti, bet ir tiesiogiai vartoti? Viršijus kvotą gali sulaukti nemalonumų.

Žemės ūkio ministerijos specialistai paskaičiavo, kad per praėjusius 2004–2005 kvotos metų 8 mėnesius supirkta apie 70 proc. nacionalinės pieno kvotos. Jie prognozuoja, kad per visus kvotos metus bus išnaudota apie 90 proc. bendros pieno supirkimo kvotos. Šiais metais nei parduoto perdirbti, nei tiesiogiai vartoto pieno kvotos viršijimo šalyje nelaukiama. Tačiau ministerija įspėja, kad 2005–2006 kvotos metais pieno gamintojai turi būti labai atidūs. Ateinančiais metais bauda už viršytą kvotą sieks 1,07 Lt už virškvotinio pieno kilogramą. Ji bus skaičiuojama tada, kai susumavus visą šalyje parduotą pieną bus viršyta šaliai nustatyta kvota. Tuomet baudą turės sumokėti kiekvienas gamintojas, viršijęs kvotą. Jei pieną pardavė neturintis kvotos ūkininkas, jis turės sumokėti baudą už visą parduotą pieną.



Žaidimas kvotomis

Ūkininkai stebisi, kad dar prieš metus ministerija bėdojo, kaip reikės įvykdyti iš Europos Sąjungos išsiderėtą 1647 tūkst. tonų pieno kvotą. Šiemet pasigirsta žinių, kad jie jau negaus papildomos kvotos iš valstybės rezervo pieno gamybai didinti ar naujam pieno ūkiui steigti. Kai kas čia įžiūri piktnaudžiavimą, nepakankamą pieno kvotų vykdymo kontrolę.

Pagrindas pieno kvotai gauti buvo 2003 metais parduotas pieno kiekis. Nuo tais metais kiekvieno ūkininko parduoto pieno kiekio prasidėjo tolimesnis pieno kvotos formavimas. Gal kai kam išduotos pernelyg didelės kvotos, ir dalis pieno gamintojų jų neįvykdys?

Pakanka pieno kvotą įvykdyti 70 proc., ir ji nebus sumažinta. Galbūt kai kurie pieno gamintojai 2004–2005 metams užsiprašė per didelę pieno kvotą tuo iš anksto rezervuodami sąlygas pieno gamybai didinti? Ne vienas ūkininkas, laikantis penkias ir daugiau karvių norėtų pasinaudoti Europos Sąjungos parama pagal „Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimo“ programą. Tam reikia padidinti pieno gamybą, tačiau ūkininkui papildomos pieno kvotos nežadama. Jam vietoj pieno perdirbti kvotos siūloma pardavimo tiesiogiai vartoti kvota ir teigiama, kad pradėjus naujus kvotos metus, bus galima pieno perdirbimo kvotą padidinti iš tiesioginio vartojimo pieno kvotos.

Tačiau kitoje Žemės ūkio ministerijos informacijoje aiškinama, kad gamintojai, parduodantys pieną tiesiogiai vartoti, privalo kiekvieną dieną vesti pieno ar iš jo pagamintų produktų apskaitą ir kiekvieną mėnesį parengti pieno panaudojimo balansą. Ūkininkai turi žinoti, kad jeigu jie netvarkys pieno pardavimo tiesiogiai vartoti apskaitos, jiems priklausanti kvota gali būti paimta į nacionalinį rezervą.

Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė, administruojanti pieno kvotas, Ona Slavinskienė siūlo į pieno kvotų perrašymo procesą žiūrėti paprasčiau. Pasak O.Slavinskienės, dabar beveik kiekvienas pieno gamintojas turi dvi kvotas – parduodamam perdirbti ir parduodamam tiesiogiai vartoti pienui. Ūkininkai gali nesibaimindami parduoti pieną perdirbti ir viršytą šios kvotos kiekį nustatytu laiku, perrašant kvotas, padengti iš pieno tiesiogiai vartoti kvotos. Kvotų padidinimo, patikslinimo, perrašymo tvarka išdėstyta kiekvienam ūkininkui įteikto kvotos dokumento antroje pusėje. O.Slavinskienė mano, kad ūkininkai mažai domisi jiems pateikta informacija.



Norėtų pasitikrinti

Pieno gamintojams sunkiai suprantama dabartinė pieno kokybės vertinimo tvarka. Pavardės nenorėjęs skelbti ūkininkas sakė, kad pieno surinkimo punkte paskelbtos taisyklės, kiek ir už ką bus sumažinta pieno kaina. Žmonėms atrodo, kad tomis taisyklėmis labiau gali pasinaudoti pieno supirkėjai, o ne jo pardavėjai. Ūkininkai nepatenkinti, kad jie turi absoliučiai pasitikėti VĮ „Pieno tyrimai“ pateiktais pieno kokybės duomenimis, o negali kokybės rodiklių (riebumo, baltymingumo) pasitikrinti kitoje laboratorijoje. Tokias paslaugas, ūkininko manymu, galėtų teikti rajono Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Už tam tikrą mokestį ne vienas ūkininkas ten pasitikrintų savo karvių pieną.

Gal „Pieno tyrimai“ ir teisingai nustatė pablogėjusią pieno kokybę, bet ūkininkas norėtų turėti galimybę išsklaidyti savo abejones.

„Kaip ir pernai laikau tas pačias dvi karves, šeriu labai panašiais pašarais, o pieno kokybė skiriasi žymiai. Praeitais metais tuo pačiu laiku pieno riebumas buvo 5,5 proc., baltymingumas – 3,8 proc., šiemet riebumas – 4,16 proc., baltymingumas – 3,5 proc. Pernai tą dekadą už kilogramą pieno mokėjo 45 ct, perskaičiavus pagal kokybės rodiklius už kilogramą išėjo 75 ct. Šiemet už kilogramą pieno moka 51 ct, perskaičiavus pagal kokybės rodiklius išeina 71 ct. Tai kada daugiau mokėjo už pieną?“ – klausė redakcijon užėjęs ūkininkas.



Mažažemiui mažiau

„Kaimynas kasdien parduoda daugiau nei 50 l pieno. Jam už kilogramą moka 55 ct. Aš kasdien atnešu 30 l, man už kilogramą duoda 51 ct. Anksčiau supirkėjas aiškino, jog kaimynui moka daugiau todėl, kad perkant didesnį kiekį santykinai mažėja pieno rinkimo (transporto) išlaidos. Dabar abu su kaimynu pieną pristatome į tą patį stacionarų punktą, supirkėjui važinėti po kaimą nereikia, bet kaina vis vien skirtinga“, – žmogui sunku suprasti, kodėl taip yra.

Mažažemiai tvirtina, kad netvarka ir su gyvulių supirkimu. Kai pasiūlo kiaulę, supirkėjas telefonu pirmiausia paklausia: „Ar svėrei?“ Jei žmogus patvirtina, kad svėrė, pirkėjai visai neatvažiuoja. „Kaimynė kiaulei pasverti pasistatė savo svarstykles, tai supirkėjas mostelėjo ranka ir išvažiavo“, – apie augintojų ir supirkėjų santykius pasakojo ūkininkas.

Jis sakė girdėjęs, kad naujoji žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė užsibrėžė tikslą pakylėti kaimo mažažemį ir vidutinį ūkininką, sureguliuoti augintojo, supirkėjo (perdirbėjo) ir prekybininko ekonominius santykius. Tik ūkininkas labai abejojo, ar jai tą prasmingą siekį pavyks įgyvendinti.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas