„Santaka“ / Dangaus malonės pašaukta ir pasiaukojančiu gerumu paženklinta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-07-01 07:12

Dalinkitės:  


Visą Marijos Montvilaitės gyvenimą lydėjo tikėjimo šviesa.

Autorės nuotr.


Dangaus malonės pašaukta ir pasiaukojančiu gerumu paženklinta

Amžinybėn iškeliavo Marija Montvilaitė – dar vienas mums brangus žmogus, mūsų tikėjimo, papročių, patriotinių siekių ramstis, nepasidavęs prievartai, melui, nesusitaikęs su okupaciniu režimu.

Marija Montvilaitė gimė 1931 m. balandžio 1 d. Opšrūtų kaime. Pirmą kartą ją sutikau 2005 m. pavasarį, ekspedicijos metu lankydama senąsias Vilkaviškio krašto sodybas. Atrasti ją padėjo Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas.

Šimtamečių medžių apsuptame vienkiemyje lankosi jau ketvirtos kartos Stankevičių atstovai. Kai Marijos tėvas Pijus Montvila vedė Agnietę Stankevičiūtę, sodybai prigijo Montvilynės vardas. Tuomet, 1936 metais, sodyba pasipuošė naujais trobesiais. Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo įsikūręs vokiečių kariuomenės štabas, vėliau apsistojo rusų kariuomenės generolas I. Černiachovskis. 1944 m. Montvilams teko viską palikus bėgti iš savo sodybos. Grįžę jie namus rado visai nuniokotus.

1948 m. Montvilai buvo apkaltinti nacių rėmimu ir 10-čiai metų ištremti į Krasnojarsko kraštą. Tremtyje jie sakino neaprėpiamos taigos pušis. Netikėtai į ligos patalą atgulus mamai, Marija dieną eidavo į darbą, o naktimis budėdavo prie ligonės. Tik begalinis Marijos atsidavimas artimiesiems, jos meilė, malda ir rūpestis padėjo jos mamai pasveikti.

Grįžę į namus 1958 m., juose rado gyvenančius svetimus žmones. Prisiglaudė kambaryje pas Kastutę Saukaitę, augusią jų namuose nuo pat vaikystės. Prieš didįjį kolūkių jungimą, apie 1974 metus, Montvilai sodybą išsipirko iš valstybės.

Lankiausi pas Mariją Montvilaitę rinkdama medžiagą apie Vilkaviškio krašto kryždirbystę, tad išsikalbėjome apie kryžių, stovintį priešais namą. Marija pasakojo, kad šį kryžių pastatė vienas kunigas savo kunigystės šventimų dieną, bet, kas jis toks, jokiu būdu negalinti sakyti. Vėliau išsikalbėjome, jog aš Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikoje esu skaičiusi apie Mariją. Taip įgavusi jos pasitikėjimą ir išgirdau pasakojimą apie kun. Kęstutį Brilių, kuris čia kelias vasaras mokėsi pogrindinėje kunigų seminarijoje.

Svarbus yra ir kun. Kęstučio Briliaus liudijimas. 1975–1980 m., mokydamasis pogrindinėje kunigų seminarijoje, tam tikrais laikotarpiais jis gyvendavo Vilkaviškio rajone, Opšrūtų kaime, Marijos Montvilaitės sodyboje. Neakivaizdinė seminarija buvo įsteigta slapta, be sovietinės valdžios leidimo, mokytis klierikams, kuriems saugumas sukliudė įstoti į oficialiąją kunigų seminariją. Seminarija, klierikų ir dėstytojų asmenybės buvo įslaptintos. Reikėjo laikytis slaptumo, konspiracijos... Kun. K. Briliui yra tekę kelis pusmečius gyventi Montvilaitės sodyboje, gėrėtis jos dvasingumu, patriotizmu, brandžia katalikybe ir dosniu vaišingumu. Kunigystės šventimus K. Brilius gavo 1980 m. gruodžio 8 dieną. „Daug žmonių gerumo buvo sudėta į mano pašaukimą, ir Marija Montvilaitė buvo viena iš tų gerųjų“, – prisimena K. Brilius.

Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos 11-ajame tome kybartietė seselė B. Mališkaitė pasakoja, kaip pirmaisiais „Kronikos“ leidimo metais kelios seselės vienuolės važiuodavo į M. Montvilaitės vienkiemį ir nemažu tiražu daugindavo šį ir kitus pogrindinius leidinius. Tą faktą oficialiu raštu patvirtino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Už pogrindinių leidinių ,,Katalikų bažnyčios kronika“, „Aušra“, „Rūpintojėlis“ dauginimą ir platinimą, pogrindinės kunigų seminarijos rėmimą 2010 m. liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Prezidentės dekretu Marija Montvilaitė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Mariją globojo ir ja nuolatos rūpinosi jos sesuo Onutė Danutė Dautartienė bei jos vaikai – Marija Virketienė ir parlamentaras Julius Dautartas.

Birželio 25 d. Vilkaviškio kraštas neteko Marijos Montvilaitės. Tai sukrėtė ir sujaudino žmones, kurie su šia pasiaukojančia patriote buvo susidūrę ir ši jiems visokeriopai padėdavo.

Kunigas Kęstutis Brilius, atvykęs palydėti Marijos Montvilaitės į paskutiniąją kelionę, kartu su Alksnėnų parapijos klebonu Antanu Kereišiu aukojo šv. Mišias. Jų metu smuiku griežė žymus atlikėjas Vilhelmas Čepinskis. Atsisveikinti su Marija atvyko Vilkaviškio rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Evaldas Janulionis, gausus būrys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Vilkaviškio skyriaus narių ir visas Opšrūtų kaimas.

Daugelio akyse ir atmintyje dar ilgai spindės meilės ir ramybės šviesa nutviekstas Marijos veidas.



Aušra MICKEVIČIENĖ

Vilkaviškio krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas