„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-06-22 06:42

Dalinkitės:  


Atodangos

Prigesę Joninių laužai



Taip greitai bėga dienos... Ir ne tik poetams nužydėjo alyvos ir bijūnai. Naktis visai susitraukė iki 6 val. 42 min. Saulė vis ilgiau užtrukdavo dangaus skliaute, vis anksčiau patekėdavo. Štai ir priėjo ribą, nuo kurios pradės trumpinti savo kelią dangumi. Ta riba – nuostabiausia metuose Joninių naktis.

Pamenu, gal prieš gerą dešimtmetį rašiau: „Kokios trumpos birželio tos naktys, / kokie kaitrūs Joninių laužai... / Prie ugnelės susėdę dainuoja / mano priešai ir mano draugai.“ Dabar tie laužai priblėsę ir dainų gamtoje vis mažiau besigirdi. O juk taip visi Joninių laukdavome... Visi vieningai skanduodavome: „Laisvę Joninėms.“ Štai ir turime laisvas Jonines. Tik ar dar mokame jas švęsti?

Atsimenu savo pirmąją Joninių naktį prieš daugel metų Uosijos miškelyje prie sraunaus upelio. Kaip vaikinai dviračiais važiuodavo siaura lenta, permesta skersai upelio, kaip triukšmingai virsdavo nuo lentos su dviračiu į vandenį, kaip merginos krykšdavo ir kvatodavosi iš džiaugsmo, kaip paskui jaunimas pasklisdavo miškelyje ieškoti paparčio žiedo, o vaikai bėgdavo jiems iš paskos, kad pasektų....Tikriausiai kai kurios poros rasdavo tą stebuklingąjį paparčio žiedą, nes taip ir nesugrįždavo prie blėstančio laužo.

Vėliau ilgą laiką švenčių vieta tapo Paežerių ežero Aukso ragas. Didžiulis laužas paežerės pievoje, įvairūs atrakcionai, kaimo kapelų muzika sutraukdavo į šventę minias žmonių. Po šventės, naktį, plentu nuo Paežerių miesto link, kulniuodavo namo būreliai linksmų žmonių, dar neatvėsusių nuo laužo kaitros, šokių ir kitų smagybių.

Dabar liko tik Joninių prisiminimai. Tiesa, kaimo bendruomenės dar rengia sau liaudiškas šventes pagal senovinius papročius ir tradicijas. Mieste – kiek kitaip. Joninės nuvytos į stadioną, užsakytų, kad ir garsių, muzikinių grupių pasirodymas ir po jų vykstančios jaunimo šėlionės, ne visada gražiai pasibaigiančios, tikrai negali atstoti liaudiškos, tradicinės, Joninių nakties šventės. Juk koncertai ir lieka koncertais.

Nuo seno pagrindinis Joninių nakties akcentas – liepsnojantis didžiulis laužas. Ugnį, kaip gyvybės, apsivalymo simbolį, garbino visos tautos. Pas mus laužus kūrenti mieste draudžiama – padidėjusi gaisrų rizika, gamtos teršimas... O gal atsakingų pareigūnų apsidraudimas – mažiau rūpesčių?

Prisiminiau ir vieną truputį graudžiai juokingą Joninių šventimo atvejį. Pirmus metus, kai tik buvo pradėta drausti kurti laužus, kaimynų kompanija, daugelį metų vakarodavusi prie Joninių laužo ant už stadiono buvusių šaudyklų kalno, vėliau prie ten iškasto vandens telkinio suko galvas – kur kurti laužą? Galiausiai šeimininkas viduryje kiemo sukrovė mažutį, simbolinį lauželį, moterys greta patiesė kilimą, sukrovė vaišes.... Įdomiausia, kad ant kilimo prie vaišių pirmiausia susėdo šeimininkų šunys ir kantriai laukė savo dalies. Net ir tais metais mūsų Joninių tradicija nenutrūko.

Labai panorėjusi miesto valdžia rastų mieste ir tinkamesnę vietą Joninėms švęsti. Puiki vieta prie Kultūros centro – čia ir upelis, ir medžių gojelis. Dar yra tuščias nenaudojamas žemės plotas už Katedros bibliotekos link, upelių santakoje. Jaukumui sukurti tereikia pasodinti medžių alėjas ir įrengti takus. Turėtume dar vieną šventinių renginių vietą.

Daug minčių sukyla prisiminus Joninių naktis. Ne visos tos mintys būna linksmos net per šventes. Nes ir gyvenimas mūsų nėra linksmas. Todėl ir blėsta Joninių laužai ir tyla dainos.

„...O laužas užgeso, tik anglys žėruoja / einu namo – jau nieks nedainuoja...“



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas