„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-06-22 06:42

Dalinkitės:  


Atodangos

Prigesę Joninių laužai



Taip greitai bėga dienos... Ir ne tik poetams nužydėjo alyvos ir bijūnai. Naktis visai susitraukė iki 6 val. 42 min. Saulė vis ilgiau užtrukdavo dangaus skliaute, vis anksčiau patekėdavo. Štai ir priėjo ribą, nuo kurios pradės trumpinti savo kelią dangumi. Ta riba – nuostabiausia metuose Joninių naktis.

Pamenu, gal prieš gerą dešimtmetį rašiau: „Kokios trumpos birželio tos naktys, / kokie kaitrūs Joninių laužai... / Prie ugnelės susėdę dainuoja / mano priešai ir mano draugai.“ Dabar tie laužai priblėsę ir dainų gamtoje vis mažiau besigirdi. O juk taip visi Joninių laukdavome... Visi vieningai skanduodavome: „Laisvę Joninėms.“ Štai ir turime laisvas Jonines. Tik ar dar mokame jas švęsti?

Atsimenu savo pirmąją Joninių naktį prieš daugel metų Uosijos miškelyje prie sraunaus upelio. Kaip vaikinai dviračiais važiuodavo siaura lenta, permesta skersai upelio, kaip triukšmingai virsdavo nuo lentos su dviračiu į vandenį, kaip merginos krykšdavo ir kvatodavosi iš džiaugsmo, kaip paskui jaunimas pasklisdavo miškelyje ieškoti paparčio žiedo, o vaikai bėgdavo jiems iš paskos, kad pasektų....Tikriausiai kai kurios poros rasdavo tą stebuklingąjį paparčio žiedą, nes taip ir nesugrįždavo prie blėstančio laužo.

Vėliau ilgą laiką švenčių vieta tapo Paežerių ežero Aukso ragas. Didžiulis laužas paežerės pievoje, įvairūs atrakcionai, kaimo kapelų muzika sutraukdavo į šventę minias žmonių. Po šventės, naktį, plentu nuo Paežerių miesto link, kulniuodavo namo būreliai linksmų žmonių, dar neatvėsusių nuo laužo kaitros, šokių ir kitų smagybių.

Dabar liko tik Joninių prisiminimai. Tiesa, kaimo bendruomenės dar rengia sau liaudiškas šventes pagal senovinius papročius ir tradicijas. Mieste – kiek kitaip. Joninės nuvytos į stadioną, užsakytų, kad ir garsių, muzikinių grupių pasirodymas ir po jų vykstančios jaunimo šėlionės, ne visada gražiai pasibaigiančios, tikrai negali atstoti liaudiškos, tradicinės, Joninių nakties šventės. Juk koncertai ir lieka koncertais.

Nuo seno pagrindinis Joninių nakties akcentas – liepsnojantis didžiulis laužas. Ugnį, kaip gyvybės, apsivalymo simbolį, garbino visos tautos. Pas mus laužus kūrenti mieste draudžiama – padidėjusi gaisrų rizika, gamtos teršimas... O gal atsakingų pareigūnų apsidraudimas – mažiau rūpesčių?

Prisiminiau ir vieną truputį graudžiai juokingą Joninių šventimo atvejį. Pirmus metus, kai tik buvo pradėta drausti kurti laužus, kaimynų kompanija, daugelį metų vakarodavusi prie Joninių laužo ant už stadiono buvusių šaudyklų kalno, vėliau prie ten iškasto vandens telkinio suko galvas – kur kurti laužą? Galiausiai šeimininkas viduryje kiemo sukrovė mažutį, simbolinį lauželį, moterys greta patiesė kilimą, sukrovė vaišes.... Įdomiausia, kad ant kilimo prie vaišių pirmiausia susėdo šeimininkų šunys ir kantriai laukė savo dalies. Net ir tais metais mūsų Joninių tradicija nenutrūko.

Labai panorėjusi miesto valdžia rastų mieste ir tinkamesnę vietą Joninėms švęsti. Puiki vieta prie Kultūros centro – čia ir upelis, ir medžių gojelis. Dar yra tuščias nenaudojamas žemės plotas už Katedros bibliotekos link, upelių santakoje. Jaukumui sukurti tereikia pasodinti medžių alėjas ir įrengti takus. Turėtume dar vieną šventinių renginių vietą.

Daug minčių sukyla prisiminus Joninių naktis. Ne visos tos mintys būna linksmos net per šventes. Nes ir gyvenimas mūsų nėra linksmas. Todėl ir blėsta Joninių laužai ir tyla dainos.

„...O laužas užgeso, tik anglys žėruoja / einu namo – jau nieks nedainuoja...“



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas