„Santaka“ / Kai plūdės gulasi ant šono

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-06-20 07:14

Dalinkitės:  


Kai plūdės gulasi ant šono

Birželis – tas mėnuo, kai dar galima užtvankose, ežeruose ir senvagėse sėkmingai plūdine meškere gaudyti karšius. Tinkamai pasirinkus vietą, jauką ir masalus žvejyba gali padovanoti daug laimikių ir gerų įspūdžių.

Seklumose ši žuvis – retas svečias, nors kartais ir nudžiugina meškeriotoją užkibdama. Norint sėkmingai gaudyti plačiašonius, reikia ieškoti gilesnės užtvankos pakrantės, kur gylis siektų bent 5 metrus. Ežeruose kiek sunkiau. Ne kiekviename pavyksta šalia nendryno rasti tokių gylių, todėl tenka dairytis valties.

Dažnai karšius gaudantys žvejai juos vilioja prie tolygiai gilėjančių šlaitų: esą, karšis sugeba ir tokiomis sąlygomis pakelti nuo dugno masalą. Todėl užmetę plūdes į pasirinktą vietą, meškeriotojai jauką meta bent porą metrų prieš ją. Pasiekęs dugną jis nusirita šlaitu ir pasiekia tą vietą, kur yra užmestas kabliukas su sliekais ar kviečių grūdais.

Kalbant apie jaukus, galima išskirti du jų pateikimo būdus: ilgalaikį ir trumpalaikį jaukinimą. Tris keturias dienas jaukinant karšius žirniais, kviečiais ar kukurūzais, ši žuvis greitai prie jų pripranta ir žvejybos dieną užtenka švystelėti (arba iššauti iš laidynės) kelias saujas tokio jauko. Svarbiausia, kad grūdai būtų kiek įmanoma stambesni.

Tačiau šiam būdui reikia nemažai jauko ir laiko, o jo net ir žvejai šiais laikais turi ne per daugiausia. Todėl tenka pasikliauti žvejų sportininkų patirtimi ir ieškoti žūklės reikmenų parduotuvėse vadinamojo biraus jauko. Dažniausiai ruošdamasis karšių žūklei dairausi lentynose koncentruoto jauko karšiams ir nusipirkęs vieną jo pakelį (maždaug 1 kg) maišau su 2–3 kg vadinamo universaliu – skirto karpinėms žuvims. Papildomai į jį dar pridedu maltų saulėgrąžų (apie 300 gr) ir panašų kiekį maltų avižinių dribsnių. Kartais, jei pavyksta nusipirkti – nemaltų kanapių. Tačiau būtinai reikia pridėti ir „gyvų“ augalinės kilmės priedų. Į sudrėkintą mišinį būtinai įmetu kelis šimtus gramų kapotų sliekų, kiek mažiau musės lervų, taip pat žirnių, kviečių arba konservuotų kukurūzų. Tai padeda ilgai sulaikyti karšius žūklės vietoje.

Masalų į karpinių žuvų žūklę visados tempiuosi daug. Tai ir musės lervos, sliekai, kukurūzai, žirniai ir kt. Karšių skonis keičiasi per dieną stebėtinai dažnai. Jei ryte sėkmingai gaudai kuokštu iš komposto iškastų raudonų sliekų, tai po kelių valandų plačiašoniai jais jau nesidomi.

Karšių žvejyboje niekada nenaudoju storų valų. Įveikti iki 2 kg sveriantį karšį, kuris gyvena ne upėje, pakanka 0,16 mm kokybiško valo. Valą verta storinti, kai kibimo lauki tekančiame vandenyje. Čia bet kokia stambesnė žuvis priešinasi su dviguba jėga, protingai išnaudodama srovę. Gaudydamas šias žuvis plūdine meškere nenaudoju pavadėlių. Jei pasirinktoje žūklės vietoje nėra rimtesnių kliuvinių, tai, atitinkamu atstumu užspaudęs svarelį, iš pagrindinio valo pasidarau ir jį. Jei kliuvinių yra – rišu pavadėlį iš atskiro ir plonesnio valo. Gaudau 0,16 mm valu, tad pavadėliui naudoju 0,14 mm storio gyslą.

Karšius plūdine meškere gaudantys žvejai tarpusavyje nesutaria, kada reikia pakirsti kimbantį plačiašonį: ar kai plūdė atsigula ant vandens, ar kai ji ima slinkti į šoną. Vieni meškeriotojai teigia, jog jei karšis nuo dugno pakėlė kabliuką, reikia pakirsti nedelsiant, kai plūdė tik atsigulė ant šono. Kiek ilgiau luktelėti tenka, kai jis ragauja kuokštelį sliekų ar musės lervų. Tokiu atveju patariama mostelėti meškere, kai plūdė ima čiuožti į šoną. Kiek kitaip elgtis siūlo ir gerą patarimą šiuo klausimu duoda didžiulę patirtį turintis Steponas Pučinskas knygoje „Mėgėjiška ir sportinė žūklė“. Pasak jo, jei masalai smulkūs – pakirsti reikia plūdei gulantis ant vandens. Kiek ilgiau palaukti reikia, kai masalai stambūs, pavyzdžiui, naktiniai sliekai.



Raimondas BUITKUS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas