„Santaka“ / Kai plūdės gulasi ant šono

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-06-20 07:14

Dalinkitės:  


Kai plūdės gulasi ant šono

Birželis – tas mėnuo, kai dar galima užtvankose, ežeruose ir senvagėse sėkmingai plūdine meškere gaudyti karšius. Tinkamai pasirinkus vietą, jauką ir masalus žvejyba gali padovanoti daug laimikių ir gerų įspūdžių.

Seklumose ši žuvis – retas svečias, nors kartais ir nudžiugina meškeriotoją užkibdama. Norint sėkmingai gaudyti plačiašonius, reikia ieškoti gilesnės užtvankos pakrantės, kur gylis siektų bent 5 metrus. Ežeruose kiek sunkiau. Ne kiekviename pavyksta šalia nendryno rasti tokių gylių, todėl tenka dairytis valties.

Dažnai karšius gaudantys žvejai juos vilioja prie tolygiai gilėjančių šlaitų: esą, karšis sugeba ir tokiomis sąlygomis pakelti nuo dugno masalą. Todėl užmetę plūdes į pasirinktą vietą, meškeriotojai jauką meta bent porą metrų prieš ją. Pasiekęs dugną jis nusirita šlaitu ir pasiekia tą vietą, kur yra užmestas kabliukas su sliekais ar kviečių grūdais.

Kalbant apie jaukus, galima išskirti du jų pateikimo būdus: ilgalaikį ir trumpalaikį jaukinimą. Tris keturias dienas jaukinant karšius žirniais, kviečiais ar kukurūzais, ši žuvis greitai prie jų pripranta ir žvejybos dieną užtenka švystelėti (arba iššauti iš laidynės) kelias saujas tokio jauko. Svarbiausia, kad grūdai būtų kiek įmanoma stambesni.

Tačiau šiam būdui reikia nemažai jauko ir laiko, o jo net ir žvejai šiais laikais turi ne per daugiausia. Todėl tenka pasikliauti žvejų sportininkų patirtimi ir ieškoti žūklės reikmenų parduotuvėse vadinamojo biraus jauko. Dažniausiai ruošdamasis karšių žūklei dairausi lentynose koncentruoto jauko karšiams ir nusipirkęs vieną jo pakelį (maždaug 1 kg) maišau su 2–3 kg vadinamo universaliu – skirto karpinėms žuvims. Papildomai į jį dar pridedu maltų saulėgrąžų (apie 300 gr) ir panašų kiekį maltų avižinių dribsnių. Kartais, jei pavyksta nusipirkti – nemaltų kanapių. Tačiau būtinai reikia pridėti ir „gyvų“ augalinės kilmės priedų. Į sudrėkintą mišinį būtinai įmetu kelis šimtus gramų kapotų sliekų, kiek mažiau musės lervų, taip pat žirnių, kviečių arba konservuotų kukurūzų. Tai padeda ilgai sulaikyti karšius žūklės vietoje.

Masalų į karpinių žuvų žūklę visados tempiuosi daug. Tai ir musės lervos, sliekai, kukurūzai, žirniai ir kt. Karšių skonis keičiasi per dieną stebėtinai dažnai. Jei ryte sėkmingai gaudai kuokštu iš komposto iškastų raudonų sliekų, tai po kelių valandų plačiašoniai jais jau nesidomi.

Karšių žvejyboje niekada nenaudoju storų valų. Įveikti iki 2 kg sveriantį karšį, kuris gyvena ne upėje, pakanka 0,16 mm kokybiško valo. Valą verta storinti, kai kibimo lauki tekančiame vandenyje. Čia bet kokia stambesnė žuvis priešinasi su dviguba jėga, protingai išnaudodama srovę. Gaudydamas šias žuvis plūdine meškere nenaudoju pavadėlių. Jei pasirinktoje žūklės vietoje nėra rimtesnių kliuvinių, tai, atitinkamu atstumu užspaudęs svarelį, iš pagrindinio valo pasidarau ir jį. Jei kliuvinių yra – rišu pavadėlį iš atskiro ir plonesnio valo. Gaudau 0,16 mm valu, tad pavadėliui naudoju 0,14 mm storio gyslą.

Karšius plūdine meškere gaudantys žvejai tarpusavyje nesutaria, kada reikia pakirsti kimbantį plačiašonį: ar kai plūdė atsigula ant vandens, ar kai ji ima slinkti į šoną. Vieni meškeriotojai teigia, jog jei karšis nuo dugno pakėlė kabliuką, reikia pakirsti nedelsiant, kai plūdė tik atsigulė ant šono. Kiek ilgiau luktelėti tenka, kai jis ragauja kuokštelį sliekų ar musės lervų. Tokiu atveju patariama mostelėti meškere, kai plūdė ima čiuožti į šoną. Kiek kitaip elgtis siūlo ir gerą patarimą šiuo klausimu duoda didžiulę patirtį turintis Steponas Pučinskas knygoje „Mėgėjiška ir sportinė žūklė“. Pasak jo, jei masalai smulkūs – pakirsti reikia plūdei gulantis ant vandens. Kiek ilgiau palaukti reikia, kai masalai stambūs, pavyzdžiui, naktiniai sliekai.



Raimondas BUITKUS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas