„Santaka“ / Pinigus melioracijai reikia naudoti šeimininkiškai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-06-17 06:03

Dalinkitės:  


Žemės ūkio ministerijos darbuotojams apie melioracijos būklę mūsiškiams ūkininkams daug aiškinti nereikėjo.

Autorės nuotr.


Pinigus melioracijai reikia naudoti šeimininkiškai

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Kasmet mažėjantis melioracijos finansavimas ir vis prastėjanti sausinimo sistemų būklė privertė prie apskritojo stalo susėsti rajono ūkininkus vienijančias organizacijas ir Žemės ūkio ministerijos atstovus. Abi pusės išklausė viena kitą, pateikė savo siūlymus bei pamąstymus apie melioracijos ateitį.



Asociacijoms – ne tik milijonai

Savivaldybės salėje Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjo Vytauto Bylos ir Infrastruktūros melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus Silvirijaus Dangvecko laukė rajono ūkininkų aktyvas bei Žemės ūkio skyriaus darbuotojai.

V. Byla atkreipė dėmesį, kad dėl sunkmečio sumažėjus melioracijos finansavimui, vienintelė išeitis – kuo efektyviau naudoti turimas lėšas ir elgtis itin šeimininkiškai. Melioracijos specialistas pabrėžė, kad didelis vaidmuo tokioje situacijoje tenka Melioracijos statinių naudotojų asociacijoms, kurios turėtų aktyviau dalyvauti priežiūros darbuose. Šienauti melioracijos griovius, kirsti krūmus, atstatyti sugedusias drenažo žiotis ir atlikti kitus smulkius rankų bei mažos mechanizacijos reikalaujančius darbus galėtų pačios asociacijos, nes specializuotų įmonių paslaugos yra labai brangios. Taip būtų sutaupyta lėšų sudėtingesniems remonto darbams. Asociacijos galėtų dalyvauti priežiūros paslaugų teikimo konkursuose, nes per penkerius metus, per kuriuos įsipareigoję prižiūrėti savo pagal paramą sutvarkytas žemes, turėtų įgyti patirties ir reikiamos technikos.

Lėšų kasmet mažėja

Pasak V. Bylos, lėšų naudojimo efektyvumą pirmiausia turi užtikrinti savivaldybėse dirbantys specialistai, numatydami tinkamus prioritetus, kontroliuodami darbų kokybę, technologinių reikalavimų laikymąsi, vykdydami arba organizuodami darbų techninę priežiūrą. Itin svarbu tinkamai prižiūrėti melioracijos darbų, vykdomų biudžeto lėšomis, pirkimus, užtikrinti, kad juos atliekantys specialistai būtų aukštos kvalifikacijos.

Lėšų melioracijai iš valstybės biudžeto kasmet mažėja: 2008 m. buvo skirta 82 mln. Lt, 2009 m. – 37 mln. Lt, 2010 – 28 mln. Lt, o šįmet – tik 12 mln. Lt. Trūkstant biudžeto lėšų, itin svarbi tampa europinė parama pagal Programos priemonę „Žemės ūkio vandentvarka“. Šiai Programos priemonei visam programiniam laikotarpiui buvo skirtas 131 mln. Lt, tačiau pirmuoju šaukimu visos jos buvo išnaudotos. Buvo gautos 149 paraiškos. Patvirtintos 129 paraiškos 128 mln. Lt sumai. Taigi europinių lėšų liko tik 3 mln. Lt, o tai labai nedideli pinigai. Šiam reikalui rasta dar papildomai 80 mln. Lt. Gautos 152 paraiškos. Visoms patenkinti trūksta dar beveik tiek pat pinigų. Todėl nustatyti prioritetai. Vienas iš jų – dar negavusioms paramos asociacijoms. Nustatytos ir pirmumo teisę turinčios zonos – Nemuno deltos polderiai, karstinės zonos (Biržų r.) ir zonos su labiausiai nusidėvėjusiomis melioracijos sistemomis.



Reikia nustatyti savininkus

Jau įgyvendintiems „Žemės ūkio vandentvarkos“ projektams prižiūrėti 5 metus valstybė įsipareigoja skirti vadinamųjų paprastųjų išlaidų. Šiuo metu tenka vykdyti dar 2004–2006 m. Bendrojo programavimo priemonių įsipareigojimus, o kai jie baigsis, reikės prižiūrėti jau 2007–2013 m. vandentvarkos projektus. Tam kasmet reikės ne mažiau kaip 7 mln. Lt. Kitoms paprastosioms išlaidoms melioracijos statiniams, tarp jų ir polderiams, eksploatuoti kasmet vidutiniškai reikia apie 24 mln. Lt. Taigi vien melioracijos statiniams eksploatuoti būtina metams skirti 31 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Skiriamieji pinigai – tik lašas jūroje, nes melioracijos statinių kasmet nusidėvi už 120 mln. Lt.

Pagal melioruotų žemių ir melioracijos statinių techninės būklės duomenis buvo nuspręsta, kad tam tikros jų dalies visiškai nebeįmanoma atkurti, todėl iš melioruotų žemių apskaitos reikia išbraukti 29 tūkst. ha melioruotos žemės, bet iki šiol išbraukta tik 623,8 ha.

Taip pat būtina nustatyti, kurios pakelių zonose esančios drenažo sistemos yra reikalingos tik pakelėms sausinti. Tose zonose neūkininkaujama, o ten įrengtas drenažas tarnauja gerai kelių techninei būklei palaikyti, todėl patys kelininkai ir turėtų jį prižiūrėti arba tam skirti lėšų iš kelių priežiūros fondo. Panaši situacija susiklostė ir pasienyje, kur net 250 kilometrų sienos eina melioracijos grioviais. Žemės ūkiui jie praktiškai netarnauja, todėl savivaldybės ir valstybės priežiūros institucijos turėtų pasirūpinti, kad pasienio zonos melioracijos statiniai būtų perduoti pasienio institucijomis. Taip liktų daugiau lėšų tiems statiniams, kurie eina per ūkininkų žemes, prižiūrėti.



Nepakanka „įsisavinti“ pinigus

Pasak Infrastruktūros melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus Silvirijaus Dangvecko, melioracija vykdo ir aplinkosauginę misiją, todėl aplinkosaugos priemonėse gali dalyvauti patys ūkininkai ir gauti paramą už melioracijos griovių šlaitų priežiūrą.

Tik už šlaitų priežiūrą numatytos išmokos yra labai nedidelės ir neskatina žmonių naudotis šia parama.

– ŽŪM yra pasirengusi derėtis su EK, kad šios išmokos būtų padidintos ir diferencijuotos pagal metus, – sakė S. Dangveckas. – Kaip žinoma, pareiškėjas, gaunantis paramą, įsipareigoja vykdyti priežiūrą ne mažiau kaip 5 metus. Pirmaisiais metais, kai reikia didesnių investicijų, siūlome, kad parama siektų 1 725 Lt. Antraisiais–penktaisiais metais palaikomoji išmoka galėtų būti mažesnė, bet pakankama, kad skatintų žmones dalyvauti šioje priemonėje.

Pasak S. Dangvecko, jį kiek stebina sukurtų melioracijos asociacijų noras pasiimti maksimalią pinigų sumą – 1mln. 350 tūkst. – ir ją „įsisavinti“. Pinigai turėtų būti naudojami protingai, žinant, kad jie tikrai duos naudos.

Žemės ūkio ministerijos specialistas akcentavo, kad kilus įtarimams, be jokios abejonės, bus pradėti patikrinimai – ar tikrai tiek ir kaip panaudota, gali susidomėti FNTT.

– Įsivaizduokit, žiniasklaidoje vieno rajono asociacija džiaugiasi, kad už milijoną susitvarkė 16 ha žemės, – piktinosi S. Dangveckas. – Tai juk nusikaltimas, o pateikiama kaip geras pavyzdys. Juk kad ir pusantro šimto hektarų susitvarkytų, vieno ha sistemų rekonstrukcijos kaina – 9 tūkst. litų. Tiek kainuoja pati žemė. Manau, kad Lietuvoje jos kaina neteisinga, nes reikėtų žiūrėti ne tik koks našumo balas, bet ir kas yra po žeme.



Žemėje tvarkytis šeimininkiškai

ŽŪM specialistui pritarė ir asociaciją Matlaukyje įsteigęs ūkininkas Robertas Mickevičius.

Matlaukiečio nuomone, už 100 tūkst. litų, kuriuos jam reikėtų prisidėti prie maksimalios paramos sumos, jis pats susitvarko visas savo žemių melioracijos sistemas.

Į tą sumą įeina ir įsigyta technika, su kuria vėliau galima vykdyti priežiūrą. Tad tas noras „pasiimti“ ES pinigus ir paskui pildyti „krūvas popierių“, pasak jo, mažų mažiausiai keistas.

Susirinkusių rajono ūkininkų nuomone, tokias lėšas turėtų pritraukti pati Savivaldybė ir remontuoti melioracijos sistemas teritoriniu principu – kad ir kasmet po seniūniją. Mat ir ŽŪM specialistai pritarė, kad efektyviausia tvarkyti visą uždarą sistemos grandinę, o ne jos dalį, kaip daroma dabar.

– Galėtų valstybė pati pritraukti tas lėšas, panaudodama tuos 12 mln. litų, – sakė Karklinių kaimo ūkininkas Juozas Laskevičius. – Ta nauda būtų visai kitokia. O dabar, kas iš to, kad nėra tvarkos. Melioracija prasideda nuo tvarkingo griovio, na o pas mus suprantama kitaip. Pirmiausia reikia pradėti nuo to.

Išsakę savo nuomones ŽŪM specialistai ir rajono ūkininkai bei Savivaldybės administracijos darbuotojai įsitikino, kad abiem pusėms melioracijos problemos žinomos, tik jas žinoti kažkodėl nerūpi Vyriausybei.

Taigi, nutarta ūkininkų suvažiavime priimti atitinkamą rezoliuciją, kad būtų atkreiptas valdžios dėmesys į melioracijos problemas.

Mat tai – ne vien ūkininkų rūpestis. Esant blogai melioracijos sistemai skęsta ne tik ūkininkų laukai, bet ir neūkininkaujančių gyventojų kiemai bei rūsiai. Tad rūpintis melioracija – visų reikalas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas