„Santaka“ / Vilkaviškiečiams upių valymo darbai kelia įtarimą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-06-17 05:58

Dalinkitės:  


Savivaldybės darbuotojai Evaldas Janulionis (kairėje) ir Darius Bunikis kalbėjo, jog negalima vertinti projekto, kol jis nebaigtas.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Vilkaviškiečiams upių valymo darbai kelia įtarimą

Eglė MIČIULIENĖ

Su dideliu džiaugsmu pasitikę žinią apie Vilkaviškio upelių valymą vilkaviškiečiai jau nerimauja. Nors projekto laikas jau senokai persirito į antrą pusę, tačiau vis dar nesutvarkyti upių šlaitai ir iš vandens kyšančios žolės – ne tas vaizdas, kurio tikėjosi miesto gyventojai.



Stebina valymo metodai

„Santaka“ vis dažniau sulaukia žmonių skambučių ir laiškų dėl Šeimenos bei Vilkaujos upelių vagų valymo. Ir patys žmonės užsuka pasidalyti savo mintimis.

– Pažiūrėkite, kiek žolių upelyje prižėlė. Pats gyvenu netoli upės ir dalį pakrantės buvau išvalęs, dumblą iškuopęs, tai žolės toje vietoje trejus metus nežėlė. O čia neseniai išvalė – ir vėl viskas sudygo. Kur tai matyta? Dar įdomiau pasidarė, kai pamačiau žmones, dalgiais upę šienaujančius... Gal ir gražu, kol žolė nupjauta, bet ji tuoj pat vėl ataugs! Reikia iškasti, išrauti, o ne šienauti po vandeniu“, – stebėjosi į redakciją šios savaitės pradžioje užėjęs vyriškis.

Kitas vilkaviškietis niekaip nesuprato, kodėl pakrantės vis dar neišlygintos ir neapsėtos žole, kaip buvo žadėta. Žmogus tvirtino, kad kai kur paupiuose aplinkiniai gyventojai jau patys renka akmenis ir lygina krantines – stengiasi padaryti taip, kaip buvo anksčiau, prieš prasidedant darbams.

Dar viena Vilkaujos gatvės gyventoja piktinosi vakarais upe plaukiančiais dvokiančiais teršalais. „Seniau tiek taršos nebuvo, o dabar net baisu pažiūrėti. Vandeniu iš upelio daržo jau nebelieju“, – kalbėjo moteris.



Vaizdai – skirtingi

Kartu su šio projekto vadovu, Savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu Valdu Rikliumi, administracijos direktoriaus pavaduotoju Evaldu Janulioniu, vyr. specialistu ekologu Dariumi Bunikiu ir aplinkosaugos atstovu, Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistu Stasiu Matoniu apvažiavome upės vagą.

Daugelyje vietų iš vandens kyšojo žolių salelės, o po tiltais vaga apskritai nebuvo judinta. Upių pakrantės vietomis jau buvo tvarkomos, kitur krantuose dar stirksojo neišlygintos žemės.

Tačiau pavažiavus aplinkkeliu, toje vietoje, nuo kurios Šeimena pradėta valyti, skirtumas buvo akivaizdus: vienoje tilto pusėje tįsojo siaurutė žolynais apžėlusi vandens vagelė, kitoje liejosi plati ir graži upės juosta.

Prasukome ir pro Vilkaujos gatvę. Tą rytą Vilkaujos vandenyje teršalų nesimatė. Tačiau kitame miesto gale, Naujamiestyje, prie tiltelio P. Cvirkos gatvėje, užsistovėjęs vanduo ne tik buvo nešvarus, bet ir bjauriai dvokė.



Per anksti priekaištauja

Už projektą atsakingas Savivaldybės darbuotojas V. Riklius tvirtino, jog visi darbai dar vyksta, projekto pabaiga numatyta spalio 31 dieną, tad žmonės per anksti nori galutinių rezultatų.

– Tai – tas pats, kaip statytumėmės namą, o kaimynas imtų priekaištauti, kad mūsų aplinka nesutvarkyta ir gėlynai nežydi. Palaukime, kol projektas bus baigtas, tada galėsime pretenzijas reikšti. Dabar žmonės dirba pagal savo planus, darbai yra prižiūrimi, viską kontroliuoja techninis prižiūrėtojas.

Pagal projektą upėje numatyta išvalyti dumblą iki kieto pagrindo. O gruntą kasti mums uždraudė aplinkosaugininkai. Tačiau jei žolių šaknys suleistos į gruntą – tai augalai ir želia. O jūsų minėti paupio gyventojai, matyt, iškasė patį gruntą – užtai ir žolės ilgesnį laiką neaugo, – aiškino V. Riklius.

Specialistas teigė, jog projekte numatyta sutvarkyti bei žole apsėti pakrantes, tačiau tam atlikti rangovai turi dar keturis mėnesius.

Tą patį patvirtino ir upių valymo darbus vykdančios UAB „Gintrėja“ vadovas Gintaras Burokevičius.

„Pakrantes sutvarkysime, apsėsime žole. Kaip jau esu sakęs anksčiau: viskas bus taip, kaip buvo, arba dar geriau“, – sakė verslininkas.



Žolė valo vandenį

Ir Savivaldybės atstovai, ir G. Brokevičius aiškino, jog atskiros upelio atkarpos, kuriose nebuvo galima dirbti su technika, dar neišvalytos. Tos vietos – patiltės, įvairių komunikacijų tinklų vietos – bus valomos rankiniu būdu. Tokių vietų, kur po upe nutiesti laidai, vamzdžiai ir kt., yra keliasdešimt, tad jos darbą gerokai apsunkina.

Nevalytose vietose susidaro užtvankos, sumažėja vandens tėkmė, želia augalai.

Kita vertus, kaip sakė D. Bunikis, Šeimena – ne srauni kalnų upė, ir nereikia tikėtis, kad joje nebus augmenijos.

Vis dėlto aplinkosaugininkai tvirtino, jog žolė upėse nėra didžiausia problema, nes ji valo vandenį. Tuo akivaizdžiai įsitikinome patys. Tose upės vietose, kur žėlė augalija, vanduo buvo švaresnis ir nedvokė.

Rajono aplinkosaugos atstovai aiškino, jog upeliai ir anksčiau buvo teršiami. Bet anksčiau vandens augalija sulaikydavo teršalus ir valė vandenį, dėl to prie upės gyvenantiems žmonėms jis atrodė švaresnis.

Dabar, pravalius upės vagą, akivaizdžiai pasimatė ja plaukiantys teršalai.



Atliko Šeimenos upės tyrimus

Dėl upelio taršos aplinkosaugininkai ir Savivaldybės atstovai turi skirtingas pozicijas.

Savivaldybės ekologas Darius Bunikis teigė, jog upės švara daugiau turi rūpintis ir rajono aplinkosaugininkai. Jie privalo kontroliuoti, ar žmonės neišleidžia kanalizacijos turinio į miesto upelius, ir bausti prasižengusius.

Ekologas tvirtino, jog jau važinėja pas gyventojus ir perspėti juos dėl prisijungimo prie miesto kanalizacijos.

D. Bunikis šiomis dienomis gavo duomenis iš Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stoties, rodančius, kad situacija mūsų upių vandenyse nėra labai bloga. Gegužės pabaigoje stoties darbuotojai tyrė Šeimenos upelio vandenį dėl užterštumo žarniniu enterokoku. Jo leistina norma yra 100 ksv/100 ml, o Šeimenoje rasta 26 ksv/100 ml, t.y. beveik keturis kartus mažiau.



Ne nuo to galo

Tuo tarpu aplinkosaugos specialistas S. Matonis įsitikinęs, jog apskritai visas darbas pradėtas ne nuo to galo. Pasak jo, pirmiausiai reikėjo inventorizuoti visus Savivaldybei priklausančius lietaus vandens išleistuvus, kuriais iš gatvių į upelius suplaukia nešvarumai. Tuomet reikėjo statyti lietaus valymo įrenginius, kad į upę nepatektų naftos produktų atliekų ir kitų teršalų, o nelegaliai suklotus „vamzdelius“ tiesiog likviduoti. Ir tik tada imtis upės valymo darbų.

Tiesa, pareigūnas pripažino, jog individualių namų gyventojai taip pat teršia upelius, tačiau juos sukontroliuoti labai sunku.

„Sakykime, žmogus turi nuotekų šulinuką. Jis vieną kartą nuotekas išveža į valymo įrenginius, gauna tai įrodantį kvitą. Kitą kartą tas pats žmogus įmeta siurbliuką į šulinį ir visą turinį paleidžia upeliu. Jei tuo metu tą faktą kas nors pastebės, mes, žinoma, atvyksime ir teršėją nubausime. Taip jau ne kartą ir buvę, tačiau sugaudyti teršėjus tikrai nėra lengva“, – sakė S. Matonis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas