„Santaka“ / Iškalbingoji datų ir skaičių magija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-06-15 06:40

Dalinkitės:  


Danutė Vaičiulaitytė-Nourse įteikė laureato premiją mokytojui Andriui Damušiui.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Iškalbingoji datų ir skaičių magija

Meno darbų konkursą „Gimtoji žemė tavęs ilgisi ir savo širdyje tavęs didžiai pasigenda“ vainikuojanti šventė Didžiuosiuose Šelviuose vyko ypatingu laiku – Antaninių išvakarėse, iki Antano Vaičiulaičio gimtadienio, birželio 23-iosios, telikus 12 dienų.

Dangus ano šeštadienio vidudienį buvo maloningas: matyt, A. Vaičiulaičio sielą danguje sergstinys angelai bus už skvernų prilaikę virš klasiko sodybos lietaus migla purkštauti besikėsinantį debesį... Kartkartėmis vis pavykdavo jam, šelmiui, pamosuoti tarsi krapylu ant erdviame vienkiemyje susirinkusių šventės dalyvių galvų.

Joninių išvakarėse, prieš 105 metus, Didžiuosiuose Šelviuose gimė mūsų krašto pasididžiavimas – rašytojas klasikas Antanas Vaičiulaitis. Paskutinįkart Lietuvą jis aplankė irgi Joninių išvakarėse – 1988-aisiais. Tada lietui pliaupiant, džiugiai dairydamasis, drauge su visais stovėjo Arkikatedros aikštėje. O amžiams ilsėtis į gimtąsias lygumas grįžo prieš 12 metų (1999), taip pat tą ypatingąją vasarvidžio dieną – birželio 23-iąją... Argi ne magiškas tas datų ir skaičių žaismas?..

Šventė ir šiemet vyko pagal įprastinį, bet jaukumu vis dar žavų scenarijų. Renginį gražiai vedė Vilkaviškio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vilma Anelauskienė. Kieme, po abipus šimtamečio ąžuolo suręstomis stoginėmis, buvo sukabinti vaikų, dalyvavusių konkurse, piešiniai, ant stalo sukrauti garbės raštai, uždegta raudona žvakelė. Ji ramiai degė per visą šventę, taip ir neužpūsta lengvai išdaigaujančio šiaurės vėjo. Iki renginio pabaigos po stalu sukinėjosi, meiliai murkaudamas, juodas sodybos šeimininkų katinas baltomis letenėlėmis. Aplink Atminimo akmenį džiugiai klegėdami gainiojosi vaikiukai, retkarčiais netoliese vis suūkdavo į kažkur nulekiantis traukinys, garsiau sučiulbaudavo miglą nuo plunksnų nusipurtęs paukštukas... Ošė dar rašytoją menantys sodybos medžiai. Po viena stogine už stalo, išnešto iš senosios trobos, tramdydama ašaras geraširdiškai visiems šypsojosi rašytojo dukra Danutė Vaičiulaitytė-Nourse, atvykusi iš JAV, greta jos vis dar dulkeles nuo išneštų laukan senųjų suolų braukė dukterėčia Zita Stoškutė-Rimkuvienė, gražinti sodybos aplinką pradėjusi dar gerokai prieš tris savaites, aplinkui fotoaparatais spragsėjo jų artimieji, kažką tarpusavyje derino Švietimo skyriaus moterys. Su šviežiausiais mūsų krašto ir išeivių saitus aprašančiais leidiniais, kurie vėliau bus įteikti viešnioms, oriai stoviniavo Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas, gitaras derino subtilūs muzikuotojai – Rasa Arlauskienė su dukra Klaudija ir Anelauskų šeimos trijulė ... Kitapus ąžuolo susikaupę būriavosi A. Vaičiulaičio kūrybos gerbėjai, konkurso dalyviai, jų tėveliai...

Meno darbų konkurso „Gimtoji žemė tavęs ilgisi ir savo širdyje didžiai tavęs pasigenda“ baigiamojo etapo šventės pradžią paskelbė tarytumei pats rašytojas: „Buvo... saulėtas sekmadienio rytas, žydėjo sodai, po obelim prie durų išneštas stovėjo stalas... Ir pradėjo kažkas mausti... kažkas priekaištavo: tau jau septyniolika metų ir nieko nedarai – rašyk ir tu. Susiradau popieriaus, plunksną ir sėdau laukdamas. Aną gegužės rytą versmė atsivėrė nejuntamai. Nei rimo, nei ritmo, nei kokio poezijos dėsnio nežinojau, bet eilės bėgte bėgo iš po mano plunksnos...“, – A. Vaičiulaičio tekstą „Pradžia: lyrika po tėviškės obelim“, sukurtą 1990 m. vasarą, išėjusi į didžiulio kiemo vidurį, šventės dalyviams pagarsino kraštietė, buvusi radijo diktorė, Violeta Mickevičiūtė.

Jau penktąjį kartą renkamasi šioje sodyboje aptarti meno darbų konkurso rezultatų. Šią gražią idėją subrandino ir įgyvendina rašytojo dukros Danutė, Joana ir Aldona Vaičiulaitytės. Per 5 metus kūrybinių darbų susikaupė 505. „Tai tarsi tąsa rašytojo pažinimo kelio, į kurį jis išėjo iš savojo kaimo, išsinešdamas dvasios lobius, suvalkietiškos kalbos grožį, meno pajautą,“ – apibendrino Vilma Anelauskienė. Šiemet konkursui pateikti 99 jaunųjų kūrėjų darbai (daugiausia – dailės) iš 9 ugdymo įstaigų, sulaukta 6 suaugusiųjų literatūrinės kūrybos. Taigi iš viso – 105 kūrybiniais bandymais pasitinkame 105-ąsias A. Vaičiulaičio gimimo metines. Ir konkursą, pasirodo, gaubia iškalbinga skaičių magija...

Pagarsinti savo kūrybos buvo pakviesti konkurso dalyviai: Virbalio vidurinės mokyklos 8 klasės mokinė Deimantė Damušytė, Alvito pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinė Evelina Manasovaitė, vyresnieji kūrėjai – Jovita Grakavinienė ir Vilija Žalienė. Savo eilių paskaitė mokytoja Zina Sartaitytė, bibliotekininkė Elena Bacevičienė. „Rašytojo žmona, mūza ir įkvėpėja, – pasak V. Anelauskienės, – yra pasakojusi, kad Antanas be galo mėgdavęs žiūrėti į rikiuote skrendančius paukščius... mėgo obelį, vyšnią. Klevas ir gluosniai buvę mylimi jo medžiai... O štai mokytojas Andrius Damušis šiemet rašo: „Ten toliau ir toliau – pakelio gluosniai kamienais diržėtais“... Paprašytas mokytojas perskaitė savo prozos kūrinėlį „Ant žemės pakilumos“, kelis eilėraščius.

Švietimo skyriaus vedėja Alma Finagėjenienė paskelbė šių metų literatūrinių darbų laureatus. I vietą pelnė Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokytojas Andrius Damušis, II vieta atiteko Vilkaviškio pagrindinės mokyklos mokytojai Zinai Sartaitytei, III-oji – pedagogei Jovitai Grakavinienei.

Ir vėl šventės dalyviai klausėsi paties A. Vaičiulaičio, tik šįkart – jo eilių, kurių kompoziciją, tarsi žemuoges ant smilgos suvėrusi, klausytojams pateikė skaitovė Violeta. Anot jos, visiems lietuviams A. Vaičiulaitis atmintin įsirėžęs kaip romano „Valentina“ bei novelių autorius, o jį, poetą, vis dar menkai tepažįstam: 1980 m. JAV išleistos eilėraščių knygos „Ir atskrido volungė“ Lietuvos bibliotekose ir su žiburiu nerasi, kaip, beje, ir III „Lietuvių poezijos“ tomo, kurį išeivijoje, redaguotą Kazio Bradūno, yra išleidęs „Lietuvių Čikagos klubas“.

Šventės vedėja V. Anelauskienė pabrėžė, kad Antanas, anot jo žmonos Joanos, buvo eruditas ir estetas, o kitas mūsų krašto sūnus K. Bradūnas, sugrįžus rašytojo palaikams amžiams į tėviškę, yra sakęs: „Vaičiulaičio knygų žmonės, jų aplinkos daiktai, peizažai, sodybomis nusėti, yra gryni suvalkietiškos etnografijos perlai“. Taigi konkurso komisijai buvę džiugu, kad tuos perlus stengiasi rinkti ir kitiems perteikti jaunieji rajono dailininkai. Dailės darbų rezultatus apibendrino ir prizininkus paskelbė Vilkaviškio rajono švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Elena Šventoraitienė. Ikimokyklinio amžiaus grupėje pirmavo Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ auklėtiniai: Gabija Uldinskaitė, Taja Špringelytė ir Viktorija Ulevičiūtė.

I–IV klasių grupėje prizines vietas pasidalijo Vilkaviškio pagrindinės mokyklos moksleivės: Greta Jakimavičiūtė, Deimantė Kušlytė ir Dija Onusaitytė, V–VIII klasių grupėje – šios mokyklos auklėtinė Gintarė Janulaitytė ir Sandra Bacevičiūtė iš Sūdavos vid. m-klos. Vyriausiųjų (IX– XII kl.) grupėje prizininkais tapo: Justas Totoraitis (Giedrių jaunimo ir suaugusiųjų m-kla), Andželika Maslauskaitė ir Dalė Dragūnaitytė (Vilkaviškio pagr. m-kla).

Nugalėtojus apdovanojo rašytojo dukra Danutė Vaičiulaitytė. Dėkodama visiems ji kalbėjo, kad Tėvelis norėjęs, jog net po sunkiausių darbų visi keliai vaikus parvestų į gimtąją sodybą jo „brangiųjų lygumų krašte“. Pasak jos, bene sunkiausias kelias gyvenime – tai žmogaus ėjimas į patį save, o penkeri metai, per kuriuos rengiamas konkursas parodė, kad Tėvelio kraštiečiai nuoširdžiai ieško savęs leisdamiesi į prasmingą kūrybą, kurioje gyvos jo puoselėtos vertybės – krikščioniškoji dora, meilė tėvynei, žemei, šeimai. Nesvarbu, kiek tokių žmonių yra, svarbu, kad toks pasaulis – gyvas. A. Vaičiulaitis yra rašęs: „Aš laimingas būčiau, jei iš tų raštų bent vienas – vienų vienintelis žodis nueitų į tolimąsias naujas gadynes. Tada man vaidentųsi, kad jis, tas žodis, ten žiburiuoja, kaip rasos lašelis pievoj, kai rytų saulė teka, – ir to pakaktų mano širdies ramybei ir paguodai“... Pabaigoje nuskambėjo garsusis A. Vaičiulaičio eilėraštis-testamentas „Pieva“.

Po oficialiosios dalies visi sugužėjo trobon apžiūrėti rašytojo kūrybos ir jo įamžinimo ekspozicijos, laureatai fotografavosi kieme prie Atminimo akmens, o artimieji stalą po sodybos šimtamečiu ąžuolu nuklojo vaišėmis ir noriai pasakojo savo genties istoriją. Išsinešėme širdyje tarsi nuotrauką – ant A. Vaičiulaičio gimtojo namo slenksčio stovi ir nutolstantiems svečiams užsibuvėliams draugiškai mojuoja dvi nepaprastos rašytojo genties Moterys – dukra ir dukterėčia... Jau dabar kviečia ir kitąmet čionai atvykti.



Marija PAUTIENIŪTĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas