Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-08 07:13

---

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila šiandien mintimis iš Sinodo dalysis su kunigais, 12 valandą Katedroje melsis už mirusius vyskupijos kunigus, o nuo rytojaus lankys pasaulietines įstaigas.

Autorės nuotr.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas NORVILA, vienintelis Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas, spalio 2–23 d. dalyvavo Vatikane vykusiame Vyskupų sinode. Šį trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį vyskupas aplankys kai kurias Vilkaviškio įstaigas, mokyklas. Jo paprašėme pasidalyti keletu minčių iš Sinodo bei supažindinti su lankymosi pasaulietinėse įstaigose tikslu.

– Paaiškinkite skaitytojams, kas tai yra Sinodas, kada ši institucija įkurta?

– Sinodas šalia Visuotinio Bažnyčios susirinkimo yra svarbiausias Katalikų Bažnyčios kolegialus organas. Ši institucija įkurta po II Vatikano susirinkimo tuometinio popiežiaus Pauliaus VI iniciatyva ir susirinkime dalyvavusių kunigų sprendimu. Šiemetinė asamblėja buvo eilinė vienuoliktoji ir pirmoji popiežiaus Benedikto XVI pontifikato metais. Joje buvo paminėtos Sinodo įsteigimo 40-osios metinės.

Sinodo asamblėjos šaukiamos svarbiausiems Bažnyčios gyvenimo ir misijos klausimams aptarti.

Yra buvę sinodų, skirtų atskirų žemynų (Afrikos, Europos) arba šalių (Olandijos) problemoms spręsti. Taip pat vykę atskira tematika – apie kunigo tarnystę šiuolaikinėje bažnyčioje, vienuolių pašaukimą ir t.t.

Posėdžiuose gilinamasi į pagrindinę temą, dalijamasi patirtimi, po to Popiežiui pateikiami siūlymai dėl galimų pakeitimų Bažnyčioje. Jie išstudijuojami, vėliau išleidžiami posinodiniai dokumentai, enciklikos, posinodinės adhortacijos.

– Kam buvo skirta pastaroji asamblėja?

– Šio Sinodo pagrindinė tema – apie Eucharistiją, kaip Bažnyčios gyvenimo bei misijos šaltinį ir viršūnę – buvo labai svarbi ir plati. Diskusijose dalyviai palietė visas šiandienos aktualijas – pastoracinius, liturginius, socialinius, dvasinių pašaukimų, katechezės, išsiskyrusių ir krikščioniškų šeimų, jaunimo sielovados ir kitus klausimus. Visa tai buvo svarstoma keliomis plotmėmis: teologine, sielovadine, liturgine, dalijamasi skirtingų šalių praktika.

– Kokie delegatai dalyvauja Sinode?

– Atvyksta vyskupų konferencijose išrinkti delegatai iš visų pasaulio žemynų. Šiame Sinode dalyvavo 256 vyskupai iš 118 šalių. Iš mažesnių šalių, priklausomai nuo vyskupijų skaičiaus, siunčiamas vienas delegatas. Parenkant atsižvelgiama į svarstomą tematiką bei kalbos mokėjimą.

Popiežius Benediktas XVI taip pat dalyvavo daugumoje plenarinių posėdžių. Malonu, kad teko bent trumpai atskirai susitikti su Šventuoju Tėvu.

– Pasibaigus Sinodui Popiežiui buvo įteikti vyskupų pasiūlymai. Kokie jie?

– Pasiūlymai Eucharistijos tema sugrupuoti į 50 temų. Pavyzdžiui, Eucharistinė dovana, Eucharistija ir Bažnyčia, Eucharistinė adoracija, Eucharistija ir išpažintis, Eucharistija ir santuoka, Eucharistija ir katechezė, sielovada, kunigų trūkumas, liturgijos šventimas, pasauliečių dalyvavimas Eucharistijoje ir t.t

– Į ką Sinode šalia teologinių dalykų buvo atkreiptas ypatingas dėmesys?

– Išryškėjo bendra pozicija, kad būtų stiprinama katechezė ne tik rengiant vaikus Pirmajai Komunijai, bet suaugusiems. Mat nemažai žmonių, lankančių bažnyčią, nėra pakankamai įsigilinę į tikėjimo slėpinių gelmę. Pavyzdžiui, vaikai daugelyje šalių Pirmajai Komunijai ruošiami dvejus ar net trejus metus.

Buvo plačiau kalbama apie liturgijos šventimo meną, apie tai, kad ypač sekmadienio šventimas labiau turėtų būti bendruomenės centru, kad visa bažnyčios aplinka estetiniu, meno atžvilgiu būtų pakankamai solidi erdvė, kuri atspindėtų iškilmingumą ir svarbą, žmones apjungtų Dievo žodis, giedojimas ar Komunija.

Aptarta išsiskyrusių ir pakartotinai civiliai susituokusių žmonių problema – jie negali priimti Komunijos, tačiau ir toliau raginami nenutolti nuo Bažnyčios, dalyvauti sekmadienio mišiose ir žinoti, jog taip pat gali būti išganyti, kaip ir visi dalyvaujantys Eucharistijoje.

Plačiai aptarta ekumeninė tema, ypač pabrėžta, jog Eucharistija yra tvirtas vienybės ryšys tarp Katalikų Bažnyčios ir ortodoksų bažnyčių. Buvo paliesta šiuo metu JAV plačiai diskutuojama tema: politikas ir Eucharistijos šventimas. Tais atvejais, kai politikai kokiais nors klausimais viešai pasisako priešingai Dievo ir Bažnyčios mokymui, vyskupas, išmintingai apsvarstęs situaciją, turi teisę neleisti priimti Komunijos. Taip pat nemažai kalbėta apie tai, jog sekuliarizacijos procesas formuoja religijai, tikėjimui tolimas nuostatas. Buvo diskutuojama apie Bažnyčios socialinę situaciją, pasauliečių dalyvavimą ir patarnavimą liturgijoje. Kalbėta apie Švč. Sakramento adoracijos patirtį, kuri yra pamaldumo praktika ir suburia bei dvasiškai augina tikinčiuosius. Atskirai kalbėta apie šeimų, ypač jaunų, būrimąsi į dvasią stiprinančias bendruomenes, kurios būtų kaip kelrodis jų gyvenimo kritinėse situacijose.

– Žiniasklaidoje nuskambėjo mintys, jog Sinode kelti klausimai dėl vedusių vyrų kunigystės, galimo celibato panaikinimo, nes tai esą padėtų išspręsti kunigų trūkumą.

– Tai panašu į kai kurių visuomenės sluoksnių spaudimą norint, kad taip būtų. Sinode kunigystės tema buvo plačiai aptarta ir pabrėžta, jog celibato ir vienuolinio gyvenimo praktika yra šimtmečiais gyvuojanti labai reikalinga Bažnyčios vertybė. Ji ir toliau bus stipriai palaikoma. Kunigų trūkumo problema aktualiausia tik Europoje. Visame pasaulyje bendras kunigų skaičius paskutiniaisiais metais auga.

– Jūsų kalbą Sinode komentavo Lietuvos dienraščiai, užsienio žiniasklaidoje Jūsų mintys įvardytos kaip drąsios ir naujos. Ką apie tai manote?

– Tikrai nemanau, kad mano kalba kuo nors išsiskyrė, nes visi pasisakymai buvo savaip įdomūs. Teko kalbėti antros dienos plenariniame posėdyje. Nagrinėjau šių dienų Bažnyčios aktualiją – išpažintį, Susitaikinimo sakramentą. Kontekste paminėjau, koks vyksta procesas nuo Bažnyčios nutolusiame žmoguje, pabrėžiau, jog atgaila mus suartina su Kristumi, o jos stygius tolina nuo Dievo, sakramentinės praktikos nykimas stiprina subjektyvumo tendenciją, ir asmeniui tampa sunkiau teisingai vertinti savo elgseną. Dėl to gali iškilti priešingos krikščionio tikėjimui nuostatos bei polinkis į iškreiptą dvasinį gyvenimą, įsitraukiant į okultines grupes ir kt.

Žiniasklaida, ypač Italijos, atkreipė dėmesį į mano pasisakymą, gal todėl, kad sudomino tema.

Gal Lietuvoje šis pasisakymas buvo perteiktas kiek aštriau ir ne visai tiksliai, tačiau iš esmės viskas visai neblogai išėjo ta prasme, jog minint Vilkaviškio vyskupą daugybę kartų per visas pasaulio agentūras buvo pagarsintas ir Vilkaviškio vardas.

– Kaip Sinode išgirstas mintis skleisite ir pradėsite įgyvendinti?

– Sinodo patirtis duoda daug gražių impulsų ir naujų įžvalgų. Pirmiausia dalysiuosi su Lietuvos vyskupais, vyskupijos kunigais. Skatinsiu, kad geri dalykai būtų įdiegiami mūsų vyskupijoje. Manau, kad tam padės Eucharistinis kongresas, kurį kitais metais birželio pabaigoje tikimės organizuoti Vilkaviškyje. Manau, kad vilkaviškiečiai turėtų džiaugtis ir palaikyti šią iniciatyvą. Pasiruošimas įvairiomis formomis turėtų apimti visas parapijas.

– Šią savaitę lankysitės Vilkaviškyje įvairiose įstaigose, susitiksite su pasaulietinių bendruomenių nariais. Vykdote pažadą – lankyti kolektyvus – išsakytą interviu „Santakai“ tada, kai tapote Vilkaviškio vyskupu?

– Pagal bažnytinę teisę vyskupas parapiją aplanko arba vizituoja kas penkeri metai. Mažesnėse parapijose užtrunka vieną ar dvi dienas, o didesnėse – ilgiau.

Kadangi Vilkaviškis yra ypatinga vyskupijos parapija, vizitacija joje tęsiasi ilgiau, vyksta atskirais etapais.

Gavėnios pradžioje lankiausi gydymo įstaigose, susitikau su medikais ir ligoniais, kitu metu teko lankytis Šeimenos seniūnijoje, Alvite.

Vilkaviškio parapijai ateinantys metai bus ypatingesni tuo, kad ruošis Eucharistiniam kongresui. Šią savaitę apsilankysiu rajono Savivaldybėje, vienoje kitoje mokykloje, įvairiose įstaigose. Tai bus ilgiausia ir didžiausia vizitacija per mano, kaip Vilkaviškio vyskupo, tarnystės metus.

Kitose šalyse yra patirtis parodyti Bažnyčios pagarbą ir dėmesį toms šeimoms, iš kurių kilę kunigai ir vienuoliai. Labai džiaugiuosi, kad Vilkaviškis turtingas tokių šeimų – jų yra apie penkiolika. Jei pageidaus, visas jas pasistengsiu aplankyti iki Kalėdų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---