„Santaka“ / Mindaugas „Bare“ gavo didžiulę gyvenimo pamoką

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-01-13 08:34

Dalinkitės:  


„Draugai džiaugėsi, kad po „Baro“ likau toks pats“, – sakė Mindaugas.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Mindaugas „Bare“ gavo didžiulę gyvenimo pamoką

Eglė MIČIULIENĖ



Šiais laikais norint tapti įžymiam visai nebūtina nuveikti ką nors labai reikšmingo visuomenei. Užtenka, kad tave, tarkim, mėnesį kitą kasdien rodytų per televizorių – ir populiarumas garantuotas. Ar tai daryti verta – galima diskutuoti, tačiau bent jau trumpalaikio išgarsėjimo fakto nenuneigsi. Tai drąsiai gali patvirtinti ir televizijos šou „Baras“ dalyviai.

Vienas iš „barmenų“, Mindaugas, kolegų švelniai vadintas Mindaugėliu, turi 150 hektarų nuosavos žemės. Jis turi darbo patirties Anglijoje, iš kurios parsivežė saldžiųjų kukurūzų auginimo idėją ir ją įgyvendino – užsiima kukurūzų verslu. Mindaugas Žemės ūkio universitete studijuoja ekonomikos mokslus, moka tris užsienio kalbas, tėvo firmoje dirba vadybininku. Kaip 23 metų vaikinui tai – tikrai neblogi rezultatai. Tačiau iki pasirodymo „Bare“ Mindaugą su visais jo pasiekimais pažinojo tik draugai ir artimieji. Dabar jį žino beveik visa Lietuva.

Su Mindaugu Valaičiu susitikome jo namuose Kudirkos Naumiestyje. Ko ten važiavome? Ogi todėl, kad jaunasis ūkininkas mums artimas žmogus: beveik visi jo pusantro šimto hektarų yra Vilkaviškio rajone ir ūkis registruotas Vilkaviškyje.

Mindaugėlis mus priėmė labai maloniai. Jis pasirodė paprastas, laikinos šlovės („televizinė“ kitokia ir nebūna) neišpaikintas vaikinas. Pasikalbėjome apie ūkininkavimą, „Baro“ kolegas, konfliktus ir visa kita.



Apie kukurūzus

– Kodėl pasirinkai ūkininko kelią?

– Tėvo pėdomis pasukau – toje terpėje užaugau.

– „Bare“ visą laiką buvo pabrėžiamas tavo kaip ūkininko, kukurūzų augintojo įvaizdis.

– Aš ėjau kaip aš, kaip asmenybė. Buvau sakęs, kad esu jaunasis ūkininkas, auginu kukurūzus, tačiau per daug to neakcentavau. Bet juos tai, matyt, sudomino, ir man tą etiketę prilipdė. Aš apie tai nešnekėjau – šnekėjo kiti.

– Bet tau tai nekliudė?

– Ne, nekliudė. Aš netgi netyčia padariau labai didelę ir puikią reklamą savo kukurūzams. Jie buvo nepopuliarūs, ir aš juos kiekvienais metais populiarinu. O dabar auginsiu daug daugiau nei pernai.

Auginu saldžiuosius kukurūzus. Juos parduodu prekybos centruose burbuolėmis, sufasuotomis po dvi.

– Užrašyk – „Mindaugėlio kukurūzai“ – nupirks iš karto.

– Aš ir planuoju reklamai panaudoti savo veidą ar bent jau vardą. Būtų kvaila dabar tuo nepasinaudoti. Gal Daiva ir Pripsas nepirks, bet...

– Bet Linutė tikrai nupirks!

– Taip, Linutė nupirks.



Apie palaikymą

– Ar jau spėjai atsigauti po „Baro“?

– Dar ne. Dienomis miegu, o naktimis veikiu bet ką.

– Kaip tave grįžusį sutiko draugai, pažįstami, kaimynai? Ar nesako, kad dabar „pasikėlei“?

– Buvo smagu, kad visas draugų būrys mane palaikė ir sutiko labai šiltai. Ir „Bare“ aplankydavo, atvažiuodavo giminės, draugai. Vakar buvome susitikę su dideliu draugų būriu, žiūrėjome krepšinį. Ir visi džiaugėsi, kad likau toks pat, bendrauju taip pat.

Manau, televizija manęs nepakeitė. Tik tiek, kad jaučiu dėmesį iš aplinkinių. Po „Baro“ nuėjau į „Akropolį“, tai galvojau, kad pasigailėsiu. Vaikai pribėga, prašo autografų, žmonės žiūri, aplink šneka: „Mindaugas, Mindaugas, čia iš „Baro“... Tiesiog eini ir jauti, kad tave visi mato.

– Turbūt visoje Lietuvoje buvo tave palaikančių žmonių. Juk keturis kartus sėdėjai ant „karštosios kėdės“, ir tris kartus viskas baigėsi gerai?

– Ir ketvirtą kartą baigėsi gerai. Juk tai – tik žaidimas.

– Kaip tavo pasirodymą „Bare“ įvertino tėvai ir brolis?

– Jie buvo mano didžiausi fanai. Gal tik persistengė, nes žiūrėdami labai giliai ėmė viską į širdį. Bet tai buvo trijų mėnesių TV šou. O po šou gyvenimas tęsiasi ta pačia vaga. Nemanau, kad kas nors pasikeitė ar pasikeis. Aš turiu savo verslą ir nematau ateity savęs kitokio. Gavau pasiūlymų dirbti Vilniaus klubuose geromis sąlygomis. Bet čia yra mano namai ir mano verslas. Aš daug ko išmokau ir įgavau darbo bare patirties, bet tai – ne mano pašaukimas.



Apie tikslus

– Kokiu tikslu ėjai į „Barą“?

– Nežinau. Mano draugai sugalvojo, kad aš turiu užpildyti anketą ir dalyvauti „Bare“. Aš netgi pirmo „Baro“ nematęs. Tik iš pasakojimų žinojau, kas tai yra. Patekau į tokią erdvę, kurioje pilna kamerų, mikrofonų, naujas darbas, nauji žmonės ir, pasirodo, su jais dar reikia kovoti dėl pinigų.

– Bet tu juk žinojai, kad eini kovoti dėl pinigų?

– Mano tikslas buvo pirmą savaitę neiškristi – tai būtų išties nemalonu. Tai su kaupu išsipildė, nes, kaip sakiau, man pačiam ir mano verslui padaryta didžiulė reklama.

– Ar tikėjaisi, kad laimėsi?

– Kai liko nedaug, manau, kiekvienas to tikėjosi. Aš iškritau šeštadienį, o kitą ketvirtadienį buvo didysis finalas. Taigi išbuvau praktiškai iki galo.



Apie neigiamas emocijas

– Kas buvo sunkiausia „Bare“?

– Darbas man labai patiko. Bet tie tūkstančiai klientų, kurie kasdien ateidavo, kiekvienas norėdavo pašnekėti, pabendrauti... Gerai, kad didžioji dalis atsiliepė teigiamai, suprato, palaikė.

Bet buvo ir tokių, kurie smerkė. Pasigauna tave ir aiškina, kaip turi daryti, ką turi sakyti. Ir taip – kiekvieną dieną. Tarp pačių barmenų sunkiausia buvo kasdieninė trintis. Kartu miegam, kartu valgom, kartu pramogaujam... Tai sunku.

– Interneto lankytojai apie tave atsiliepė įvairiai, ir ne visuomet gerai. Tarkim, kad Mindaugėlis „Bare“ elgėsi nevyriškai, nuolat sekiojo paskui Miką ir verkšleno...

– Atsiliepimų internete neskaičiau – į juos neverta kreipti dėmesio. O Miką laikiau savo draugu, mes puikiai sutarėme. Bet atėjus Pripsui jis nusisuko... Pripsui visi norėjo būti geri, įtikti, nes jis stiprus žmogus, tvirto charakterio. Žinoma, jie su Miku nuo seniai buvo draugai.

– Pripsas tau skėlė antausį...

– Jis ir buvo įleistas, kad darytų tokius dalykus. Toks LNK scenarijus. Mes visi buvome labai gražiai susigyvenę. Reikėjo intrigų – ir įleido Pripsą.

– Kodėl neatsilyginai tuo pačiu? Gal esi taikaus būdo?

– Tikrai nesu mušeika. Be to, tai buvo netikėta. Tiesioginis eteris – ir staiga pradėti muštis... Paskui gal ir gailėjausi, kad nedaviau atgal, bet taip jau išėjo.

– Ar bendrauji su „Baro“ dalyviais?

– Dabar, manau, reikia laiko visiems pailsėti. O bendrausiu su nedaugeliu. Pavyzdžiui, tikrai bendrausiu su Linute, su Darium, Ieva, nes jie – puikūs žmonės.

– Kitų jautiesi įskaudintas?

– Tiesiog blogai, kad laiku neišėjau iš „Baro“. Kuo ilgiau išlikau, ypač po „karštųjų kėdžių“, tuo labiau jie nekęsdavo manęs. Matyt, galvojo, kad esu rimtas konkurentas dėl prizo, kad žmonės mane palaiko. Manau, apkalbėdavo mane už akių. Žodžiu, jaučiau neigiamas emocijas.

– Tu prisidėjai prie Daivos iškritimo, o paskui tokioj pačioj situacijoj atsidūrei pats...

– Visi norėjo, kad Daiva iškristų. Kai kurie „Baro“ lankytojai net dėkojo man, kad tai padariau. Na, gal įtampa, gal pasikarščiavau, bet aš pasakiau tiesą.



Apie merginas

– Ar nebuvo skaudu, kai „Baro“ dalyvė Linutė laidoje „Myli, nemyli“ išsirinko vaikiną, su kuriuo lėks į Egiptą? Juk tu jai lyg ir piršaisi...

– Tai buvo paprasčiausias šou. Rimtų santykių tarp mūsų nebuvo. Mes puikiai sutarėme, šiltai bendravome. Ji – labai geras, draugiškas žmogus. Linksmai pakvailiodavome, ir tiek. Na, gal šiek tiek ir buvo nemalonu. Bet tai – jos gyvenimas, jos reikalas.

– Dabar tau turbūt daug panelių skambina, nori susipažinti... (Kaip tik su šiais žodžiais suskamba telefonas. Mindaugas pakalbėjęs mums paaiškina, jog skambino draugė, buvusi jo mergina).

– „Baras“ man davė didžiulę pamoką. Į „Barą“ ateidavo nemažai merginų, bet dauguma – tik tam, kad pasirodytų televizijoje. Kai kurioms pavyko... Ir pradedi atsirinkti. Dabar daug panelių įvairiais keliais susižinojo mano telefono numerį. Buvo atvejis, kai atvažiavo panos manęs ieškoti į Naumiesčio barą ir iš vaikų nusipirko telefono numerį už penkis litus. Susitikau su jomis, trumpai pabendravome. Kol kas viskas tuo ir baigėsi.

Dabar neturiu merginos ir bijau, kad bus sunku susirasti, bent jau kurį laiką. Bijau, kad jos gali norėti bendrauti tik todėl, kad šiuo metu esu garsus. Iš tikrųjų dabar turiu tokią svajonę – susirasti pastovią, mylimą merginą.



Apie visa kita

– Kaip vertini „Baro“ finalą?

– Teigiamai. Džiaugiuosi, kad laimėjo Andrius, nors aš buvau už Rolandą. Gražiai padarė, kad pasidalijo pinigais. Tai žingsnis žmogaus, kuris turi didelę širdį. Bet žmonės, balsuodami už jį, balsavo prieš Miką, Skaistę ar Rolandą. O jis tą prizą pasidalijo – lyg ir prieš žiūrovų valią. Bet tai – jo reikalas.

– Ko „Bare“ labiausiai pasigedai?

– Sakyti atvirai? (Mindaugas juokiasi.) Na, iš tikrųjų gal... nuoširdumo. Ir tikrų draugų. Na, ir sekso, aišku... Namų irgi...

– Kai kurie iškritę „Baro“ dalyviai kalbėjo, kad televizija daug ką iškreipia. Ar tai tiesa?

– Esmė tokia, kad neparodo nieko, ko nebuvo iš tikrųjų. Bet faktus galima labai įvairiai pateikti...

– Ką parsivežei iš „Baro“?

– Dalį savaitės apyvartos ir telefoną. Taip pat – didžiulę patirtį ir gyvenimo pamoką. Dabar tam tikromis situacijomis elgčiausi jau kitaip.



Publikuota: 2005-01-13 08:34:57

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai