Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2005-01-13 08:34
„Draugai džiaugėsi, kad po „Baro“ likau toks pats“, – sakė Mindaugas.
Romo ČĖPLOS nuotr. Mindaugas „Bare“ gavo didžiulę gyvenimo pamoką
Eglė MIČIULIENĖ
Šiais laikais norint tapti įžymiam visai nebūtina nuveikti ką nors labai reikšmingo
visuomenei. Užtenka, kad tave, tarkim, mėnesį kitą kasdien rodytų per televizorių – ir
populiarumas garantuotas. Ar tai daryti verta – galima diskutuoti, tačiau bent jau
trumpalaikio išgarsėjimo fakto nenuneigsi. Tai drąsiai gali patvirtinti ir televizijos šou
„Baras“ dalyviai.
Vienas iš „barmenų“, Mindaugas, kolegų švelniai vadintas Mindaugėliu, turi 150
hektarų nuosavos žemės. Jis turi darbo patirties Anglijoje, iš kurios parsivežė saldžiųjų
kukurūzų auginimo idėją ir ją įgyvendino – užsiima kukurūzų verslu. Mindaugas Žemės
ūkio universitete studijuoja ekonomikos mokslus, moka tris užsienio kalbas, tėvo firmoje
dirba vadybininku. Kaip 23 metų vaikinui tai – tikrai neblogi rezultatai. Tačiau iki
pasirodymo „Bare“ Mindaugą su visais jo pasiekimais pažinojo tik draugai ir artimieji.
Dabar jį žino beveik visa Lietuva.
Su Mindaugu Valaičiu susitikome jo namuose Kudirkos Naumiestyje. Ko ten važiavome? Ogi todėl, kad jaunasis ūkininkas mums artimas žmogus: beveik visi jo pusantro šimto
hektarų yra Vilkaviškio rajone ir ūkis registruotas Vilkaviškyje.
Mindaugėlis mus priėmė labai maloniai. Jis pasirodė paprastas, laikinos šlovės („televizinė“ kitokia ir nebūna) neišpaikintas vaikinas. Pasikalbėjome apie ūkininkavimą, „Baro“
kolegas, konfliktus ir visa kita.
Apie kukurūzus
– Kodėl pasirinkai ūkininko kelią?
– Tėvo pėdomis pasukau – toje terpėje užaugau.
– „Bare“ visą laiką buvo pabrėžiamas tavo kaip ūkininko, kukurūzų augintojo įvaizdis.
– Aš ėjau kaip aš, kaip asmenybė. Buvau sakęs, kad esu jaunasis ūkininkas, auginu
kukurūzus, tačiau per daug to neakcentavau. Bet juos tai, matyt, sudomino, ir man tą
etiketę prilipdė. Aš apie tai nešnekėjau – šnekėjo kiti.
– Bet tau tai nekliudė?
– Ne, nekliudė. Aš netgi netyčia padariau labai didelę ir puikią reklamą savo
kukurūzams. Jie buvo nepopuliarūs, ir aš juos kiekvienais metais populiarinu. O dabar
auginsiu daug daugiau nei pernai.
Auginu saldžiuosius kukurūzus. Juos parduodu prekybos centruose burbuolėmis, sufasuotomis po dvi.
– Užrašyk – „Mindaugėlio kukurūzai“ – nupirks iš karto.
– Aš ir planuoju reklamai panaudoti savo veidą ar bent jau vardą. Būtų kvaila dabar
tuo nepasinaudoti. Gal Daiva ir Pripsas nepirks, bet...
– Bet Linutė tikrai nupirks!
– Taip, Linutė nupirks.
Apie palaikymą
– Ar jau spėjai atsigauti po „Baro“?
– Dar ne. Dienomis miegu, o naktimis veikiu bet ką.
– Kaip tave grįžusį sutiko draugai, pažįstami, kaimynai? Ar nesako, kad dabar
„pasikėlei“?
– Buvo smagu, kad visas draugų būrys mane palaikė ir sutiko labai šiltai. Ir „Bare“
aplankydavo, atvažiuodavo giminės, draugai. Vakar buvome susitikę su dideliu draugų
būriu, žiūrėjome krepšinį. Ir visi džiaugėsi, kad likau toks pat, bendrauju taip pat.
Manau, televizija manęs nepakeitė. Tik tiek, kad jaučiu dėmesį iš aplinkinių. Po
„Baro“ nuėjau į „Akropolį“, tai galvojau, kad pasigailėsiu. Vaikai pribėga, prašo autografų, žmonės žiūri, aplink šneka: „Mindaugas, Mindaugas, čia iš „Baro“... Tiesiog eini ir
jauti, kad tave visi mato.
– Turbūt visoje Lietuvoje buvo tave palaikančių žmonių. Juk keturis kartus sėdėjai ant
„karštosios kėdės“, ir tris kartus viskas baigėsi gerai?
– Ir ketvirtą kartą baigėsi gerai. Juk tai – tik žaidimas.
– Kaip tavo pasirodymą „Bare“ įvertino tėvai ir brolis?
– Jie buvo mano didžiausi fanai. Gal tik persistengė, nes žiūrėdami labai giliai ėmė
viską į širdį. Bet tai buvo trijų mėnesių TV šou. O po šou gyvenimas tęsiasi ta pačia
vaga. Nemanau, kad kas nors pasikeitė ar pasikeis. Aš turiu savo verslą ir nematau
ateity savęs kitokio. Gavau pasiūlymų dirbti Vilniaus klubuose geromis sąlygomis. Bet čia
yra mano namai ir mano verslas. Aš daug ko išmokau ir įgavau darbo bare patirties, bet
tai – ne mano pašaukimas.
Apie tikslus
– Kokiu tikslu ėjai į „Barą“?
– Nežinau. Mano draugai sugalvojo, kad aš turiu užpildyti anketą ir dalyvauti „Bare“.
Aš netgi pirmo „Baro“ nematęs. Tik iš pasakojimų žinojau, kas tai yra. Patekau į tokią
erdvę, kurioje pilna kamerų, mikrofonų, naujas darbas, nauji žmonės ir, pasirodo, su jais
dar reikia kovoti dėl pinigų.
– Bet tu juk žinojai, kad eini kovoti dėl pinigų?
– Mano tikslas buvo pirmą savaitę neiškristi – tai būtų išties nemalonu. Tai su kaupu
išsipildė, nes, kaip sakiau, man pačiam ir mano verslui padaryta didžiulė reklama.
– Ar tikėjaisi, kad laimėsi?
– Kai liko nedaug, manau, kiekvienas to tikėjosi. Aš iškritau šeštadienį, o kitą
ketvirtadienį buvo didysis finalas. Taigi išbuvau praktiškai iki galo.
Apie neigiamas emocijas
– Kas buvo sunkiausia „Bare“?
– Darbas man labai patiko. Bet tie tūkstančiai klientų, kurie kasdien ateidavo,
kiekvienas norėdavo pašnekėti, pabendrauti... Gerai, kad didžioji dalis atsiliepė teigiamai,
suprato, palaikė.
Bet buvo ir tokių, kurie smerkė. Pasigauna tave ir aiškina, kaip turi daryti, ką turi
sakyti. Ir taip – kiekvieną dieną. Tarp pačių barmenų sunkiausia buvo kasdieninė trintis.
Kartu miegam, kartu valgom, kartu pramogaujam... Tai sunku.
– Interneto lankytojai apie tave atsiliepė įvairiai, ir ne visuomet gerai. Tarkim, kad
Mindaugėlis „Bare“ elgėsi nevyriškai, nuolat sekiojo paskui Miką ir verkšleno...
– Atsiliepimų internete neskaičiau – į juos neverta kreipti dėmesio. O Miką laikiau savo
draugu, mes puikiai sutarėme. Bet atėjus Pripsui jis nusisuko... Pripsui visi norėjo būti
geri, įtikti, nes jis stiprus žmogus, tvirto charakterio. Žinoma, jie su Miku nuo seniai buvo
draugai.
– Pripsas tau skėlė antausį...
– Jis ir buvo įleistas, kad darytų tokius dalykus. Toks LNK scenarijus. Mes visi buvome
labai gražiai susigyvenę. Reikėjo intrigų – ir įleido Pripsą.
– Kodėl neatsilyginai tuo pačiu? Gal esi taikaus būdo?
– Tikrai nesu mušeika. Be to, tai buvo netikėta. Tiesioginis eteris – ir staiga pradėti
muštis... Paskui gal ir gailėjausi, kad nedaviau atgal, bet taip jau išėjo.
– Ar bendrauji su „Baro“ dalyviais?
– Dabar, manau, reikia laiko visiems pailsėti. O bendrausiu su nedaugeliu. Pavyzdžiui,
tikrai bendrausiu su Linute, su Darium, Ieva, nes jie – puikūs žmonės.
– Kitų jautiesi įskaudintas?
– Tiesiog blogai, kad laiku neišėjau iš „Baro“. Kuo ilgiau išlikau, ypač po „karštųjų
kėdžių“, tuo labiau jie nekęsdavo manęs. Matyt, galvojo, kad esu rimtas konkurentas dėl
prizo, kad žmonės mane palaiko. Manau, apkalbėdavo mane už akių. Žodžiu, jaučiau
neigiamas emocijas.
– Tu prisidėjai prie Daivos iškritimo, o paskui tokioj pačioj situacijoj atsidūrei pats...
– Visi norėjo, kad Daiva iškristų. Kai kurie „Baro“ lankytojai net dėkojo man, kad tai
padariau. Na, gal įtampa, gal pasikarščiavau, bet aš pasakiau tiesą.
Apie merginas
– Ar nebuvo skaudu, kai „Baro“ dalyvė Linutė laidoje „Myli, nemyli“ išsirinko vaikiną,
su kuriuo lėks į Egiptą? Juk tu jai lyg ir piršaisi...
– Tai buvo paprasčiausias šou. Rimtų santykių tarp mūsų nebuvo. Mes puikiai sutarėme, šiltai bendravome. Ji – labai geras, draugiškas žmogus. Linksmai pakvailiodavome, ir
tiek. Na, gal šiek tiek ir buvo nemalonu. Bet tai – jos gyvenimas, jos reikalas.
– Dabar tau turbūt daug panelių skambina, nori susipažinti... (Kaip tik su šiais
žodžiais suskamba telefonas. Mindaugas pakalbėjęs mums paaiškina, jog skambino
draugė, buvusi jo mergina).
– „Baras“ man davė didžiulę pamoką. Į „Barą“ ateidavo nemažai merginų, bet
dauguma – tik tam, kad pasirodytų televizijoje. Kai kurioms pavyko... Ir pradedi
atsirinkti. Dabar daug panelių įvairiais keliais susižinojo mano telefono numerį. Buvo
atvejis, kai atvažiavo panos manęs ieškoti į Naumiesčio barą ir iš vaikų nusipirko
telefono numerį už penkis litus. Susitikau su jomis, trumpai pabendravome. Kol kas
viskas tuo ir baigėsi.
Dabar neturiu merginos ir bijau, kad bus sunku susirasti, bent jau kurį laiką. Bijau,
kad jos gali norėti bendrauti tik todėl, kad šiuo metu esu garsus. Iš tikrųjų dabar turiu
tokią svajonę – susirasti pastovią, mylimą merginą.
Apie visa kita
– Kaip vertini „Baro“ finalą?
– Teigiamai. Džiaugiuosi, kad laimėjo Andrius, nors aš buvau už Rolandą. Gražiai
padarė, kad pasidalijo pinigais. Tai žingsnis žmogaus, kuris turi didelę širdį. Bet žmonės,
balsuodami už jį, balsavo prieš Miką, Skaistę ar Rolandą. O jis tą prizą pasidalijo – lyg ir
prieš žiūrovų valią. Bet tai – jo reikalas.
– Ko „Bare“ labiausiai pasigedai?
– Sakyti atvirai? (Mindaugas juokiasi.) Na, iš tikrųjų gal... nuoširdumo. Ir tikrų draugų.
Na, ir sekso, aišku... Namų irgi...
– Kai kurie iškritę „Baro“ dalyviai kalbėjo, kad televizija daug ką iškreipia. Ar tai
tiesa?
– Esmė tokia, kad neparodo nieko, ko nebuvo iš tikrųjų. Bet faktus galima labai įvairiai
pateikti...
– Ką parsivežei iš „Baro“?
– Dalį savaitės apyvartos ir telefoną. Taip pat – didžiulę patirtį ir gyvenimo pamoką.
Dabar tam tikromis situacijomis elgčiausi jau kitaip.
Publikuota: 2005-01-13 08:34:57
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|