„Santaka“ / Kad Lietuva neišsivaikščiotų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-06-03 07:34

Dalinkitės:  


„Darbo turi užtekti ir senam, ir jaunam“, – sakė Vilija Blinkevičiūtė.

Kad Lietuva neišsivaikščiotų

Interviu su Europos Parlamento nare Vilija BLINKEVIČIŪTE.

– Gerbiamoji Vilija, Lietuvos Respublikos Seimas neseniai patvirtino valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gaires. Ar jos atitinka Europos Parlamente svarstomas pensijų tobulinimo kryptis ir ar tai pagerins dabartinių ir būsimų pensininkų gyvenimą?

– Sveikintinas noras subalansuoti ir patobulinti ekonominės krizės pažeistą socialinio draudimo sistemą. Išaugęs nedarbas ir emigracija, sumenkę atlyginimai mažina „Sodros“ galimybes mokėti didesnes pensijas bei grąžinti skolas pensininkams. Tai neįkvepia optimizmo ir būsimiems pensininkams, kurie tikisi sulaukti orios senatvės. Todėl jau seniai laikas imtis veiksmingų priemonių.

Tenka tik apgailestauti, jog Seimo priimtos gairės šių problemų neišsprendžia. Kol kas tai yra tik gerų norų ir bendrų deklaracijų rinkinys, nepagrįstas rimtais skaičiavimais ir neparemtas konkrečiomis priemonėmis. Gairėse neradau atsakymų į svarbius klausimus, kuriuos iškėlėme Europos Parlamente, svarstydami pensijų ateitį ES. Neaišku, kaip bus užtikrintas pensijų adekvatumas, reformos sąveika su darbo rinkos politika, antrosios pakopos pensijų ateitis, moterų ir vyrų pensijų subalansavimas ir kt. Žmonės neras čia atsakymo ir į esminį klausimą – ar jų pensija bus adekvati lūkesčiams turėti orią senatvę. Didžiausias trūkumas – kad problemas bandoma spręsti tik „Sodros“ viduje. Pakeitus pensijų skaičiavimo ar mokėjimo tvarką, pinigų „Sodros“ biudžete daugiau neatsiras. Normalaus gyvenimo mūsų pensininkams užtikrinimas turi tapti nacionaliniu prioritetu, kuriam įgyvendinti turėtų būti pajungtos socialinės apsaugos, darbo rinkos, ekonomikos skatinimo, ekonominės migracijos reguliavimo ir kitos politikos. Tokio požiūrio laikosi ir Europos Parlamentas.

Ypač atsakingai reikia priimti sprendimus dėl pensinio amžiaus vėlinimo. Aš nesutinku, kad pensinis amžius būtų pradėtas vėlinti jau nuo kitų metų. Išaugęs nedarbas ir skurdas gali skaudžiai pažeisti daugelį priešpensinio amžiaus žmonių ir jie išsigelbėjimo gali ieškoti socialinėje paramoje ar netekto darbingumo pensijose. Tad ką čia sutaupysime? Todėl pirmiausia reikia vyresnio amžiaus žmonėms užtikrinti darbą ir paskatas ilgiau dirbti. Taip pat negalima pažeisti ir kartų solidarumo, kuris yra mūsų socialinio draudimo pagrindas. Darbo turi užtekti ir jaunam, ir senam. Jei to nepadarysime, jaunimui teks ir toliau ieškotis darbo bei socialinės apsaugos svetur.

– Nuo gegužės 1-osios mums nebeliko jokių apribojimų laisvai įsidarbinti bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje. Ar dabar Lietuva galutinai neišsivaikščios?

– Labai norėtųsi tikėti, jog taip neatsitiks. Vertinu pozityviai, kad nuo gegužės 1-osios mes tapome visateisiais europiečiais. O didėjančios migracijos sąlygojamas problemas mūsų valdžia privalo matyti ir spręsti. Gera paskata turėtų tapti gyventojų surašymo rezultatai. Esu įsitikinusi, jog globalios Lietuvos strategija negali pakeisti konkrečių ekonominės migracijos reguliavimo priemonių.

Šiuo metu Europos Parlamente mes svarstome laisvo darbuotojų judėjimo būklę. Aš pasiūliau vertinti ne tik naudą, gaunamą šalių, į kurias atvyksta darbuotojai, bet ir nuostolius, kuriuos patiria šalys, netekdamos darbuotojų ir mokesčių mokėtojų. Europos Sąjunga grindžiama solidarumu, todėl ir šias problemas reikia spręsti kartu. Lietuvoje man tenka dažnai sutikti žmonių, kurių artimieji išvykę dirbti svetur, ir išklausyti įvairių gyvenimiškų istorijų, tarp jų – apie sunkumus, patiriamus dėl to, kad jie gerai nemoka užsienio kalbos ir nežino įstatymų. Tenka dirbti sunkesnius darbus, viršvalandžius, gauti mažesnį atlyginimą ar patirti kitokią neteisybę. Todėl aš pateikiau Europos Parlamente siūlymus, kaip pagerinti tokių žmonių teisių apsaugą. Tikiuosi būti išgirsta.

– Kaip vertinate užsitęsusias diskusijas dėl minimaliojo darbo užmokesčio (MDU) didinimo?

– Blogai. MDU yra viena esminių dirbančių žmonių socialinės apsaugos priemonių, taikomų visose Europos Sąjungos valstybėse. Beveik visos šalys jį didino net ekonominiu sunkmečiu. O Lietuva ir toliau lieka su vienu iš mažiausių MDU, kuris nebuvo didintas nuo 2008 metų. Europos Parlamente socialdemokratai analogiškas minimalias garantijas siūlo įteisinti ir pajamų bei pensijų srityse.

Man pačiai teko šešis kartus teikti Vyriausybei MDU didinimo projektus, ir visi jie buvo priimti. Neslėpsiu, kiekvieną sykį vykdavo nelengvos diskusijos su darbdaviais, profesinėmis sąjungomis, Finansų ministerija, tačiau sprendimą rasdavome. Beveik visada atskirą nuomonę išsakydavo smulkieji verslininkai ir kai kurių šakų atstovai. Jei Vyriausybė neturėtų savo pozicijos ir be galo tęstų diskusijas, tai dabar MDU būtų tik 430 litų.

Finansų ministerija turėtų skaičiuoti ne tik MDU didinimo kaštus, bet ir naudą vidaus vartojimui, mokesčių surinkimui, paskatoms dirbti ir likti Lietuvoje. Reikėtų įvertinti ir sparčiai augančias kainas, ir tai, kad dabartinis MDU yra mažesnis už skurdo ribą. Todėl negaliu suprasti, kodėl Premjeras A. Kubilius, negalėdamas atsakyti į klausimą, kaip iš tokio užmokesčio išgyventi, vilkina priimti sprendimą. Nenorėčiau, kad toks delsimas dar labiau skatintų lietuvius išsivaikščioti po platųjį pasaulį.



Rimantas KAZLAUSKAS



Užsk. 3136






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas