„Santaka“ / Buvę ungutiečiai susitiko Anykščiuose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-05-30 22:48

Dalinkitės:  


Vilkaviškiečiai kartu su kitais Unguto tremtiniais nusifotografavo ant akmeninio kalnelio, kuriame ir patys paliko atminimo akmenį.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Buvę ungutiečiai susitiko Anykščiuose

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškiečiai tremtiniai, prieš 63-ejus metus prievarta apgyvendinti Unguto kaime, Krasnojarsko krašte, ir dirbę tuometiniame „Liespromchoze“ (miškų pramonės ūkyje), kaip ir kasmet, vėl surengė susitikimą.

Pats pirmasis tremtinių susibūrimas įvyko dar 1988 metais, o nuo 2006 metų, kai Mažojo Unguto tremtiniai vilkaviškietės Reginos Neiberkienės iniciatyva susitiko Vilkaviškio parapijos namuose, tokie susitikimai rengiami kasmet. Iš pradžių susitikdavo tik Mažojo Unguto kaime gyvenę lietuviai, vėliau prisijungė ir gretimose apylinkėse, Didžiajame Ungute gyvenę žmonės.

Tremtiniai kasmet susitinka vis kitose vietose.

Šįkart jų sambūris vyko Anykščiuose. Susirinko apie pusšimtis žmonių – ne vienas atsivežė ir savo vaikus, anūkus. Be dvylikos vilkaviškiečių, atvyko žmonių iš Klaipėdos, Kaišiadorių, Kauno, Vilniaus, Elektrėnų, kitų vietovių.

Anykštėnai ant nedidelio akmenų kalnelio šalia senųjų Anykščių kapinių pastatę didžiulį medinį kryžių – paminklą, skirtą lietuviams, ištremtiems į Sibirą, atminti. Kruopščiai tautodailininkų išpjaustytas kryžius su užrašu „Tautos kančia – mano kančia“ tremtį išgyvenusius žmones sujaudina iki ašarų.

Tokie susibūrimai šiems žmonėms labai brangūs, nes Sibire vaikystę ar jaunystę leidusių lietuvių vis mažėja. „Visi stengiasi suvažiuoti, nors žmonės vyresnio amžiaus, prastesnės sveikatos. Vis dėlto jie susitinka net po kelis klasės draugus... Kasmet su šiais žmonėmis gera pabendrauti. Mus sieja sentimentai. Susitikę apsieiname „be politikų“ – tiesiog pasikalbame, pajuokaujame, keičiamės nuotraukomis, prisimename senus laikus, domimės vieni kitų likimais. Kai kas net prisipažįsta mylintys, jei prieš daugybę metų to padaryti nedrįso“, – kalbėjo R. Neiberkienė.

Moteris pasakojo, kad jų kaime buvo daug gyventojų, vien lietuvių – 128 šeimos. Žmonės – įvairūs: išsilavinę ir tik mokslus pradėję, garbaus amžiaus ir jauni. Tarp jų buvo ir jauniausia Lietuvoje užregistruota dviejų parų amžiaus tremtinė...

Didžiajame Ungute gimęs ir mūsų kraštietis Juozas Olekas, kuris kasmet dalyvauja tremtinių susitikimuose. Tiesa, šiemet į susitikimą nuvykti jis negalėjo, tačiau šis žmogus projekto „Misija Sibiras“ dalyviams perdavė į Rusijos gilumą nuvežti vėliavą, kurioje įrašyti Didžiojo ir Mažojo Unguto pavadinimai.

Savo susibūrimo vietose tremtiniai kasmet stengiasi palikti kryžių, akmenį, atminimo stulpą ar kitą atminimo ženklą. Ant jo paprastai įrašoma data, Unguto kaimo pavadinimas. Šiemet Anykščių akmeniniame šlaite, greta didžiojo kryžiaus, buvę ungutiečiai padėjo atminimo akmenį.

Kitais metais susitikimas planuojamas Kaišiadoryse.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas