„Santaka“ / Eilės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 5,85 a sodo sklypą Vijoklių g. 11, Vilkaviškyje (įvažiavimas iš Lobiškių g., atlikti kadastriniai matavimai). Tel. 8 600 61 776.
Galioja iki: 2019-10-17 11:43:55

Reikalinga siuvėja dirbti visą darbo dieną (siūti užuolaidas). Tel. 8 652 03 388.
Galioja iki: 2019-10-17 13:09:12

Parduoda 0,74 ha žemės ūkio paskirties sklypą (1 km nuo Vilkaviškio, prie kelio yra elektros įvadas, tinka namui statyti), 0,25 ha namų valdos sklypą Vilkaviškio miesto ribose ir gretimai 0,14 ha žemės ūkio paskirties sklypą (galima pirkti abu kart), nedidelį kiekį pašarinių runkelių. Tel. 8 680 59 859.
Galioja iki: 2019-10-18 14:19:24

Reikalinga melžėja (galimas apgyvendinimas). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-10-20 10:52:17

Parduoda 7,5 a sodą „Paskenduolės“ bendrijoje (yra vasarnamis). Tel. 8 620 49 187.
Galioja iki: 2019-10-25 09:31:08



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-05 08:59

Dalinkitės:  


Eilės

Vytautas STANKŪNAS



Jau per daug pavargau,

Ir nekeikit manęs, kad aš vienas.

Kai nuo skausmo pabėgsiu,

Galbūt atviresnis aš būsiu ir tau.

Šiąnakt žvaigždės nekrito,

Tik kojas suraižė ražienos...

Gal ne taip pas tave,

O galbūt ir ne taip nuo tavęs aš ėjau.



Gal manęs nereikėjo

Apkabinti jau kitą

Apglėbusiom rankom?

Gal reikėjo praeit

Nepaglosčiusiai mano širdies?

Tu matei mūs žvaigždes?

Jos nuo žemės

Pakilo į dangų.

Šiąnakt jas bučiavau...

Tik kodėl

Ten tiek daug netekties?



* * *



Į paskutinį rudenį einu,

Todėl atleisk, kad tavęs nepalaukiau.

Kai skauda man, aš tuo skausmu tikiu,

Kai liūdna man, dar būna, kad pašaukia

Šuva – pasėt nežydinčių gėlių,

Kurias kažkas įpynė tau į plaukus...

Į paskutinį rudenį einu.

Tu neliūdėk, jau jis manęs sulaukė.



Dabar jau ašaras

Lai pasodins ruduo

Ar žemei sugrąžinti

Medžių lapai.

Kai širdį skauda,

Net neloja šuo,

Kai kojos šlapios

Nekalti vien batai,

Kuriuos kažkaip

Apkaltino vanduo,

Kurie mane

Dar nešė nuo vienatvės...

Jei tu suspėsi,

Viską atiduos

Ant mano kapo

Pasodintos žvakės.



Onutė JASAITIENĖ



Kiek daug pavasarių

žibuoklėm nužydėjo,

kiek pūgomis

nustūgavo žiemų,

išbarstė rudenys geltoną auksą,

paseno mūsų medžiai

už langų.

Ir tolimuos

kampeliuos išsisklaidę

atgal dažnai

nerandame kelių.

Palieka laikas

saują balto sniego,

kurį mums išbarstys

ant smilkinių.



Algimanta KABIŠAITIENĖ



Tu nori ar nenori –

Liksi praeity.

Manam pasauly

Tarsi pasiklydęs.

Toksai šviesus

kaip rudenio žvaigždė

Ir menkas toks,

Kaip šviesulys nukritęs...

Ne mano –

Mano

Amžinai –

Kaip rudenio smarkus lietus,

Šaltais kristalais nuskambėjęs.



Zita ZAGURSKIENĖ



Vėlinių žvakelė –

saulės lašelis,

nukritęs į lapkričio lietų,

beržo lapelis ant žemės,

ant nušalnotų gėlių.

Išėjusieji,

užmiršti ir mylimi,

šviesūs ar liūdni

kaip lapkričio vėjas,

gyvenimą mylėję,

taip trumpai teviešėję,

išvaikščioję mūsų takus,

sudeginę širdis,

akis pražiūrėję,

pavargę nuo savo naštos...

išėję į laiką negrįžtantį,

amžiais nubėgantį kelią...

Tyliam atminimui –

nuvytusios šaltyje gėlės,

ant pirmo sniego

plevenančios vėjy žvakelės...



Konstantinas TENDZEGOLSKIS



Ruduo atslinko prie Šešupės

Ir, rodos, ašarom čia lyja.

Į rūko šydą įsisupęs

Rūstus gamtovaizdis atgyja.

Jau gervių virtinės negirksi,

Ir po nakties gamta pražyla.

Nelyg šį – paskutinį – mirksnį

Ir meilė lyg numirus tyli.

Išsklaido rudenio kaliausės

Neaiškų protui širdies ryžtą,

Pamiršus viską ten keliauti,

Iš kur jau niekas nebegrįžta.

Mylėk, kas širdimi sutverta.

Dėl jos ir man gyventi verta.



Daiva RUDAITIENĖ



Šiandieną man taip daužosi širdis,



Širdis, kuri nurimt negali.

Ji tarsi žvakė plaikstos į šalis,

Ir vėl prisiminimuose sugrįžta praeitis.

Pradingsta džiaugsmas ir viltis,

Tiktai tyla ir jaudulys.

Maldos namuos jau sugaudžia varpai

Už visa tai, ko netekai,

Už skausmą, vienišus namus,

Už tai, kas buvo ir kas bus...




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vištyčio seniūnui – „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimas
* Ūkininkus domino patikros ir paramų galimybės
* Prokuratūra politikų kaltę įžvelgė, bet atsakomybės netaikė
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ko šiuo metu Jums labiausiai trūksta?
Sveikatos.
Darbo.
Pinigų.
Artimo žmogaus.
Poilsio.
Nieko netrūksta.



Kalbos patarimai

Didžiuma ar diduma?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik žodis diduma – didesnė dalis, dauguma. Pvz.: Didžiumą (= Didumą ) derliaus jau nuėmė.
Netaisyklingai vartojamas vietininkas didžiumoje irgi turi būti taisomas. Pvz.: Šiandien romano autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai ) užmirštas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas