„Santaka“ / Eilės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-05 08:59

Dalinkitės:  


Eilės

Vytautas STANKŪNAS



Jau per daug pavargau,

Ir nekeikit manęs, kad aš vienas.

Kai nuo skausmo pabėgsiu,

Galbūt atviresnis aš būsiu ir tau.

Šiąnakt žvaigždės nekrito,

Tik kojas suraižė ražienos...

Gal ne taip pas tave,

O galbūt ir ne taip nuo tavęs aš ėjau.



Gal manęs nereikėjo

Apkabinti jau kitą

Apglėbusiom rankom?

Gal reikėjo praeit

Nepaglosčiusiai mano širdies?

Tu matei mūs žvaigždes?

Jos nuo žemės

Pakilo į dangų.

Šiąnakt jas bučiavau...

Tik kodėl

Ten tiek daug netekties?



* * *



Į paskutinį rudenį einu,

Todėl atleisk, kad tavęs nepalaukiau.

Kai skauda man, aš tuo skausmu tikiu,

Kai liūdna man, dar būna, kad pašaukia

Šuva – pasėt nežydinčių gėlių,

Kurias kažkas įpynė tau į plaukus...

Į paskutinį rudenį einu.

Tu neliūdėk, jau jis manęs sulaukė.



Dabar jau ašaras

Lai pasodins ruduo

Ar žemei sugrąžinti

Medžių lapai.

Kai širdį skauda,

Net neloja šuo,

Kai kojos šlapios

Nekalti vien batai,

Kuriuos kažkaip

Apkaltino vanduo,

Kurie mane

Dar nešė nuo vienatvės...

Jei tu suspėsi,

Viską atiduos

Ant mano kapo

Pasodintos žvakės.



Onutė JASAITIENĖ



Kiek daug pavasarių

žibuoklėm nužydėjo,

kiek pūgomis

nustūgavo žiemų,

išbarstė rudenys geltoną auksą,

paseno mūsų medžiai

už langų.

Ir tolimuos

kampeliuos išsisklaidę

atgal dažnai

nerandame kelių.

Palieka laikas

saują balto sniego,

kurį mums išbarstys

ant smilkinių.



Algimanta KABIŠAITIENĖ



Tu nori ar nenori –

Liksi praeity.

Manam pasauly

Tarsi pasiklydęs.

Toksai šviesus

kaip rudenio žvaigždė

Ir menkas toks,

Kaip šviesulys nukritęs...

Ne mano –

Mano

Amžinai –

Kaip rudenio smarkus lietus,

Šaltais kristalais nuskambėjęs.



Zita ZAGURSKIENĖ



Vėlinių žvakelė –

saulės lašelis,

nukritęs į lapkričio lietų,

beržo lapelis ant žemės,

ant nušalnotų gėlių.

Išėjusieji,

užmiršti ir mylimi,

šviesūs ar liūdni

kaip lapkričio vėjas,

gyvenimą mylėję,

taip trumpai teviešėję,

išvaikščioję mūsų takus,

sudeginę širdis,

akis pražiūrėję,

pavargę nuo savo naštos...

išėję į laiką negrįžtantį,

amžiais nubėgantį kelią...

Tyliam atminimui –

nuvytusios šaltyje gėlės,

ant pirmo sniego

plevenančios vėjy žvakelės...



Konstantinas TENDZEGOLSKIS



Ruduo atslinko prie Šešupės

Ir, rodos, ašarom čia lyja.

Į rūko šydą įsisupęs

Rūstus gamtovaizdis atgyja.

Jau gervių virtinės negirksi,

Ir po nakties gamta pražyla.

Nelyg šį – paskutinį – mirksnį

Ir meilė lyg numirus tyli.

Išsklaido rudenio kaliausės

Neaiškų protui širdies ryžtą,

Pamiršus viską ten keliauti,

Iš kur jau niekas nebegrįžta.

Mylėk, kas širdimi sutverta.

Dėl jos ir man gyventi verta.



Daiva RUDAITIENĖ



Šiandieną man taip daužosi širdis,



Širdis, kuri nurimt negali.

Ji tarsi žvakė plaikstos į šalis,

Ir vėl prisiminimuose sugrįžta praeitis.

Pradingsta džiaugsmas ir viltis,

Tiktai tyla ir jaudulys.

Maldos namuos jau sugaudžia varpai

Už visa tai, ko netekai,

Už skausmą, vienišus namus,

Už tai, kas buvo ir kas bus...




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas