„Santaka“ / Eilės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-05 08:59

Dalinkitės:  


Eilės

Vytautas STANKŪNAS



Jau per daug pavargau,

Ir nekeikit manęs, kad aš vienas.

Kai nuo skausmo pabėgsiu,

Galbūt atviresnis aš būsiu ir tau.

Šiąnakt žvaigždės nekrito,

Tik kojas suraižė ražienos...

Gal ne taip pas tave,

O galbūt ir ne taip nuo tavęs aš ėjau.



Gal manęs nereikėjo

Apkabinti jau kitą

Apglėbusiom rankom?

Gal reikėjo praeit

Nepaglosčiusiai mano širdies?

Tu matei mūs žvaigždes?

Jos nuo žemės

Pakilo į dangų.

Šiąnakt jas bučiavau...

Tik kodėl

Ten tiek daug netekties?



* * *



Į paskutinį rudenį einu,

Todėl atleisk, kad tavęs nepalaukiau.

Kai skauda man, aš tuo skausmu tikiu,

Kai liūdna man, dar būna, kad pašaukia

Šuva – pasėt nežydinčių gėlių,

Kurias kažkas įpynė tau į plaukus...

Į paskutinį rudenį einu.

Tu neliūdėk, jau jis manęs sulaukė.



Dabar jau ašaras

Lai pasodins ruduo

Ar žemei sugrąžinti

Medžių lapai.

Kai širdį skauda,

Net neloja šuo,

Kai kojos šlapios

Nekalti vien batai,

Kuriuos kažkaip

Apkaltino vanduo,

Kurie mane

Dar nešė nuo vienatvės...

Jei tu suspėsi,

Viską atiduos

Ant mano kapo

Pasodintos žvakės.



Onutė JASAITIENĖ



Kiek daug pavasarių

žibuoklėm nužydėjo,

kiek pūgomis

nustūgavo žiemų,

išbarstė rudenys geltoną auksą,

paseno mūsų medžiai

už langų.

Ir tolimuos

kampeliuos išsisklaidę

atgal dažnai

nerandame kelių.

Palieka laikas

saują balto sniego,

kurį mums išbarstys

ant smilkinių.



Algimanta KABIŠAITIENĖ



Tu nori ar nenori –

Liksi praeity.

Manam pasauly

Tarsi pasiklydęs.

Toksai šviesus

kaip rudenio žvaigždė

Ir menkas toks,

Kaip šviesulys nukritęs...

Ne mano –

Mano

Amžinai –

Kaip rudenio smarkus lietus,

Šaltais kristalais nuskambėjęs.



Zita ZAGURSKIENĖ



Vėlinių žvakelė –

saulės lašelis,

nukritęs į lapkričio lietų,

beržo lapelis ant žemės,

ant nušalnotų gėlių.

Išėjusieji,

užmiršti ir mylimi,

šviesūs ar liūdni

kaip lapkričio vėjas,

gyvenimą mylėję,

taip trumpai teviešėję,

išvaikščioję mūsų takus,

sudeginę širdis,

akis pražiūrėję,

pavargę nuo savo naštos...

išėję į laiką negrįžtantį,

amžiais nubėgantį kelią...

Tyliam atminimui –

nuvytusios šaltyje gėlės,

ant pirmo sniego

plevenančios vėjy žvakelės...



Konstantinas TENDZEGOLSKIS



Ruduo atslinko prie Šešupės

Ir, rodos, ašarom čia lyja.

Į rūko šydą įsisupęs

Rūstus gamtovaizdis atgyja.

Jau gervių virtinės negirksi,

Ir po nakties gamta pražyla.

Nelyg šį – paskutinį – mirksnį

Ir meilė lyg numirus tyli.

Išsklaido rudenio kaliausės

Neaiškų protui širdies ryžtą,

Pamiršus viską ten keliauti,

Iš kur jau niekas nebegrįžta.

Mylėk, kas širdimi sutverta.

Dėl jos ir man gyventi verta.



Daiva RUDAITIENĖ



Šiandieną man taip daužosi širdis,



Širdis, kuri nurimt negali.

Ji tarsi žvakė plaikstos į šalis,

Ir vėl prisiminimuose sugrįžta praeitis.

Pradingsta džiaugsmas ir viltis,

Tiktai tyla ir jaudulys.

Maldos namuos jau sugaudžia varpai

Už visa tai, ko netekai,

Už skausmą, vienišus namus,

Už tai, kas buvo ir kas bus...



Publikuota: 2005-11-05 08:59:05

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai