„Santaka“ / Tėvų eksperimentams specialistai nepritaria

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-05-27 06:39

Dalinkitės:  


Linas ir Sandra Lukoševičiai sūnų Dovydą ugdo namuose, o vyresnėlė Dovilė žinių semiasi mokykloje.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Tėvų eksperimentams specialistai nepritaria

Eglė KVIESULAITIENĖ

Dvi mūsų rajone gyvenančios šeimos įsitikinusios, kad savo vaikams kuria puikesnę ateitį, nei ją gali garantuoti šiuolaikinė švietimo sistema. Į mokyklą atžalų neleidžiantys tėvai mano pajėgūs vaikus išugdyti namuose.



Nusivylė sistema

Pajevonio kaime unikaliai tvarkomame vienkiemyje įsikūrusi tvarkinga Sandros ir Lino Lukoševičių šeima į eksperimentą leidosi prieš porą metų. Tuomet jų jaunėlis Dovydas Pajevonio vidurinėje mokykloje baigė tris klases. Pasak Lino ir Sandros, apie vaikų ugdymą namuose jie mąstė jau labai seniai, bet kai atėjo laikas dukrai, o vėliau ir sūnui eiti į mokyklą, vis dėlto nusprendė pabandyti juos leisti drauge su bendraamžiais.

Šeimos vyresnėlė Dovilė šiemet baigia septintą klasę. Mergaitė puikiai mokosi ir kol kas neketina atsisakyti tradicinio ugdymo, nors pamokoms tenka skirti didžiąją dalį laiko. Tuo tarpu jos jaunėlis brolis jau dvejus metus mokyklos nelanko. Jis, pasak tėvų, mokslų semiasi iš gyvenimo.

Švietimo sistema Lukoševičiai sakė nusivylę tuomet, kai skaityti ir rašyti namuose pramokusį sūnų pradėjo leisti į pirmą klasę. Tėvų manymu, daugiau nei bendraamžiai mokėjęs vaikas mokykloje neturėjo ką veikti, todėl išmoko tinginiauti ir vėliau mokytis nebenorėjo. Trečioje klasėje Dovydui pradėjo prasčiau sektis, tėvai pastebėjo, kad vaikas linksta prie blogų įpročių turinčių bendraamžių, tapo atžarus, susvetimėjo.



Mokosi iš gyvenimo

Linas su Sandra sunerimo, kad, matydami vaiką tik vakarais, per mažai laiko gali skirti jo auklėjimui, negali daryti tiek įtakos, kiek jos daro mokykla ir aplink esantys bendraamžiai. Tėvai pradėjo svarstyti, jog geriau vaiką ugdyti namuose. Juolab kad iš pažįstamų Klimų buvo girdėję, jog tokį ugdymo būdą mūsų šalies įstatymai leidžia. Netrukus apie tai išgirdęs Dovydas irgi pareiškė, kad į mokyklą daugiau eiti nebenori. Tėvai atsižvelgė į vaiko norą.

Dabar Dovydas mokomas namuose. Pagal pasirašytą sutartį mokykla nemokamai suteikia vadovėlius, iš kurių namuose vaiką ugdo tėvai. Sutartyje numatyta, kiek kartų per metus berniukas privalo atsiskaityti už išmoktus dalykus. Jam, kaip ir visiems mokiniams, rašomi pažymiai, tik į atskirą savarankiško ugdymo žurnalą.

Kol kas vaikas ir jo tėvai tokia ugdymo sistema patenkinti. Tėvai tvirtina, kad neidamas į mokyklą jų jaunėlis neatpažįstamai pasikeitė. Jis tarsi subrendo, suaugo ne pagal metus. Tėvas teigė, jog su buvusiais klasės draugais nuolat bendraujantis, futbolo treniruotes lankantis vaikas nebenori lėkštų kompiuterinių žaidimų, jam neįdomios vaikiškos šnekos, nes jis mokosi iš tikro gyvenimo. Pavyzdžiui, apskaičiuoti plotą Dovydas mokosi ne pagal vadovėlio užduotį skaičiuodamas sąsiuvinyje, o realiai įsivaizduodamas, kiek, sakykim, tinklo reikės gardui aptverti ir pan. Tokios pamokos, pasak L. Lukoševičiaus, duoda daugiau naudos nei sausi mokslai.

Tiesa, niekas kasdien Dovydo prie mokslų nelenkia: vaikas mokosi, kai pats to nori ar susiklosto tam palankios aplinkybės. Tėvai įsitikinę, kad mokslo per prievartą niekas neįkals, jei vaikas pats to nenorės. O prievarta įkaltas mokslas tuoj išgaruos ir bus bevertis.



Privalumų nemato

Nors ir Sandra, ir Linas patys turi tik vidurinį išsilavinimą, yra įsitikinę, jog išmokyti vaiką jiems žinių pakaks. Linas neslėpė, kad jam pačiam mokykloje mokslai sekėsi nekaip, todėl mano, jog trindamas mokyklos suolą veltui prarado 12 gražių gyvenimo metų. Dabar, aiškindamas pamokas sūnui, drauge iš vadovėlių jis mokosi ir pats. To, ko mokykloje suprasti nepajėgė, džiaugiasi suvokęs mokydamas sūnų. Tačiau daug labiau Linas vertina gyvenimo pamokas gamtoje, ūkyje, realiame gyvenime. Anksčiau Vilkaviškyje gyvenusi ir dirbusi šeima dėl šios priežasties persikėlė į vienkiemį, užveisė ūkį, atsisakė „valdiškų“ darbų. Dabar jie džiaugiasi tokiu gyvenimu, apie kokį svajojo, brangina laiką, praleistą kartu su šeima ir vaikais.

Linas neslėpė, kad jie ir ateityje neketina Dovydo leisti į mokyklą. Pasak tėvo, būtiniausių dalykų išmokyti pajėgs patys, o „trigonometrijų“ žmogui ir nebūtina. Kas iš to, jog didžioji dalis aukštuosius mokslus baigusio jaunimo išvažiuoja į užsienį ir dirba ten juodadarbiais. Linas išsimokslinime jokių privalumų nemato ir tvirtina, kad nebūtina visiems būti profesoriais. Todėl su tais, kurie kalba apie išsilavinimą ir jo teikiamas vertybes, vyras visuomet pasirengęs diskutuoti apie gyvenimo prasmę ir pasirinktą kelią.

Lukoševičiai įsitikinę, kad jų pasirinkta ugdymo tvarka vaikui žalos tikrai nepadarys ir tik laiko klausimas, kada tokio mokymo pranašumus supras aplinkiniai.



Močiutei – nepriimtina

Anksčiau nei pajevoniečiai Lukoševičiai eksperimentuoti su vaikų ugdymu ėmėsi Šilsodžio kaime (Gražiškių sen.) gyvenanti Vilmos ir Antano Klimų šeima. Jie augina tris sūnus. Dar tik iš vystyklų besiritantis jaunėlis Mykoliukas kol kas apie mokslus negalvoja. O ketvirtokas Vilmantas ir devintokas Aivaras į mokyklą nueina vos kelis kartus per metus – kai reikia atsiskaityti už išmoktus dalykus. Abu vaikai mokyklos niekada ir nelankė. Tokia buvo jų tėvų valia.

Kai lankėmės erdvioje, šiuolaikiškai įrengtoje Klimų sodyboje, su šeimininkais susitikti nepavyko. Namuose Mykoliuką saugojusi močiutė – Vilmos Klimienės mama Aldona – neslėpė, kad jai nepriimtinas šeimos sprendimas vaikus ugdyti namuose. Nors Klimai laikosi panašios gyvenimo filosofijos kaip ir Lukoševičiai, močiutė Aldona tokių, jos nuomone, svaičiojimų nesupranta. Ji stebisi, kaip aukštąjį mokslą baigusiam biologui žentui Antanui ir biologiją bei istoriją studijavusiai dukrai Vilmai nesinori, kad ir jų vaikai būtų išsilavinę žmonės. Dabar „gyvenimiškus universitetus“ vaikai studijuoja padėdami ūkiškai besiverčiantiems tėvams, auginantiems per 100 avių bandą.



Pasigenda bendraamžių

Močiutė įsitikinusi, jog vaikams trūksta ne tik mokslo žinių, kurių gautų mokykloje, bet ir bendravimo su bendraamžiais. Atokiame vienkiemyje gyvenanti šeima mažai bendrauja su aplinkiniais. Anot Aldonos, kai Klimai gyveno Basanavičynėje ir prižiūrėjo muziejų, vaikai bendraudavo su jo lankytojais, matė renginius, žinomus, šviesius rajono ir visos šalies žmones. Tuomet jiems buvo didesnės galimybės šviestis ir tobulėti. Tačiau močiutė prisiminė, kad jau tuomet vaikai pasigesdavo bendraamžių, ypač – judrusis Vilmantas. Berniukas pasislėpdavo nuo tėvų ir per kalną sprukdavo pas savo draugus. Tačiau Klimams visuomet atrodė, jog guvus ir imlus vaikas mokykloje gali išmokti visokių negerovių, gyvenimo purvo.

Dėl ramaus vyresnėlio tėvai nerimaudavo, kad mokykloje bendraamžiai jo neskriaustų. Aivaras nuo mažens buvo labai gabus, stebindavo muziejaus lankytojus savo išmintimi ir žiniomis. Tačiau, pasak močiutės, vaikai perėmė tėvų įsitikinimus ir į mokyklą eiti nenori. Jiems patogu mokytis namuose su mama. Paklausta, ką ji mananti apie anūkų ateitį, Aldona tiesiai šviesiai išrėžė: „Ką jie su tokiais mokslais gali pasiekti? Lakstys paskui avių uodegas, ir tiek.“



Pasiektų daugiau

Vis dėlto abiejų mokyklų, į kurias atsiskaityti savarankiško mokymosi rezultatų ateina Lukoševičių ir Klimų sūnūs, mokytojai laikosi nuomonės, jog toks tėvų požiūris luošina vaikų gyvenimus. Pedagogai įsitikinę, kad visi trys berniukai galėtų pasiekti kur kas daugiau, jei lankytų mokyklą. Dabar daugelio dalykų, ypač – tiksliųjų mokslų, žinias mokytojai gali vertinti tik minimaliais pažymiais, o kartais ir tuos pačius rašo iš pasigailėjimo. Pedagogai skeptiškai vertina tėvų nuomonę, kad vaikai ir mokykloje, ir namuose mokomi iš tų pačių vadovėlių, tad žinių lygis nenukenčia. Šiuolaikinėje ugdymo sistemoje naudojama daug papildomos medžiagos, pedagogai teikia ir tokios informacijos, kurios vadovėliuose nėra. Žinios įtvirtinamos atliekant užduotis pratybų sąsiuviniuose ir pan. O ką jau kalbėti apie fizikos, chemijos, biologijos laboratorinius darbus, kurių daugeliui atlikti reikia specialių priemonių ir įrenginių. Todėl namuose ugdomi vaikai informacijos ir žinių požiūriu praranda labai daug.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Danutė Viltrakienė taip pat įsitikinusi, kad namuose ugdomiems ir nuo pasaulio blogybių saugomiems vaikams ateityje bus sunkiau integruotis į visuomenę. Be to, tėvai negali žinoti, ar toks gyvenimo būdas, kaip jų pačių, žavės vaikus ateityje. Ar neišgirs gimdytojai priekaištų, kai suaugęs vaikas norės tapti teisininku, mediku, mokytoju, tačiau to pasiekti negalės dėl žinių stokos. Nors vaikų teises ginanti pareigūnė mano, kad šiuo atveju nepilnamečių interesai pažeidžiami, įstatymai numato tokį ugdymo būdą, todėl ką nors pakeisti būtų galima tik įtikinus pačius tėvus.



Reikia argumentų

Paprašyta pakomentuoti švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, ministerijos vyriausioji specialistė Elona Bagdanavičienė sakė, kad toks ugdymo būdas vaikams taikomas tuomet, kai jie dėl sveikatos negali lankyti mokyklos arba yra labai gabūs ir tradicinė mokymo programa trukdo jiems atsiskleisti bei panašiais atvejais.

– Švietimo įstatymas numato, kad visi vaikai iki 16 metų privalo lankyti mokyklą. Savarankiško ugdymo galimybė tikrai nėra suteikta tam, kad bet kuri susigalvojusi mama galėtų neleisti vaiko į mokyklą. Tam reikia rimtų argumentų. Mokyklų direktoriai, pasirašydami sutartis su moksleivių tėvais, turėtų įvertinti visus pliusus bei minusus ir pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, o ne į tėvų norus. Jei namuose vaikai ugdomi nepakankamai ir jų žinios neatitinka keliamų reikalavimų, sutartis neturėtų būti pratęsta, – teigė spacialistė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas