„Santaka“ / „Kad dar neparašyti žodžiai pražydėtų“...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-05 08:12

Dalinkitės:  


Po knygos pristatymo Janina Kurtinaitienė vos spėjo dalyti autografus.

Birutės PAVLOVIENĖS nuotr.


„Kad dar neparašyti žodžiai pražydėtų“...

Laima VABALIENĖ


„Tyla gali suskambėti tarp nuostabiausių poezijos eilučių. Tyloje pasilieka skriauda, tyloje slypi liūdesys, tyloje dažnai lieka kūrėjo širdis“, – vilkaviškietės Janinos Kurtinaitienės poezijos rinktinės „Rasotos žolės tyla“ pristatyme kalbėjo Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkas Vladas Buragas.

Janinos poezija tąvakar skambėjo Kultūros rūmų diskotekų salės tyloje. Kūrėjos širdyje išnešiotam posmui, atrodo, reikėjo būtent tokios aplinkos: jaukios prieblandos, raudono vyno taurės, cigaretės dūmo, gitaros melodijos, plazdančio šokėjų mosto. …Sulaikęs kvėpavimą gaudei kiekvieną žodį, kurį tarė skaitovių Lanos, Renatos, Gitanos lūpos, ir tarsi jautei apnuogintą moters – autorės – sielą. Nostalgiškai liūdną, su praradimais, nuoskaudomis, dvejonėmis, nežinia. Su viltimi. Ir su labai didele meile. Menkiausiu kostelėjimu buvo baugu išsklaidyti tuos eilėraščiais skambančius Janinos sielos virpesius...

Šiemet J.Kurtinaitienė skaičiuoja trisdešimtuosius savo kūrybinio kelio metus. „Rasotos žolės tyla“ – jos dovana šiai savo sukakčiai. Mums visiems, kuriuos ji per šį laiką įsileido į savo gyvenimą.

Daug kas Vilkaviškiui pavydi gražių literatūrinių tradicijų. Už jų atsiradimą ir puoselėjimą turime būti dėkingi J.Kurtinaitienei. Niekas jau nesuskaičiuos, kiek ji yra surengusi, režisavusi, vedusi literatūrinių vakarų, knygų pristatymų, susitikimų su kūrėjais, kiek kartų su kitais literatais savo kūrybą skaičiusi įvairiuose renginiuose. Jos vadovaujamas literatų „Seklyčios“ klubas peržengė rajono ribas ir susibičiuliavo su aplinkinių vietovių klubais, rajono kūrėjai vis drąsiau dalyvauja respublikiniuose renginiuose. Ne be Janinos paskatinimo poezijos salelės atsirado Pajevonyje, Bartninkuose, Gižuose. Pati ilgai neprisiruošusi savo knygai, ji nuolatos skatino, padėjo, redagavo kitų „Seklyčios“ klubo narių poezijos rinktines, rengė jų pristatymus.


Todėl dabar ypač smagu džiaugtis jos antrąja knyga. Sakoma, kad žmogus per savo gyvenimą turi užauginti vaiką, pasodinti medį, pastatyti namą. Bet lygiai toks pat gražus savęs įprasminimas ir palikimas yra parašyta knyga. Graži ir prasminga knyga. Iki širdies virpulio nuoširdi ir gyvenimiška.

„Jau negaliu išsižadėti šitų žodžių. Dabar supratau, jog jie man nebepriklauso. Jie gyvens savo gyvenimą, nepriklausomą nuo manęs, nuo to, ką juos rašydama jaučiau, ką mąsčiau, ką užrašiau ar visai neparašiau,“– apie „Rasotos žolės tyloj“ sudėtus eilėraščius kalbėjo jų autorė.

Daug J.Kurtinaitienės draugų, artimų žmonių, poezijos gerbėjų knygos pristatymo vakarą dėkojo jai už tą mokėjimą kalbėti į širdį, už buvimą literatūrinio gyvenimo sūkury ir linkėjo autorei, jos pačios žodžiais tariant, „kad dar neparašyti žodžiai pražydėtų“...



Janina KURTINAITIENĖ



Iš knygos „Rasotos žolės tyla“



* * *



Pabelsk

lietaus lašais

į mano langą

nepasakytais žodžiais

glostyki žaizdas.

Kad pražydėtų

akmenys

po sietuvų

gelmėm.

Kad žodžiai

nesakyti

pražydėtų.

* * *



jau rudeniu

alsuoja vasara

ir lyja lietūs


ant manų

ir ant tavų

sapnų

nešildo tavo rankos

mūsų meilės paukščio

jau rudeniu

alsuoja vasara

o mano meilės paukšti,

ar lyjant lietui tau nešalta?



* * *



Jau manęs pasiilgsta

tik ruduo.

Šiltos liūtys neplaukia

į lietų.

O gyvenimas tik bėgantis

vanduo.

Bet sustos? Ir nebeliks tau vietos.

Tai todėl neverki, kad ruduo,

kad jau dienos tavo nebešiltos,

užsiklok lietum ir nesustok

šilumą pavargusiems dalinti...



* * *



išdavystės alsavime

pro veidmainystės kiautą

per nesibaigiančio melo dienas

kai išprotėjęs pasaulis

norėtų mane išsivest

ar pasmerkt

ir kada jau nieko

nieko nelaukiu –

girdžiu tavo balsą

ir pražysta diena

kuri po manęs

prie tavęs

taip arti

kad girdžiu

paukščio alsavimą

nubėgantį ežero bangomis

bet tai trunka

tik vieną sekundę...



Aš moteris



aš moteris

galbūt man bus atleista

kad tiek mylėdama

kiekvienąkart atstūmiau

galbūt nebuvo lengva man

nes visa tai į sapną grįždavo

vardais, laiškais, nepasakytais žodžiais

ir liesdavo mane

voratinklių šilku

per išsiilgtą nuodėmę,

per ilgesį nakties tylos

aš moteris

aš skausmas

tiems, kurie mane mylėjo


bet gal kažkam buvau žydėjimas

bet gal kažkam buvau lemtis

aš moteris

ir man nebus atleista

kad vėl ir vėl

lyg prakeikimo

laukiu meilės

aš moteris

ir jei mane mylėsit

likimas būsiu jums

ir būsiu jums – Lemtis



Rasotos žolės tyla



rūke ištirpo

vakaro šešėliai

dangaus gaisai

atsispindėjo ežere

nurimo smilgų šilkas

nieko nekalbėjo

tik skrido paukštis

vakarėjančio dangaus fone

žolė rasota

lietė mano kojas

ir šiltas vėjas

žaidė rugiuose

ištirpo nesakyti žodžiai

nutildė juos

praeinančios dienos migla

žvaigždėtu dangum užiklojus

pavirsiu rasotos žolės tyla



Publikuota: 2005-11-05 08:12:43

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai