|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-11-05 08:12
Po knygos pristatymo Janina Kurtinaitienė vos spėjo dalyti autografus.Birutės PAVLOVIENĖS nuotr. Laima VABALIENĖ
Janinos poezija tąvakar skambėjo Kultūros rūmų diskotekų salės tyloje. Kūrėjos širdyje išnešiotam posmui, atrodo, reikėjo būtent tokios aplinkos: jaukios prieblandos, raudono vyno taurės, cigaretės dūmo, gitaros melodijos, plazdančio šokėjų mosto. …Sulaikęs kvėpavimą gaudei kiekvieną žodį, kurį tarė skaitovių Lanos, Renatos, Gitanos lūpos, ir tarsi jautei apnuogintą moters – autorės – sielą. Nostalgiškai liūdną, su praradimais, nuoskaudomis, dvejonėmis, nežinia. Su viltimi. Ir su labai didele meile. Menkiausiu kostelėjimu buvo baugu išsklaidyti tuos eilėraščiais skambančius Janinos sielos virpesius... Šiemet J.Kurtinaitienė skaičiuoja trisdešimtuosius savo kūrybinio kelio metus. „Rasotos žolės tyla“ – jos dovana šiai savo sukakčiai. Mums visiems, kuriuos ji per šį laiką įsileido į savo gyvenimą. Daug kas Vilkaviškiui pavydi gražių literatūrinių tradicijų. Už jų atsiradimą ir puoselėjimą turime būti dėkingi J.Kurtinaitienei. Niekas jau nesuskaičiuos, kiek ji yra surengusi, režisavusi, vedusi literatūrinių vakarų, knygų pristatymų, susitikimų su kūrėjais, kiek kartų su kitais literatais savo kūrybą skaičiusi įvairiuose renginiuose. Jos vadovaujamas literatų „Seklyčios“ klubas peržengė rajono ribas ir susibičiuliavo su aplinkinių vietovių klubais, rajono kūrėjai vis drąsiau dalyvauja respublikiniuose renginiuose. Ne be Janinos paskatinimo poezijos salelės atsirado Pajevonyje, Bartninkuose, Gižuose. Pati ilgai neprisiruošusi savo knygai, ji nuolatos skatino, padėjo, redagavo kitų „Seklyčios“ klubo narių poezijos rinktines, rengė jų pristatymus. Todėl dabar ypač smagu džiaugtis jos antrąja knyga. Sakoma, kad žmogus per savo gyvenimą turi užauginti vaiką, pasodinti medį, pastatyti namą. Bet lygiai toks pat gražus savęs įprasminimas ir palikimas yra parašyta knyga. Graži ir prasminga knyga. Iki širdies virpulio nuoširdi ir gyvenimiška. „Jau negaliu išsižadėti šitų žodžių. Dabar supratau, jog jie man nebepriklauso. Jie gyvens savo gyvenimą, nepriklausomą nuo manęs, nuo to, ką juos rašydama jaučiau, ką mąsčiau, ką užrašiau ar visai neparašiau,“– apie „Rasotos žolės tyloj“ sudėtus eilėraščius kalbėjo jų autorė. Daug J.Kurtinaitienės draugų, artimų žmonių, poezijos gerbėjų knygos pristatymo vakarą dėkojo jai už tą mokėjimą kalbėti į širdį, už buvimą literatūrinio gyvenimo sūkury ir linkėjo autorei, jos pačios žodžiais tariant, „kad dar neparašyti žodžiai pražydėtų“... Iš knygos „Rasotos žolės tyla“ * * * Pabelsk lietaus lašais į mano langą nepasakytais žodžiais glostyki žaizdas. Kad pražydėtų akmenys po sietuvų gelmėm. Kad žodžiai nesakyti pražydėtų. * * * jau rudeniu alsuoja vasara ir lyja lietūs ant manų ir ant tavų sapnų nešildo tavo rankos mūsų meilės paukščio jau rudeniu alsuoja vasara o mano meilės paukšti, ar lyjant lietui tau nešalta? * * * Jau manęs pasiilgsta tik ruduo. Šiltos liūtys neplaukia į lietų. O gyvenimas tik bėgantis vanduo. Bet sustos? Ir nebeliks tau vietos. Tai todėl neverki, kad ruduo, kad jau dienos tavo nebešiltos, užsiklok lietum ir nesustok šilumą pavargusiems dalinti... * * * išdavystės alsavime pro veidmainystės kiautą per nesibaigiančio melo dienas kai išprotėjęs pasaulis norėtų mane išsivest ar pasmerkt ir kada jau nieko nieko nelaukiu – girdžiu tavo balsą ir pražysta diena kuri po manęs prie tavęs taip arti kad girdžiu paukščio alsavimą nubėgantį ežero bangomis bet tai trunka tik vieną sekundę... aš moteris galbūt man bus atleista kad tiek mylėdama kiekvienąkart atstūmiau galbūt nebuvo lengva man nes visa tai į sapną grįždavo vardais, laiškais, nepasakytais žodžiais ir liesdavo mane voratinklių šilku per išsiilgtą nuodėmę, per ilgesį nakties tylos aš moteris aš skausmas tiems, kurie mane mylėjo bet gal kažkam buvau žydėjimas bet gal kažkam buvau lemtis aš moteris ir man nebus atleista kad vėl ir vėl lyg prakeikimo laukiu meilės aš moteris ir jei mane mylėsit likimas būsiu jums ir būsiu jums – Lemtis rūke ištirpo vakaro šešėliai dangaus gaisai atsispindėjo ežere nurimo smilgų šilkas nieko nekalbėjo tik skrido paukštis vakarėjančio dangaus fone žolė rasota lietė mano kojas ir šiltas vėjas žaidė rugiuose ištirpo nesakyti žodžiai nutildė juos praeinančios dienos migla žvaigždėtu dangum užiklojus pavirsiu rasotos žolės tyla Publikuota: 2005-11-05 08:12:43 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|