„Santaka“ / Pilviškietės širdį užgavo pažeista jos artimųjų kapų teritorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-05 07:50

Dalinkitės:  


Jadvyga Merkšaitienė kasdien nerimauja dėl savo artimųjų kapų.

Autorės nuotr.


Pilviškietės širdį užgavo pažeista jos artimųjų kapų teritorija

Birutė NENĖNIENĖ

Prarado ramybę

Artėjant mirusiųjų pagerbimo dienoms redakciją pasiekė pilviškietės Albinos Ridikevičienės laiškas, perpildytas skausmo, kurį iš gyvenimo ir žmonių patyrė šio miestelio gyventoja Jadvyga Merkšaitienė. Jame teigiama, jog eilinį kartą į kapines užsukusi moteris nustėro, pamačiusi, jog jos prižiūrimas kapas nuniokotas, ištryptas, užverstas žemėmis, išvartytos gėlės, sulaužyta lentinė tvorelė, mėtosi kažkokie pagaliai. Ir tai ne vandalų darbas. Tokią netvarką padarė žmonės, kurie tvarkė šalia esantį kapą ir liejo pamatus tvorelei. Pataisyti kapo Jadvyga negali, nes nuo seno kapus skyręs takas užstatytas betonine siena. Jadvyga Merkšaitienė piktinosi, ar reikėjo užgrobti taką, norint praplėsti kapavietę. Laiške rašoma, jog aistros nesiliauja, nors vietoje lankėsi ir kalbėjosi abiejų pusių šalininkai, Pilviškių seniūnas, bendruomenės pirmininkas.

– Man nieko daugiau nereikia, kad tik liktų takas, – kalbėjo Jadvyga Merkšaitienė, kai suradome ją namuose. Moteris sakė savo skausmu norinti pasidalyti stovėdama prie sūnaus ir vyro kapo. Pasiskynusi chrizantemų sėdo ant dviračio ir po kelių minučių susitikome prie Merkšaičių ir Bučinskų šeimų kapaviečių.

Prieš kelerius metus, kai buvo tvarkoma Bučinskų kapavietė, žmonės ją išsikėlė kiek aukštėliau. Su tuo J.Merkšaitienė jau buvo lyg ir apsipratusi. Tačiau šiai vasarai baigiantis kapinių kaimynai tvirtino įskilusius tvorelės pamatus, ir, pasak J.Merkšaitienės, pažeidė jos kapavietės teritoriją. Moteris prisiminė ir anksčiau nutylėtą, bet širdyje laikytą gėlą dėl to, kad kaimynams tvarkantis kažkaip prasmego jos kapų teritoriją skyrusi lenta, kad susiaurėjo kapavietes skiriantis takas. Nuoskaudą dar padidino tai, kad rado apverstą vazą, į kurią pamerkia gėlių, ir vieno kito žmogaus pasakymai, jog kaimynai pasielgė „suvalkietiškai“, pasiimdami ploto.

J.Merkšaitienė guodėsi, jog ji visam likusiam gyvenimui neteko ramybės, ir kiekvieną dieną verkia, nes mano, jog pažeista ir jos brangių mirusiųjų ramybė. „Tokia jau mano gyvenimo filosofija, ir kitokia jau nebūsiu“, – kalbėjo moteris, mananti, jog dabar geriausia išeitis būtų susitaupyti pinigų sūnaus palaikus perkelti į savo tėviškės – šventos vietos – Šiluvos kapines.



Mano, kad vietos užteks

Suradę savo sodelyje besitvarkančią Ona Bučinskienę, kuri, pasak J.Merkšaitienės, pažeidė jos ir jos mirusiųjų ramybę, išklausėme kitą istoriją.

Savo kapavietę jie pasidarė dar 1957 metais. Kai laidojo mamą, iškirto ten sužėlusius alyvų krūmus, užėmė kiek didesnį plotą šeimos kapavietei, atsitverdami betonine sija.

Kai šalimais irgi senoje kapavietėje 1990 metais J.Merkšaitienė laidojo sūnų, šiek tiek lietė Bučinskų užsiimto ploto. „Tada su vyru pasitarėme, kam turėtume taip grūstis. Manydami, jog visiems kapuose vietos turi užtekti, savo tvorelę kiek pasitraukėme, o vėliau ją keisdami savo kapų plotą dar sumažinome. 1999 metais, kovo 4-ąją, mirė mano vyras.

Prieš pirmas po jo mirties Vėlines atėjusi į kapus apstulbau radusi netoli kapo iškastą griovį. Susiradau J.Merkšaitienę ir klausiau, ką Bučinskas prasikalto, kad vietos neturi, o ji man atsakė: „Ką, gal aš noriu pyktis?“ – pasakojo Ona Bučinskienė. Sakė, jog tada paprašiusi J.Merkšaitienės užlyginti griovį, bet kaimynė nepakluso, todėl išlygino pati.

„Galėjau kreiptis į seniūną, skųstis, bet nutylėjau“, – prisiminė O.Bučinskienė. J.Merkšaitienė tada savo teritoriją atsiskyrė lenta, kuri po kiek laiko, matyt, prasmego duobėje. Pasak O.Bučinskienės, vėliau ji girdėjo visokių kalbų ne tik apie tą dingusią lentą, bet nekreipė dėmesio. Girdėjo, jog J.Merkšaitienė reiškė pretenzijų, kai buvo tvarkoma Bučinskų kapavietė. Tačiau O.Bučinskienė nematė ir nemato pagrindo, dėl ko turėtų pyktis su J.Merkšaitiene. Buvusi mokytoja sakė, kad jos sąžinė rami, nesijaučia kalta, jog kaimynės kapas žemiau, nekreipė ir dabar nekreipia dėmesio į visokias kalbas ir mano, jog vietos kapuose užteks ir jai. Ji neturi nieko prieš, jei gretimai amžinajai ramybei priglus ir Jadvyga, su kuria ji niekada nesipyko.



Priežasties konfliktuoti niekas neįžvelgia

Jadvyga Merkšaitienė prie, jos įsitikinimu, išniekintų savo kapų pasikvietė Pilviškių seniūną Vytautą Judicką ir bendruomenės pirmininką Kęstutį Brazį, buvo ir O.Bučinskienė. Tačiau nė vienas nepamatė pasibaisėtino išniekintų kapų vaizdo, kurį pagal J.Merkšaitienės pasakojimą perteikė laiško redakcijai autorė. Vėliau užklaustas K.Brazys sakė, jog nematąs konfliktui priežasties ir pagrindo Jadvygai taip sielotis. Pasak jo, moteriai buvo siūloma pagalba sutvarkyti ir pakelti jos kapavietę, tačiau ji atsisakė, toliau laikydamasi savo nuomonės, jog jos atžvilgiu padaryta blogai.

Iki kapaviečių palydėjęs seniūnas V.Judickas taip pat kalbėjo apie moteriai siūlomą pagalbą sutvarkyti ir jos kapavietę. Nei mūsų, nei kitus kapus tvarkiusių užkalbintų žmonių nuomone, nėra jokios tragedijos dėl likusio siauro takelio tarp Bučinskų ir Merkšaičių kapų.

Visi pripažino tik tiek, jog Bučinskų kapavietė iškelta iš tikrųjų kiek aukštokai. Tačiau sakė, jog nieko kito negalima norėti, kada toks nelygus kapinių reljefas. Seniūnas V.Judickas atkreipė dėmesį į senųjų Pilviškių kapinių specifiškumą – tai vienintelės rajono kapinės, kuriose anksčiau laidota nesilaikant jokios tvarkos, linijų. Todėl dabar daugelio kapaviečių tvorelės ar paminklai „prilipę“ vieni prie kitų, nėra jokių praėjimų. Tačiau dėl to iki šiol seniūnijos nebuvo pasiekę jokie nusiskundimai, gyvieji nereiškia, o mirusieji negali reikšti pasipiktinimo dėl kažkada padarytos netvarkos.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas