Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-05 07:39

---

Sodams grasina bakterinė degligė

Žemės ūkio skyriaus specialistų ir rajono žemės ūkį aptarnaujančių organizacijų vadovų pasitarime Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inspektorius Danius Juselis informavo, jog šiais metais Lietuvoje pirmą kartą nustatyti vaismedžių ligos – bakterinės degligės židiniai. Jų aptikta Šiaulių, Telšių, Panevėžio, Vilniaus, Kauno, Tauragės apskrityse.

Šiuo metu degligė aptinkama 40 pasaulio šalių. Beveik visose Europos valstybėse nuolat randama ja užkrėstų vaismedžių. Degligė gali pažeisti kriaušes, obelis, svarainius, gudobeles, šermukšnius, dyglaines, kaulenius ir kitus vaismedžius.

Ligą galima pastebėti iš to. Augalo ūglių viršūnės susisuka, vėliau nudžiūsta. Ant žievės atsiranda tamsiai žalios ar rudos vandeningos dėmės. Dėmėse pažeista žievė suminkštėja, pro ją pradeda tekėti degligės bakterijų prisotintas ir jas platinantis pilkšvai baltas ar pieno spalvos skystis (eksudatas).

Sausu metu eksudatas sustingsta ir pasidaro gintaro spalvos. Ligos pažeista žievė sukietėja, išryškėja riba tarp sveiko ir pažeisto audinio. Nuplėšus žievę, matosi parudavusi mediena. Vysta ir miršta augalo šakos, pažeistų šakų lapai juoduoja, susisuka, apmiršta, bet nenukrenta. Vaisiai pasidaro rudi iki juodumo, ilgai išsilaiko ant šakų.

Degligės sukėlėją platina vėjas, lietūs, vabzdžiai, migruojantys paukščiai. Liga gali būti pernešta su sodinamąja medžiaga. Todėl Valstybinė augalų apsaugos tarnyba griežtai rekomenduoja įsigyti sodinukus tik iš tų augintojų, kurie yra registruoti fitosanitariniame registre. Prekiautojai privalo turėti šeimininko augalo pasą. Mūsų rajone fitosanitariniame registre įsiregistravę sodinukų augintojai Vilija Kušlienė iš Varpučių kaimo (Kybartų sen.) bei tos pačios seniūnijos Šiaudiniškių kaimo sodininkas Valentinas Vieraitis. Registre taip pat yra ir dekoratyviniais sodinukais prekiaujanti individuali Viktoro Jašinsko įmonė „Viktorija“.

Nuo bakterinės degligės vaistų ar kitokių cheminių priemonių nėra. Ligos bakterijas sunaikina tik karštis. Todėl susirgę medžiai iškertami ir sudeginami. Pažeisti augalai žūsta per 1–3 metus. Liga plinta labai greitai. Per porą metų ji gali pažeisti 80–90 proc. sodo. Jau yra atvejų, kai šiaurės Lietuvoje iškertami ir deginami ištisi sodai.

Valstybinis augalų apsaugos inspektorius D.Juselis prašo visus sodų šeimininkus, pastebėjusius panašius į bakterinę degligę vaismedžių susirgimus, kreiptis į Žemės ūkio skyriuje įsikūrusią Augalų apsaugos tarnybą arba paskambinti tel. (8 687) 17 034 arba 20 856.

Baigia registruoti kaimo valdas

Visus šiuos metus vyksta žemės ūkio ir kaimo valdų registravimas bei anksčiau registruotų valdų patikslinimas Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Spalio pabaigoje kaimo valdas buvo įregistravę ar jas patikslinę 6544 jų valdytojai. Panašiai tiek pat žemės savininkų bei jos naudotojų šiemet deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Todėl, pasak Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistės Linos Grygelaitienės, galima tvirtinti, jog valdas įregistravo beveik visi jas turintys kaimo gyventojai.

Beje, neįregistravusieji žemės ūkio ir kaimo valdų negalės pasinaudoti jokia ES ir nacionalinių rėmimo fondų parama. Dokumentą apie valdos įregistravimą išduoda Žemės ūkio skyrius.



ES parama didėja

Šiemet rajono žemdirbiai dar aktyviau naudojasi Europos Sąjungos fondų parama.

Pagal Kaimo plėtros plano priemonę „Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas“ šiemet paraiškas padavė 37 ūkininkai, pernai šios rūšies parama pasinaudojo 14 žemdirbių. Pagal ES standartų laikymosi priemonę, kai skiriamos lėšos pieno fermų įrengimams įsigyti, tvartams rekonstruoti, mėšlidėms statyti ir kt. tikslams, paramos paprašė 102 rajono ūkininkai. Pernai šia parama naudojosi 35 žemdirbiai.

Agrarinės aplinkosaugos priemonės galimybes mėgina įsisavinti 30 žemdirbių, pernai šios rūšies paramą gavo 16 valdų savininkai.

Bene aktyviausiai rajono žemdirbiai naudojasi Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemone. Šiais metais atsisakyti prekinės žemės ūkio gamybos ir perleisti savo ūkius stipresniems šeimininkams nusprendė 342 ūkininkai, pernai aktyvaus ūkininkavimo atsisakė 202 šeimininkai.

Parama už mažiau palankias ūkininkauti vietoves su aplinkosaugos reikalavimais, prie kurių mūsų rajone priskiriamos Vištyčio ir Gražiškių seniūnijų teritorijos, naudojasi daugiau nei 600 šių seniūnijų ūkininkų. Deja, žemės ūkio paskirties žemę apželdinti mišku ir už tai gauti ES paramą šiemet ruošėsi tik keli žemių savininkai, pernai išplėsti miškus pajėgė vos du.

Iš Bendrojo programavimo dokumente numatyto rėmimo rajono žemdirbiai aktyviausiai naudojasi Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama. Pernai iki 25 tūkst. eurų parama rajone pasinaudojo 14 jaunųjų ūkininkų. Kiek šiemet tokiai paramai gauti paraiškas jau padavė ir veiklos planus paruošė jaunųjų ūkininkų, Nacionalinė mokėjimo agentūra dar neskelbia.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---