„Santaka“ / Žvilgsnis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-05 07:25

Dalinkitės:  


Žvilgsnis

Eglė MIČIULIENĖ

Kumščiu neįkalsi



Po straipsnio „Įžeistas pedagogas sulaužė septintokui ranką“ („Santaka“, Nr.124) internetu sulaukėme rekordiškai daug, kone poros šimtų atsiliepimų. Jie plaukė daugiau nei savaitę. Gavome ir laiškų. Du (kiti buvo nepasirašyti) išspausdinome „Santakoje“.

Rašome įvairiomis temomis, tačiau taip audringai skaitytojai dar nebuvo sureagavę. Tai rodo, jog problema – labai rimta. Tiktai ar padės ją išspręsti anoniminis pamazgų pylimas ant mokinio, jo šeimos ar mokyklos direktoriaus galvų? Kalti liko ir žurnalistai – turbūt dėl to, kad įvykis aprašytas kaip faktas – be moralo, leidžiant patiems skaitytojams spręsti, kas šioje situacijoje kaltas. O greičiausiai dėl to, kad įvykis apskritai aprašytas.

Kai į ligoninę patenka tėvų sužalotas sūnus ar dukra, visi skambina varpais, piktinasi žvėriškai besielgiančiais suaugusiais ir gaili vaiko, užaugusio baisioje šeimoje.

Jei nelaimė nutiko mokykloje – visos ietys atsisuka prieš vaiką. Tada jis tampa atsakingas ne tik už savo, bet ir visos šeimos bei giminės nuodėmes. Nesvarbu, kad sąmokslą prieš pedagogą surengė ne jis, kad ilgai turės gydytis operuotą ir metaliniu varžtu sutvirtintą ranką. Kaltas, ir tiek...

Skaitant atsiliepimus internete atrodo, kad įvykio esmė – ką daryti, kad mokytojų ir mokinių santykiai būtų normalūs – niekam nebesvarbi. Vyksta tik varžybos, kas parašys bjauresnį komentarą. Visi atėjome iš tos pačios visuomenės – vaikai, tėvai, žurnalistai, mokytojai. Pasirausę savo šeimų istorijose daugelis parašiusių „atkastų“ visokių pikantiškų dalykėlių. Jų viešumon niekas neneša, bet apie kitą, ir dar anonimiškai – prašom, išpilsim su malonumu... Bet gal verta ne knistis po svetimas šiukšles, o problemą spręsti laiku?

Kokie bjaurūs, netikę, sugedę sugedusios visuomenės vaikai, gali sužinoti su pažįstama mokytoja sėdėdamas kavinėje ar pas draugus prie stalo. Bet vos ateini į mokyklą ir įsijungi diktofoną, kalba pasikeičia. „Didelės problemos nebuvo“, „Dabar toks jų amžius“, „Randame būdų, kaip su jais susikalbėti“, „Vykdoma prevencinė programa, kreipiamės į psichologinės pagalbos centrą, bendraujame su mokiniais“, – žurnalistams kalbėjo mokytojai po įvykio.

Kodėl pedagogai tyli? Kodėl pratrūksta tik tada, kai įvyksta nelaimė, ir tai – tik anonimiškai?

Vieša paslaptis, kad tarp švietimo įstaigų vyksta konkurencija – kas geresnis. Jei mokykloje nutinka kažkas blogo, ginkdie, kas nors sužinos. Jei spauda parašo, tuoj pasipila pikti atsiliepimai: kodėl neparašėte, kai panašiai įvyko kitur? Ko čia „užsisėdote“ ant mūsų mokyklos? Kodėl nerašote, kai padarome ką nors gero? Rašome, ir tų „gerųjų“ rašinių – dauguma. Spausdiname ir tai, ką siunčiate: jūsų bei jūsų mokinių laiškus apie gražias šventes, išvykas, linksmų veidų pilnas nuotraukas.

Bet kodėl tylima, kad mokykloje darosi ir negeri dalykai? Kad pedagogus mokiniai taip išveda iš kantrybės, jog šie netenka savitvardos? Kiek mokinių dėl savo elgesio pašalinta iš mokyklos? Kiek apie vaikų chuliganizmą pamokose pranešta policijai, Nepilnamečių reikalų grupei? Yra – vos vienas kitas atvejis.

Pedagogo profesija – labai sunki, ir vaiką gerų dalykų mokantis žmogus vertas didelės pagarbos. Bet jos su kumščiu neįkalsi.

Spauda – prieš smurtą. Tiek mokinių, tiek mokytojų, ir psichologinį, ir fizinį. Tai, kas visuomenėje vyksta – mūsų visų problema. Apie tai reikia kalbėti, o problemas spręsti iš karto, nelaukti, kol pritvinks skaudulys, kuris išsilies smurtu.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas