|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2011-05-20 07:41
|
|
|
Naujojoje apaštalų bažnyčioje Kybartuose tarnauja evangelistas Justinas Povilaitis (dešinėje), dažnai atvyksta ir krašto evangelistas Antanas Blynas.
Autorės nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Praėjo dvidešimtmetis, kai Lietuvoje atkurta Naujoji apaštalų bažnyčia. Nemaža šios konfesijos bendruomenės dalis įsikūrusi Kybartuose, kur prieš penkerius metus pastatyta moderni bažnyčia. Bendruomenės vadovas yra evangelistas Justinas Povilaitis, kurį kuruoja krašto evangelistas Antanas Blynas.
Krašto evangelistas A. Blynas aiškino, jog pamaldos yra svarbus įvykis Naujosios apaštalų bažnyčios krikščionio tikėjime. Dvasininkai atlieka bažnytines apeigas, suteikia palaiminimus bei sakramentinius veiksmus. Muzika ir giesmės – būtini kiekvienų pamaldų elementai. Klausomasi Dievo žodžio, kuriuo Viešpats per savo apaštalus ir tarnus kreipiasi į tikinčiuosius. Pamaldų kulminacija yra Šventosios Vakarienės šventimas su visa bendruomene. Prieš tai skelbiamas nuodėmių atleidimas. Jis pasitarnauja tinkamam Šventosios Vakarienės priėmimui. Tikintieji atpažįsta savo nuodėmes padedami Dievo žodžio ir išpažįsta jas atgailaudami prieš Dievą Kristaus maldoje „Mūsų Tėve“.
– Mūsų bažnyčioje nuodėmės atleidžiamos prieš švenčiant Šventąją Vakarienę, – sakė A. Blynas. – Kunigiškoji tarnystė paskelbia atleidimo žodžius, įvyksta Išteisinimas (Absoliucija). Tada galima priimti ostiją – neraugintos duonos paplotėlį, kuriame yra trys lašai vyno.
Savo nuodėmių kuždėti kunigui į ausį nereikia. Pakanka gailesčio savo širdyje, švenčiant Šventąją Vakarienę. Aišku, jei žmogus pageidauja, visada gali pasikalbėti su kunigu, pasidalyti savo mintimis ir išgyvenimais.
Per pamaldas tikintiesiems suteikiami ir vestuvių palaiminimai bei konfirmacija. Esant norui, gali būti suteikiamas palaiminimas prieš gimdymą, atliekami kiti sielovados veiksmai. Atliekamos laidotuvių apeigos.
A. Blynas sakė, kad Naujoji apaštalų bažnyčia pripažįsta tris sakramentus: Šventąjį Krikštą vandeniu, Šventąją Vakarienę ir Šventąjį Paženklinimą.
Bažnyčioje yra tokios tarnystės: diakonas, kunigas, evangelistas, ganytojas, krašto evangelistas, krašto vyresnysis, vyskupas, apaštalas, krašto apaštalas, Vyriausias apaštalas.
Visi Naujųjų apaštalų bažnyčios tarnai per pamaldas privalo vilkėti griežtų spalvų drabužiais: kostiumas, kojinės, kaklaraištis – juodi, marškiniai – balti. Aukštesnės hierarchinės pakopos dvasininkai savo apranga nesiskiria nuo žemesniųjų.
Įdomiausia tai, kad Naujosios apaštalų bažnyčios tarnai gali turėti ne tik šeimas, kurios privalo būti pavyzdžiu visiems tikintiesiems, bet ir politines pažiūras, dalyvauti politiniame gyvenime. Tačiau jokiu būdu negalima skelbti savo pažiūrų bažnyčioje.
Bažnyčios tarnai yra išlaikomi iš savanoriškų aukų. Mat tarnystė bažnyčiai yra savanoriška, tam turi pritarti šeima. Naujosios apaštalų bažnyčios dvasininkas nėra profesija. Tai yra garbės tarnystė. Visi bažnyčios tarnai įgiję išsilavinimą kurioje nors srityje ir dirba mėgstamus darbus. Kaip dvasininkai jie tarnauja laisvu nuo darbo metu.
– Štai aš – jau pensininkas, – pasakojo evangelistas J. Povilaitis. – Todėl turiu laiko ir begalinį norą padėti Kybartų tikintiesiems. Pas mus vyksta sekmadienio pamokėlės vaikams, su kuriais užsiima mokytojos. Daug dėmesio skiriama jaunimui ir senjorams. Pastarieji pasiligoję lankomi namuose, kartu su jais švenčiama Šventoji Vakarienė.
Naujoji apaštalų bažnyčia įrengta taip, kad būtų patogu visiems. Jaunos mamos su kūdikiais gali pamaldas išklausyti specialiame kambaryje su stikline siena, iš kur matyti visos apeigos. Garsas girdimas per kolonėles. Tuo tarpu tikintieji salėje negirdi garsų iš kambarėlio ir nemato, kas ten vyksta. Yra ir antras toks pats kambarys, kur kartu žaisdami pamaldas gali stebėti maži vaikai.
Aukos bažnyčiai pamaldų metu nerenkamos. Prie įėjimo įrengtos aukų dėžutės, į kurias savo auką tikintysis gali įmesti bet kada.
Naujoji apaštalų bažnyčia savo veiklą Kybartuose pradėjo 1914 m., Klaipėdoje – 1910 metais. Pirmoji bendruomenė 1902 m. įsikūrė Šilutėje. Po Antrojo pasaulinio karo Naujoji apaštalų bažnyčia oficialiai Lietuvoje pradėjo veikti tik 1991 m., dar po trejų metų įšventinti maldos namai Vilniuje. Iki 2006 m. jie buvo pastatyti ir Klaipėdoje, Kaune, Šilutėje, Šiauliuose, Kybartuose.
Kaip ir tradicinis tikėjimas mūsų šalyje, taip ir Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimas remiasi Šventuoju Raštu. Šios bažnyčios krikščionys tiki Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Šventąją Dvasią, nuodėmių atleidimą, prisikėlimą iš mirusiųjų ir amžinąjį gyvenimą. Mat Naujosios apaštalų bažnyčios ištakos – Romos katalikų ir protestantiškos konfesijos. 1826–1832 m. Bažnyčią ir pagrindinius jos principus formuoti ėmėsi Bavarijos katalikų kunigas Georgas Lutzas ir Londono presbiterionų kunigas Edvardas Irvingas.
E. Irvingas sukūrė pirminę bendruomenės struktūrą, kurioje svarbiausi buvo 12 apaštalų. Pirmieji jų įšventinti 1832 m. Tikėta, kad apaštalai sulauks antrojo Kristaus atėjimo. Iš dvylikos apaštalų likus šešiems, šie naujų šventinti nesutiko. 1863 m. Hamburge Vokietijos bendruomenių atstovai, įšventinę savo apaštalą, sukėlė judėjimo skilimą ir iki šiol įšventina naujus gyvuosius apaštalus. Tikima, kad Jėzus Kristus vadovauja savo bažnyčiai per gyvuosius apaštalus iki savo sugrįžimo. Apaštalai turi paruošti savo ir parapijiečių sielas jo antrajam atėjimui, kad deramai pasitiktų savo mokytoją. Apaštalai turi vykdyti misiją: mokyti, jo vardu atleisti nuodėmes, krikštyti vandeniu ir Šventąja Dvasia.
Praėjo dvidešimtmetis, kai Lietuvoje atkurta Naujoji apaštalų bažnyčia. Nemaža šios konfesijos bendruomenės dalis įsikūrusi Kybartuose, kur prieš penkerius metus pastatyta moderni bažnyčia. Bendruomenės vadovas yra evangelistas Justinas Povilaitis, kurį kuruoja krašto evangelistas Antanas Blynas. |
Krašto evangelistas A. Blynas aiškino, jog pamaldos yra svarbus įvykis Naujosios apaštalų bažnyčios krikščionio tikėjime. Dvasininkai atlieka bažnytines apeigas, suteikia palaiminimus bei sakramentinius veiksmus. Muzika ir giesmės – būtini kiekvienų pamaldų elementai. Klausomasi Dievo žodžio, kuriuo Viešpats per savo apaštalus ir tarnus kreipiasi į tikinčiuosius. Pamaldų kulminacija yra Šventosios Vakarienės šventimas su visa bendruomene. Prieš tai skelbiamas nuodėmių atleidimas. Jis pasitarnauja tinkamam Šventosios Vakarienės priėmimui. Tikintieji atpažįsta savo nuodėmes padedami Dievo žodžio ir išpažįsta jas atgailaudami prieš Dievą Kristaus maldoje „Mūsų Tėve“.
– Mūsų bažnyčioje nuodėmės atleidžiamos prieš švenčiant Šventąją Vakarienę, – sakė A. Blynas. – Kunigiškoji tarnystė paskelbia atleidimo žodžius, įvyksta Išteisinimas (Absoliucija). Tada galima priimti ostiją – neraugintos duonos paplotėlį, kuriame yra trys lašai vyno.
Savo nuodėmių kuždėti kunigui į ausį nereikia. Pakanka gailesčio savo širdyje, švenčiant Šventąją Vakarienę. Aišku, jei žmogus pageidauja, visada gali pasikalbėti su kunigu, pasidalyti savo mintimis ir išgyvenimais.
Per pamaldas tikintiesiems suteikiami ir vestuvių palaiminimai bei konfirmacija. Esant norui, gali būti suteikiamas palaiminimas prieš gimdymą, atliekami kiti sielovados veiksmai. Atliekamos laidotuvių apeigos.
A. Blynas sakė, kad Naujoji apaštalų bažnyčia pripažįsta tris sakramentus: Šventąjį Krikštą vandeniu, Šventąją Vakarienę ir Šventąjį Paženklinimą.
Bažnyčioje yra tokios tarnystės: diakonas, kunigas, evangelistas, ganytojas, krašto evangelistas, krašto vyresnysis, vyskupas, apaštalas, krašto apaštalas, Vyriausias apaštalas.
Visi Naujųjų apaštalų bažnyčios tarnai per pamaldas privalo vilkėti griežtų spalvų drabužiais: kostiumas, kojinės, kaklaraištis – juodi, marškiniai – balti. Aukštesnės hierarchinės pakopos dvasininkai savo apranga nesiskiria nuo žemesniųjų.
Įdomiausia tai, kad Naujosios apaštalų bažnyčios tarnai gali turėti ne tik šeimas, kurios privalo būti pavyzdžiu visiems tikintiesiems, bet ir politines pažiūras, dalyvauti politiniame gyvenime. Tačiau jokiu būdu negalima skelbti savo pažiūrų bažnyčioje.
Bažnyčios tarnai yra išlaikomi iš savanoriškų aukų. Mat tarnystė bažnyčiai yra savanoriška, tam turi pritarti šeima. Naujosios apaštalų bažnyčios dvasininkas nėra profesija. Tai yra garbės tarnystė. Visi bažnyčios tarnai įgiję išsilavinimą kurioje nors srityje ir dirba mėgstamus darbus. Kaip dvasininkai jie tarnauja laisvu nuo darbo metu.
– Štai aš – jau pensininkas, – pasakojo evangelistas J. Povilaitis. – Todėl turiu laiko ir begalinį norą padėti Kybartų tikintiesiems. Pas mus vyksta sekmadienio pamokėlės vaikams, su kuriais užsiima mokytojos. Daug dėmesio skiriama jaunimui ir senjorams. Pastarieji pasiligoję lankomi namuose, kartu su jais švenčiama Šventoji Vakarienė.
Naujoji apaštalų bažnyčia įrengta taip, kad būtų patogu visiems. Jaunos mamos su kūdikiais gali pamaldas išklausyti specialiame kambaryje su stikline siena, iš kur matyti visos apeigos. Garsas girdimas per kolonėles. Tuo tarpu tikintieji salėje negirdi garsų iš kambarėlio ir nemato, kas ten vyksta. Yra ir antras toks pats kambarys, kur kartu žaisdami pamaldas gali stebėti maži vaikai.
Aukos bažnyčiai pamaldų metu nerenkamos. Prie įėjimo įrengtos aukų dėžutės, į kurias savo auką tikintysis gali įmesti bet kada.
Naujoji apaštalų bažnyčia savo veiklą Kybartuose pradėjo 1914 m., Klaipėdoje – 1910 metais. Pirmoji bendruomenė 1902 m. įsikūrė Šilutėje. Po Antrojo pasaulinio karo Naujoji apaštalų bažnyčia oficialiai Lietuvoje pradėjo veikti tik 1991 m., dar po trejų metų įšventinti maldos namai Vilniuje. Iki 2006 m. jie buvo pastatyti ir Klaipėdoje, Kaune, Šilutėje, Šiauliuose, Kybartuose.
Kaip ir tradicinis tikėjimas mūsų šalyje, taip ir Naujosios apaštalų bažnyčios tikėjimas remiasi Šventuoju Raštu. Šios bažnyčios krikščionys tiki Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Šventąją Dvasią, nuodėmių atleidimą, prisikėlimą iš mirusiųjų ir amžinąjį gyvenimą. Mat Naujosios apaštalų bažnyčios ištakos – Romos katalikų ir protestantiškos konfesijos. 1826–1832 m. Bažnyčią ir pagrindinius jos principus formuoti ėmėsi Bavarijos katalikų kunigas Georgas Lutzas ir Londono presbiterionų kunigas Edvardas Irvingas.
E. Irvingas sukūrė pirminę bendruomenės struktūrą, kurioje svarbiausi buvo 12 apaštalų. Pirmieji jų įšventinti 1832 m. Tikėta, kad apaštalai sulauks antrojo Kristaus atėjimo. Iš dvylikos apaštalų likus šešiems, šie naujų šventinti nesutiko. 1863 m. Hamburge Vokietijos bendruomenių atstovai, įšventinę savo apaštalą, sukėlė judėjimo skilimą ir iki šiol įšventina naujus gyvuosius apaštalus. Tikima, kad Jėzus Kristus vadovauja savo bažnyčiai per gyvuosius apaštalus iki savo sugrįžimo. Apaštalai turi paruošti savo ir parapijiečių sielas jo antrajam atėjimui, kad deramai pasitiktų savo mokytoją. Apaštalai turi vykdyti misiją: mokyti, jo vardu atleisti nuodėmes, krikštyti vandeniu ir Šventąja Dvasia.
Publikuota: 2011-05-20 07:41:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|