„Santaka“ / Senosios sodybos gali tapti patrauklios turistams

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-05 07:13

Dalinkitės:  


Aušra Mickevičienė užrašinėjo gyventojų pasakojimus. Giraitynės šeimininkas Artūras Jankauskas sakė, kad čia – jo žmonos tėviškė.

Autorės nuotr.


Senosios sodybos gali tapti patrauklios turistams

Birutė PAVLOVIENĖ


Kraštotvarkos ir kaimo turizmo organizacija, siekdama įvairinti, plėsti rajone lankytinų objektų ratą, inicijavo projektą „Vilkaviškio rajono tradicinės architektūros etnografinės sodybos: paieškų, fiksavimo ir pritaikymo galimybių studija“. Kultūros ministerijos konkursui jį pateikė Krašto muziejus. Gavus finansinę paramą, gegužės-spalio mėnesiais buvo organizuojamos išvykos į senąsias sodybas.



Užteko vienos seniūnijos

Keliose seniūnijose buvo numatyta aplankyti iki 50 sodybų: jas nufotografuoti, išsiaiškinti, kas dar jose likę autentiško, nubraižyti pastatų išsidėstymo schemas, užrašyti gyventojų pasakojimus ir kt.

„Vos pradėję važinėti po Pilviškių kraštą, supratome, kad projektui skirtos lėšos ir laikas sutirps šios seniūnijos kaimuose, nes vien juose teko aplankyti apie 60 sodybų. Teko organizuoti ir papildomą reisą“, – sakė Savivaldybės administracijos Architeko tarnybos vyresn. specialistė Daiva Ambrasaitė.

Ji ir muziejininkė Aušra Mickevičienė po sodybas keliavo nuo pradžių. Po pirmosios išvykos buvo nuspręsta, jog būtina viską ir filmuoti, todėl su filmavimo kamera prisijungė fotografas Jonas Juškevičius.



Stogas – Rumšiškėse


Ekspedicijos dalyvius visur vežiojo Pilviškių seniūno Vytauto Judicko vairuojamas automobilis. Riedant per Pančekių kaimą, pakelyje sušmėžavo dėmesį patraukiančios suvalkietiškos „stubos“ langinės. Senosios sodybos dar ir dabar vadinamos taip, kaip anksčiau. Čia – Giraitynė. Joje gyvena Artūras ir Nijolė Jankauskai. Vyriškis sakė, kad tai – žmonos tėviškė, buvęs jos tėvų, senelių ūkis.

Įspūdis toks, lyg būtume patekę į Rumšiškes, į Liaudies buities muziejuje stovinčius turtingo Suvalkijos ūkininko namus. Kaip ten, taip ir čia – didelė troba, platus, ilgas kiemas, kairėje – klėtis su trejomis itin originaliai puoštomis durimis, kiemo gale – didžiulis klojimas.

A.Jankauskas pasakojo, jog Rumšiškių muziejuje Suvalkijos ūkininko sodybą atkūrė pagal Giraitynės pavyzdį. Jos troba buvo dengta čerpėmis, kurias tada nuėmė ir išvežė į Rumšiškes.

Kai tikslinomės šį faktą, Buities muziejaus architektūros skyriaus vedėja Rasa Bertašiūtė sakė, jog suvalkietiškos trobos stogas dengtas autentiškomis čerpėmis, kurias rinko iš įvairių vietovių, todėl visiškai įtikėtina, kad čerpių buvo atvežta ir iš Pančekių kaimo.

Jankauskai, kurių šeimoje auga du mokyklinio amžiaus vaikai, savo trobos vidų tvarko jau naujoviškai.


Kalbėdamasi su šeimininku, muziejininkė A.Mickevičienė jį „agitavo“ palikti senas langines, išsaugoti išorinę trobos sparų puošybą bei kitas etnografinio stiliaus detales.



Istorijos pėdsakai

Kiekviena senoji sodyba – ne tik šeimos, bet ir krašto istorijos puslapiai. Muziejininkė A.Mickevičienė Mantvilynėje (Opšrūtų kaime) užrašė čia gyvenančios M.Mantvilaitės prisiminimus. Iš šios giminės kilęs kunigas plaukė „Titaniku“ ir nuskendo atsisakęs sėsti į valtį. Per Antrąjį pasaulinį karą Mantvilynėje buvo vokiečių ir rusų kariuomenių štabai. Po karo šio gražaus ūkio šeimininkai, kaip ir daugelis kitų, patyrė tremtinių dalią.

Tarybiniais metais sodyboje veikė slaptas dvasinio pasipriešinimo centras. Dabrilynė (Našiškių kaime) – Budavonėje nukankinto kunigo J.Dabrilos tėviškė. Norkynėje (Jurkšuose) iki 1990 metų išstovėjo įspūdingai atrodęs vėjo malūnas. Gulbiniškuose dar galima pamatyti, kas buvo būdinga rėžiniam kaimui.

Miniatiūrinius molio trobesius išvydome Vladiškiuose. Netoliese esančioje Matulaitynėjė, kurios troba statyta 1870 metais, žmonės gražiai gyvena ir dabar. Susitikome ne tik su dabartiniais, bet ir ankstesniais šeimininkais. Šiaip jau vargingai atrodančioje Starkynėje gėrėjomės didžiule klėtimi, kuri, kaip sakė šių namų gyventoja, traukia etnografinių relikvijų supirkinėtojų akis. Talkiškių kaime esančioje Gavėnynėje dar išlikusi prieškaryje čia buvusi vyninė. Sodyboje auga retų medžių, nes V.Gavėno dėdė buvo Varšuvos botanikos sodo darbuotojas. Prieš keletą metų šią apleistą sodybą nusipirko nauji šeimininkai, kurie nestokoja entuziazmo susitvarkyti taip, kad būtų galima mąstyti apie kaimo turizmą.


Gudelių kaime iš tolo žvilgsnius traukia Akelaitynė. Dabartinė jos šeimininkė neslėpė, jog išpuoselėti sodybą padėjo ir Amerikoje gyvenančio giminaičio parama.



Pasakojo ir vaišino

Bendrauti su žmonėmis buvo nesunku, kadangi į visas sodybas lydėjo seniūnas V.Judickas. Išgąsdinti visokių nutikimų vienkiemių gyventojai nepatikliai žiūri į nepažįstamus žmones.

Visai kitaip yra, kai atvykstama su seniūnu. Daugelis gyventojų net džiaugėsi galėdami parodyti, kaip suręsti trobesiai, kaip jie išpuošti dailidžių, stalių, kalvių ir kitų senųjų meistrų rankomis.

Žmonės pasakojo įvairiausias kaimo istorijas, vaišino sūriu, medumi, kugeliu, obuoliais ar daržo morkomis. Išvykų metu pasipildė ir muziejaus fondai, nes gyventojai dovanojo retų senoviškų daiktų, nuotraukų, rodė išsaugotas relikvijas. Pavyzdžiui, Pranas Latvaitis, gyvenantis Oželiuose, tėviškėje, tebeturi šioje troboje buvusios kaimo mokyklos prieškarinę iškabą. Keliaudami matėme ir kraičio skrynių, ir senoviškų lovų, avilių, geldų bei kitų ne vieną šeimos kartą pragyvenusių buities reikmenų.



Skaudus likimas

Į kai kurias sodybas buvo vykstama pakartotinai. Deja, nors nuo pirmojo apsilankymo nebuvo praėję nė poros mėnesių, Alksnėnuose vieni trobesiai jau buvo beveik nugriauti. Ekspedicijos dalyvių nuomone, toks likimas ištiks ir kitas sodybas, kuriose gyvena ne jų savininkai, o varganas dienas ten stumiantys svetimi žmonės. Dar sparčiau nyksta ištuštėję senieji ūkiai – parduoti, perparduoti. Karas, tremtis, kolektyvizacija, melioracija tikruosius šeimininkus, jų palikuonis išblaškė po visą Lietuvą ir pasaulį. Dabar toli gražu ne visi turi norų ir galimybių iš naujo kurtis tėviškėse.



Darbą reikia tęsti

Pagal projektą „Vilkaviškio rajono tradicinės liaudies architektūros etnografinės sodybos: paieškų, fiksavimo ir pritaikymo galimybių studija“ išvykos baigtos. Pradėtas kitas darbo etapas. Reikia susisteminti užrašytą, nufilmuotą, nufotografuotą medžiagą, kompiuteriu perdaryti ranka apmestus brėžinius, suregistruoti, sutvarkyti parsivežtus eksponatus.

Bus atrenkamos etnografiniu, istoriniu požiūriu vertingiausios sodybos, išleidžiamas lankstinukas, o visas atliktas darbas pristatomas konferencijoje.

Manoma, jog panašias ekspedicijas kuo greičiau reikia surengti ir kitose seniūnijose, kuriose taip pat dar galima rasti tradicinės architektūros sodybų (Gražiškių, Vištyčio, Gižų krašte). Po kelerių metų jau gali nelikti ką fiksuoti. Vienas iš minėto projekto tikslų – pateikti pasiūlymus, kaip išsaugoti autentiškas sodybas Suvalkijos kaimuose ir populiarinti jas čia, o ne vien Rumšiškėse ar kituose muziejuose.

Vertingiausios galėtų būti įtrauktos į kultūros vertybių registrą. Savininkų bus prašoma, kad jie įsileistų ekskursantus. Kai kuriose sodybose galima įsteigti muziejaus filialus, etnokultūros kampelius.

Kraštotvarkos ir kaimo turizmo organizacijos pirmininkas Vytautas Lekešius kalbėjo, jog raginimą užsiimti kaimo turizmu, gyvinti senąsias sodybas, pasinaudoti jų privalumais reikia paremti. Konkretūs žingsniai būtų projekto tąsa.



Publikuota: 2005-11-05 07:13:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai