|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-11-03 10:00
Per „Santakos“ jubiliejų buvo pristatyta „laikraštinė“ kolekcija.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Gavusi pasiūlymą pagaminti kolekciją iš laikraščių, R.Viktažentienė iš pradžių sudvejojo – iki renginio pradžios buvo likę vos pora savaičių. – Mūsų būrelis tuo metu jau buvo numatęs gaminti kolekciją iš kitų priemonių. Bet pasitariau su savo mažosiomis ir didžiosiomis kolegėmis. Vaikai norėjo, tai man irgi beliko norėti, – šypsojosi pedagogė. – Mūsų mažiukėms iš pradžių sakėme, kad jų nereikės: bijojom, kad joms neužteks laiko. Jos tyliai kantriai laukė. Tačiau jau rengdamos pasirodymą pamatėme, kad labai reikia mažo vaiko. Tuomet priėmėme ir mažąsias. Jos viską darė entuziastingai, su dideliu noru. Žinoma, reikėjo gerokai padirbėti, kad darbas būtų atliktas laiku. Mergaitės su mokytoja rinkosi ne tik po pamokų, bet ir šeštadieniais. Laikraščių kolekcijai buvo sunešta daugybė: ir pačios moksleivės sunešė, ir draugai padėjo... Dirbti buvo sudėtinga ir dėl to, kad laikraštinių modelių gamindamas nesulankstysi, kai kurių – net ir nepakabinsi. Popierius – trumpaamžis, tačiau mergaitės modelius stengėsi daryti kuo tvirtesnius, klijavo ant polietileno, kad kolekcija nebūtų vienkartinė, atlaikytų bent metus ir dar kur nors galėtų būti pademonstruota. Šiuo metu „Regijaroje“ – tik merginos. Pernai grupėje buvo ir vienas modelius kūręs vaikinas, bet jis išėjo mokytis į kitą mokyklą. „Regijaros“ branduolys – labai tvirtas, kūrybingas. R.Viktažentienės būrelio modeliai įvairiuose konkursuose išsiskiria ne tik originalumu, bet ir kolekcijos vientisumu, darbo švarumu. Kiek čia pridėta pačios mokytojos rankų? – Modelius kuria vaikai, o aš tik koreguoju, prižiūriu, patariu, gal užvedu ant kelio, – sakė pedagogė. – Mokau, kad turi būti mintis, harmonija, kad drabužio nereikia perkrauti. Tačiau norint padaryti gerą darbą, iniciatyva turi eiti iš pačių vaikų. Savo sukurtus modelius merginos pačios ir demonstruoja. Drabužio sukūrimu darbas nesibaigia. Reikia sugalvoti, kaip merginos judės scenoje, kokia muzika gros ir net koks reikalingas apšvietimas. – Kai nuvykstame į Panevėžį ar Ukmergę, prie vienos kolekcijos kartais stovi trys mokytojai: choreografas, stilistas ir dizaineris. Mes viską su mergaitėmis darome pačios. Tai bendras kūrybinis procesas, – pasakojo R.Viktažentienė. „Regijaros“ būrelis susikūrė prieš ketverius metus, kaip avangardinio dizaino grupė. Tuo metu buvo šešios pagrindinės merginos. Pasirodymai po pasirodymų – grupė išaugo, sukaupė savo albumus, kuriuose – ne tik modeliai, bet ir daug padėkos raštų, gautų įvairiuose pasirodymuose, konkursuose. Labai sėkmingi „Regijarai“ buvo pernai metai. Ir ne tik rajono konkursuose. Mokytoja su merginomis savo kolekcijas veža į Panevėžį, Ukmergę. Respublikiniai renginiai duoda naudos vaikams, jie gali palyginti savo ir kitų darbą. – Ankstesniais metais mūsų kolekcijos dar buvo silpnesnės, o pernai, lyginant su kitais, manau, buvo jau respublikinio lygio. Esu patenkinta rezultatu. Juk į tokius renginius atveža kolekcijų iš Kauno, Vilniaus, iš meno mokyklų. Jei patenkame į geriausiųjų penketuką – tai jau daug. Važiuosime ir toliau, juo labiau, kad mokykla mus remia, skatina dalyvauti. Be abejo, užsiimti su vaikais, visur dalyvauti ir padaryti gerus modelius atima nemažai laiko. Bet R.Viktažentienė į tai žiūri optimistiškai. – Laiko visada trūksta. Dažnai pritrūksta tos vienos dienos. Bet kuo daugiau darbo turi, tuo labiau vertini laisvas dienas, – sakė mokytoja. Kiekvienais metais „Regijara“ rengia fotosesijas. Jos vyksta vasarą arba rugsėjo pradžioje. „Dirbame kaip rimti menininkai ir įamžiname modelius“, – šypsojosi R.Viktažentienė. „Regijaros“ merginos, apsirengę kolekcijos drabužiais, įsitaiso kur nors gražiame gamtos kampelyje, o vadovė jas fotografuoja. Kiekvienai merginai skiriama net po valandą ar dvi. – Dirbame tai, kas smagu mums visoms. Atsigauname. Aišku, kartais ir išsenki, bet ta kūryba „dūšią“ peni. Smagu daryti žmones laimingus. Kuri gi mergina nenori būti fotomodeliu? – kalbėjo R.Viktažentienė. Mokytojos nuotraukos – išties meniškos. „Aušros“ vidurinės mokyklos dvidešimt penkerių metų jubiliejaus proga buvo surengta šių fotografijų paroda. – Ateity planuojame nuotraukas kabinti skaitykloje, ir ekspoziciją vis keisti. Tai – tik ateities planai, bet jie, tikiuosi, išsipildys, nes mūsų mokykloje į meną žiūrima atviromis akimis. Yra daug kūrybingų, įvairiose srityse gerai besireiškiančių vaikų – ir fotografų, ir grafikų. Tik reikia laiku pastebėti ir tinkamai nukreipti, pasakyti – tu šaunuolis ir tau puikiai sekasi. Ir ieškoti tokių vaikų kuo daugiau. Jei tau nepavyksta, gal tu kažką kitą moki – reikia tik bandyti, eksperimentuoti. Nemokančių nėra, – su šypsena kalbėjo „Regijaros“ vadovė. Publikuota: 2005-11-03 10:00:48 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|