„Santaka“ / Naujasis meras tikisi didesnio žmonių aktyvumo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-05-11 06:31

Dalinkitės:  


Rajono vadovo Algimanto Antano Greimo nuomone, daugiau dėmesio reikia skirti Savivaldybės darbų nuoseklumui.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Naujasis meras tikisi didesnio žmonių aktyvumo

Dangyra APANAVIČIENĖ

Ant rajono Savivaldybės mero Algimanto Antano GREIMO darbo stalo tebeguli oficialus Seimo nario Česlovo Juršėno laiškas. Buvęs bendražygis šiltais laiško žodžiais sveikina A. A. Greimą su išrinkimu į garbingas pareigas ir linki sėkmės.

Pats meras teigė, kad jam sėkmės gyvenime dirbant bet kokius darbus tikrai nestigo, ir sutiko atsakyti į keletą „Santakos“ klausimų.

– Nors dauguma rajono gyventojų Jus pažįsta, tačiau trumpai prisistatykite.

– Vilkaviškiečiai mane tikrai pažįsta. Čia gimiau, užaugau, baigiau mokyklą, o toliau – dirbau. Perėjau naudingą darbo mokyklą – nuo krovėjo iki vadovo. Visuomet stengiausi vadovautis iš tėvo išgirsta taisykle: jei atėjai darbą dirbti nors ir pusę dienos, daryk taip, lyg čia dirbtum amžinai. Ir nesakyčiau, kad man nesisekė. Tuometiniame „Žemūktechnikos“ susivienijime išdirbau 33 metus. Dirbau elektriku montuotoju, meistru, darbų vykdytoju, kai įmonės atsiskyrė, buvau paskirtas autotransporto įmonės direktoriumi.

Įdomu tai, kad buvau parašęs tik vieną prašymą priimti į darbą. Nors vyko įmonės reorganizacijos, sujungimai, prijungimai, tačiau į kitą struktūrą ar kitas pareigas visada būdavau priimamas perkėlimo tvarka.

– Iki tol, kol buvote išrinktas į Seimą?

– Seime dirbau 1992–1996 metais. Tai buvo įtemptas laikotarpis. Daug priešpriešos, neapykantos, susiskaldymo, įstatymais pridengto ir atviro grobstymo. Kitą kadenciją nusprendžiau į parlamentą nekandidatuoti. Tai sužinojęs dabartinis Premjeras A. Kubilius, su kuriuo tada buvome viename komitete, nustebo ir kvietė toliau dalyvauti politikoje. Bet grįžau į rajoną ir toliau domėjausi savivaldos reikalais. Nuo 1997 metų tris kadencijas buvau išrinktas į rajono Tarybą, teko dirbti mero pavaduotoju, o kai dėl tam tikrų aplinkybių išėjau į užtarnautą poilsį, kurį laiką nuo aktyvios politikos buvau atitrūkęs.

– Kaip gimė toks kiek netikėtas sprendimas vėl dalyvauti savivaldos rinkimuose ir netgi kandidatuoti į Savivaldybės mero postą?

– Jaučiuosi sveikas, dar pakankamai energingas, tad po keleto metų pertraukos nutariau grįžti į politiką.

Tapti meru neturėjau nė mažiausios minties. Bet po rinkimų, kaip žinia, pasikeitė situacija, išsidėstė tam tikros pozicijos, o pusiausvyra tapo labai trapi. Iki paskutinio momento nebuvo aišku, kurioje pusėje susidėlios dauguma. Kai likus keletui dienų iki pirmojo posėdžio susirinko pasišnekėti pavieniai atstovai ir politikų grupės, buvo nuspręsta pamėginti į mero postą kelti savo kandidatą. Visų akys nukrypo į mane, ir teko vadovautis patarle, kad į balą puolęs sausas neatsikelsi. Pirmajame naujai išrinktos Tarybos posėdyje vieno balso persvara buvau išrinktas Savivaldybės vadovu.

– Ar labai jaudinotės eidamas į darbą pirmąją dieną?

– Nesijaudinau. Jeigu netikėtai būčiau įmestas į kokią nežinomą sferą, būtų buvę sunkiau. Bet šitas darbas man buvo daugiau ar mažiau žinomas, kolektyvas, nors kiek ir pasikeitęs, taip pat gerai pažįstamas.

– Daugeliui keistai atrodo Jūsų sprendimas į mero pavaduotojo pareigas pasikviesti buvusį merą Algirdą Bagušinską, ne be kurio „pagalbos“ prieš keletą metų buvote priverstas atsisakyti vicemero pareigų ir netgi išstoti iš Socialdemokratų partijos. Dabar Jūs vėl kartu. Gal pasiklydote savo vertybėse?

– Savo vertybėse aš nepasiklydau. Priimdamas tokį sprendimą vadovavausi rinkėjų valia.

Pasižiūrėkime į rinkimų rezultatus. Rinkėjai visiškai pasitikėjo tuo metu buvusia Socialdemokratų partija ir jos buvusiu lyderiu A. Bagušinsku. Rinkėjų paskelbtas verdiktas ir buvo lemiamas veiksnys dėl mano apsisprendimo.

Beje, ir partija prieš rinkimus pasitikėjo A. Bagušinsku, paliko jį sąrašo pirmoje vietoje. O A. Butkevičius aktyviai kvietė balsuoti už socialdemokratus ir nė žodeliu neužsiminė, kad rinkėjai nebalsuotų už A. Bagušinską, jo nereitinguotų. Tik pasibaigus rinkimams prasidėjo šurmulys, kuris tada jau, manau, buvo nereikalingas. Tas susiskaldymas pakenkė ne tik Socialdemokratų partijai, bet ir A. Butkevičiaus prestižui.

– Kokį palikimą radote atėjęs į šias atsakingas pareigas, su kokiomis problemomis susidūrėte?

– Nepasakyčiau, kad radau kažkokią tragišką situaciją. Tiesa, buvo užkliuvę kai kurie darbai, projektai, todėl reikėjo įsigilinti, rūpintis, jog tie reikalai vėl pajudėtų.

O viena didžiausių problemų, kurią nedelsiant reikės spręsti, – tai atliekų surinkimas. Žmonės nepatenkinti, kad vienu metu jiems reikia mokėti ir už butą, ir už sodo namelį bei kitokius negyvenamus pastatus. Yra įvairių kuriozų, neatitikimų, todėl tikrai grįšime prie atliekų surinkimo tvarkos ir nuostatų pakeitimo.

Kita problema, kuri jau pradėta spręsti, – tai švietimo įstaigų šilumos ūkio koncesija. Katilines eksploatuoja nekvalifikuoti žmonės, nėra geros techninės priežiūros ir brangūs įrenginiai neretai „išeina iš rikiuotės“. Modernias šiuolaikines katilines turi prižiūrėti tik aukštos kvalifikacijos specialistai.

Taip pat manęs netenkina užsitęsę kelių fondo lėšų panaudojimo reikalai. Jau gegužės pusė, o dar nepradėti gatvių, kelių remonto darbai. Todėl nusprendėme darbams pirkti konkursą skelbti dvejiems ar trejiems metams, kad ateityje formalios procedūros metų pradžioje neužsitęstų ir greičiau pajudėtų konkretūs darbai.

Aptarėme ir miesto gatvių asfaltavimo tvarką, patvirtinsime preliminarų planą, kad žmonės aiškiai žinotų, kada bus išasfaltuota gatvė, kurioje jie gyvena.

Taip pat peržiūrėsime mokinių pavėžėjimo tvarką, išsiaiškinsime, ar tikslingai vežiojami vaikai iš kitų, konkrečiai mokyklai nepriskirtų, teritorijų. Mokyklos nesilaiko nustatytos tvarkos, o Savivaldybė be reikalo kompensuoja iš toli atvežamų mokinių kelionės išlaidas. Reikia peržiūrėti teisinę bazę.

Apskritai daugiau dėmesio reikėtų skirti darbų nuoseklumui. Svarbiausia, jog nepertraukiamai judėtų projektų rengimas ir jų įgyvendinimas. Kad būtų mažiau blaškymosi, reikia turėti perspektyvinius planus, žinoti, kokius projektus pirmiausiai rengsime. Štai netikėtai atsirado pinigų, reikia darbus vykdyti, o mes nesame tam pasirengę, neturime darbų sąmatos. Viskas turi vykti planingai.

– Ar vadovaujančią komandą jau suformavote?

– Dar formuojame. Savivaldybės administracijos direktorius jau dirba – kaip žinia, į šias pareigas paskirtas Audrius Balbierius, buvęs Kybartų seniūnas. Dar manome, kad Savivaldybėje reikalingas administracijos direktoriaus pavaduotojas. Taip pat išliks Tarybos sekretoriaus pareigos, o mero padėjėjo pareigų atsisakėme.

– Sakykite, kaip pavyksta suvaldyti tokią margą ir, atrodytų, gana įnoringą Tarybos valdančiąją daugumą, kurią daugiausia sudaro nepartiniai politikai?

– Kol kas nesunkiai mums pavyksta susitarti. Pirmiausia turbūt dėl to, kad visuomet stengiuosi ramiai, be emocijų su visais kalbėtis, o kartais – ir patylėti arba tik po kurio laiko pasakyti savo nuomonę. Turiu kantrybės kiekvieną išklausyti, nesikarščiuoju. Nesistengiu imtis kokių nors vienašališkų sprendimų ar veiksmų, viską aptariame kolegialiai, kad visiems viskas būtų labai aišku ir skaidru. Tik kalbantis galima prieiti prie bendros nuomonės. Kol kas matau visų geranoriškumą, žmonės supranta, jog sprendimai reikalingi bendruomenei.

O ateityje gal bus ir aistrų, bet tai nieko blogo, svarbu, kad jos kiltų ne dėl tuščių ambicijų, o dėl tiesos ir naudos visuomenei.

Norėčiau, jog ir bendruomenės, piliečiai nežiūrėtų į valdžią iš šono, o būtų aktyvesni, reikštų savo nuomonę. Man patinka, kai ateina žmonės ir pasidalija savo idėjomis, rodo iniciatyvą.

Žmonės neturėtų rašytų padėkų Savivaldybei, jos vadovams už gabaliuką asfalto ar kitą kokį darbą, kuris padaromas ne už asmeninius pinigus, o finansuojamas biudžeto lėšomis. Jos skiriamos Tarybos ar Savivaldybės administracijos sprendimais. Tai darbas, kurį mes privalome dirbti ir už kurį esame atsakingi. Geriau pinigus, skirtus padėkoms, žmonės pervestų į kokį nors labdaros fondą.

– Papasakokite, ką veikėte tuos metus, kai nedirbote ir nedalyvavote aktyvioje politikoje?

– Be abejo, tais metais turėjau daug laisvo laiko ir jį praleisdavau su šeima. Žmona dar dirba, tačiau dažniau vykdavome kartu poilsiauti. Buvome išvykę pas giminaičius į Kanadą, Ameriką, kur praleidome nemažai laiko. Paprastai kiekvienais metais išvykstame pailsėti į užsienį.

Daug laiko praleisdavau su anūkėmis – jų turiu tris. Visas išmokiau važiuoti dviračiais, plaukti ežere.

O visas kitas mano laikas buvo skirtas namų ūkiui, sodui, aplinkos tvarkymui, augalų priežiūrai. Visa tai man yra ir hobis, ir užsiėmimas.

Nesuprantu žmonių, kurie sako, kad neturi ką veikti. Net ir išėjus į pensiją visuomet galima rasti, kuo užsiimti. O jeigu tik pradėsi vaikščioti iš kampo į kampą ir žiūrėti į dangų, tai jau blogai – tai kelio pradžia į depresiją. Man tas tikrai negrėsė.

– Mėgstate važinėti dviračiu. Gal juo iš namų Kisiniškiuose važiuojate ir į darbą?

– Aš iš tiesų esu dviratininkas, namuose yra penki ar šeši dviračiai, juos esu įtaisęs ir visoms anūkėms. Tad dažnai mes surengiame turistinius žygius dviračiais aplink ežerą. Manau, kad ir į darbą dviračiu ne kartą atvažiuosiu.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas