„Santaka“ / Naujas sodų ir daržų draudimas ūkininkų kol kas nevilioja

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-05-06 06:58

Dalinkitės:  


Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.


Naujas sodų ir daržų draudimas ūkininkų kol kas nevilioja

Kasmet nuostolių dėl gamtos stichijų patiriantys verslinių sodų ir daržovių augintojai nuo šio pavasario turi galimybę savo būsimą derlių apdrausti. Tiesa, į šią naujovę šalies bei Vilkaviškio ūkininkai kol kas žiūri atsargiai.



Yra neaiškumų

Iki šiol Lietuvoje buvo draudžiami javų, rapsų, cukrinių runkelių, ankštinių augalų, kukurūzų ir bulvių pasėliai, tačiau, keičiantis klimatui, vis aktualesnis tampa ir sodų bei daržovių pasėlių draudimas. Kol kas drausti sodus ir daržus Lietuvoje ryžtasi vienintelė Vokietijos draudimo bendrovė „Vereinigte Hagel“.

Jos atstovai po ilgų derybų su žemdirbiais pristatė savo kompanijos siūlomas daržovių, vaisių ir uogų draudimo sąlygas. Nuo krušos, liūčių ar audros padarytos žalos „Vereinigte Hagel“ bendrovė planuoja drausti šias daržoves: žiedinius ir gūžinius kopūstus, kininius kopūstus, morkas, burokėlius, svogūnus; vaisius ir uogas: obuolius, kriaušes, braškes, serbentus, slyvas, vyšnias, trešnes, šilauoges, gervuoges, avietes, agrastus. Žemdirbiai, drausdami sodo ar daržo augalus, galės pasirinkti, ar drausti nuo kiekybinių, ar nuo kiekybinių ir kokybinių derliaus nuostolių. Draudimo vertę galės pasirinkti patys žemdirbiai, o draudimo įmokų tarifai priklausys nuo auginamų augalų rūšies, veislės, augimvietės ir kt. sąlygų.

„Kol kas dar yra daug neaiškumų. Šiuo metu iš vokiečių į lietuvių kalbą yra verčiama įvairi metodika, derinamos paskutinės detalės. Neaišku, kokias rizikas paliks vokiečių draudimo kompanija. Bet kokiu atveju galutinis žodis bus jų. Viskas turėtų galutinai paaiškėti jau artimiausiu metu“, – pasakojo Gudkaimyje įsikūrusio ir įvairias obuolių veisles auginančio žemės ūkio kooperatyvo „Olrevita“ pirmininkas Vitas Kušlys.



Ūkininkai dvejoja

Į galimybę apdrausti savo sodus bei daržus tiek vilkaviškiečiai, tiek visos šalies gyventojai kol kas žiūri labai atsargiai.

„Šiemet dar tikrai nedrausime savo sodų. Kol kas daugiau klausimų nei atsakymų, todėl palauksime bent iki kitų metų, pažiūrėsime, kaip seksis šiemet apsidraudusiesiems. Vėliau, remdamiesi jų praktika, galvosime, ką daryti“, – teigė V. Kušlys.

„Manau, kad tokio pobūdžio draudimas yra labai rizikingas. Pati esu turėjusi praktikos su draudimo bendrovėmis, tačiau galiu pasakyti, kad nedrausdama turbūt daugiau galiu išlošti nei tai darydama“, – samprotavo vieną didžiausių bulvių ūkių Vilkaviškio rajone turinti Alvytė Valuckienė.

Moteris aiškino, kad net ir patyrus tam tikrų nuostolių bei gavus draudimo išmoką tikėtis pelno neverta.

Sudėjus darbą, draudimo įmoką, kuro sąnaudas, sėklą bei kitus faktorius, realaus pelno, kuris būtų pardavus produkciją, nelabai ir lieka.



Valstybė turėtų kompensuoti pusę sumos

Vaisių ir daržovių augintojai viliasi, kad 50 proc. draudimo įmokų kompensuos valstybė. „Nusistačius draudimo vertę, įmokos suma turėtų siekti apie 10 proc. tos vertės. Tačiau net jei valstybė ir kompensuotų pusę draudimo sumos, manau, jog įmoka vis tiek būtų šiek tiek per didelė“, – svarstė V. Kušlys.

Šiuo metu pusė sumos kompensuojama javų, rapsų, cukrinių runkelių, ankštinių augalų, kukurūzų ir bulvių augintojams, tačiau praėjusių metų spalį Vyriausybė nutarė, kad šiemet iki 50 proc. draudimo įmokos bus kompensuota ir už daržovių pasėlius bei sodų ir uogynų derlių.

Žemės ūkio ministerija neseniai paskelbė baigianti rengti draudimo kompensavimo taisykles.

Draudimo išlaidas kompensuoja daugelis Europos valstybių, o kai kuriose kompensuojama net iki 70 proc. draudimo įmokų sumos.



Eksperimento tvarka draus ir nuo šalnų

Sodininkus ypač domina galimybės drausti sodus nuo iššalimo ir pavasarinių šalnų. Tačiau kol kas draudimo bendrovė „Vereinigte Hagel“ planuoja tik eksperimento tvarka vykdydama tris bandomuosius projektus drausti sodus nuo pavasarinių šalnų ir iššalimo. Tuo tarpu daržovių augintojų nuo to drausti bendrovė neketina.

„Ši žiema labai pakenkė mūsų sodams. Kadangi po šalnų medžiai miršta lėčiau, todėl tik dabar pradeda matytis pirmieji nuostoliai. Gali būti, kad teks net atsodinti dalį sodo. Žiemos Lietuvoje būna gana šaltos, todėl ši draudimo forma mums būtų itin aktuali“, – tikino V. Kušlys.



Įrodyti nuostolius būtų sunku

A. Valuckienė teigia, kad net ir apdraudus savo ūkį nuo tam tikrų gamtos stichijų bei patyrus nuostolių išsireikalauti teisėtai priklausančią išmoką būtų gana sunku.

„Praeitais metais vieno mano bulvių ploto vagutėse ilgai stovėjo vanduo. Nors pačioms bulvėms nieko blogo nebuvo atsitikę, tačiau įvažiuoti į dirvą nėjo ir jas teko palikti likimo valiai. Domėjausi, ar tokiu atveju man priklausytų draudimo išmoka. Buvau užtikrinta, kad esant sveikai bulvei į jokią išmoką pretenduoti negalėčiau“, – tikino A. Valuckienė.

Moteris teigė mananti, jog ir sodininkams bei daržininkams iškiltų panašių problemų, siekiant gauti draudimo išmokas.



Andrius GRYGELAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas