„Santaka“ / Darbas – kasdien atrasti grožį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-04-22 07:53

Dalinkitės:  


Prieš Velykas Kultūros centro dailininkės Ingridos Bunikienės kabinete sužaliavo į kiaušinių lukštus pasėta velykinė žolytė ir pipirnė.

Autorės nuotr.


Darbas – kasdien atrasti grožį

Eglė MIČIULIENĖ

„Tai kokias grožybes čia vėl kuri?“ – pro Kultūros centro dailininkės Ingridos Bunikienės kabineto duris kyštelėja Ginto Turonio galva.

„Vingio“ kapelos vadovo akis pradžiugino koridoriaus palubėje pakabintos velykinės dekoracijos. Kultūros rūmuose iš karto padvelkė pavasariu ir artėjančiomis šventėmis.



Trumpam – bet su meile

„Kai kitiems gražu – ir man smagu, – šypteli Ingrida Bunikienė. – Nors iš tiesų mūsų patalpų puošyba nėra mano tiesioginės pareigos.

Prieš šventes puošti kultūros rūmus kažkada pabandžiau savo iniciatyva. O dabar tai jau pasidarė tradicija: nebegali nieko nedaryti, nes visi tikisi.“

Kultūros rūmų scenografės ir dailininkės pareiga – puošti salę įvairiems koncertams ir vaidinimams, maketuoti renginių skelbimus, programas, kvietimus, esant reikalui – grimuoti.

Suprantama, tiek kvietimai, tiek scenografija yra trumpaamžiai dalykai. Jie žmones pradžiugina vieną kartą. Paskui scena nupuošiama, o kruopščiai kurti ir su meile gaminti kvietimai į renginius tiesiog išmetami, kartais taip ir nepastebėjus jų dailiai suapvalintų kampelių...

Tačiau I. Bunikienė, kaip ir kiekviena menininkė, stengiasi, kad jos kūrinys kaskart būtų originalus ir nematytas. Nors savo darbe nuolat atrasti naujų dalykų yra sunku, tačiau, kaip tvirtina Ingrida, kūrybinis procesas ir yra didžiausias jos darbo malonumas.



Mažiau yra daugiau

I. Bunikienė pabrėžia, jog užsiimant puošyba labai svarbu „neprisirišti“ prie kažkur matyto vaizdo, nekopijuoti to, ką jau pats darei.

Įdomesnę scenografiją sukurti lengviau, kai ir pats šventės scenarijus būna neįprastas, originalus.

Pavyzdžiui, šiemet žemdirbių šventei Ingrida scenoje sugalvojo žemyn šakomis pakabinti dirbtinius medžius – mėlynai šviesai nušvietus sceną, jos priminė žaibų blyksėjimą.

Vienai folkloro šventei I. Bunikienė iš tautodailininko Raimundo Blažaičio pasiskolino ir scenoje pastatė tikrą koplytstulpį. Atrodo, paprasta – bet originalu.

Vis dėlto labiausiai pavykusia savo idėja dailininkė laiko Eucharistinio kongreso metu sukurtus avinėlius.

Sunkiausia naujovių prigalvoti salę puošiant valstybinių švenčių progomis. Jų atributika yra įpareigojanti ir gana siaura.

„Kiek galima tą trispalvę lankstyti ar sukinėti? Bet juk negali salės papuošti taip, kaip vieną kartą jau buvo. Ir suki galvą, bandai atrasti kažką naujo...“ – pasakojo dailininkė.

Puošybos elementais scenos perkrauti Ingrida nelinkusi. „Visada laikausi nuomonės, kad mažiau yra daugiau“, – sako ji ir paaiškina, jog daugybėje detalių gali paskęsti pagrindinė mintis.



Ne tik gražu, bet ir saugu

Kultūros centro dailininkė svajoja apie mobilią scenografiją, kurią renginio eigoje būtų galima keisti.

Kol kas tai neįmanoma techniškai. Tačiau Ingrida tikisi, jog kai kultūros rūmai bus renovuoti, bus atnaujinti ir scenos įrenginiai. Galbūt tuomet atsiras ir galimybės sudėtingesnei scenografijai.

O dabar visi masyvūs scenos papuošimai pritvirtinami taip, kad žmonės jais grožėtųsi viso koncerto metu. Ir, žinoma, niekas nenukristų.

„Kartą prieš renginį ant sienos pakabinome sunkią suvirintą metalinę saulę. Jau ruošėmės eiti pietų – ir saulė staiga krito žemyn... Gerai, kad ji nukrito darant scenografiją, o ne per renginį“, – pasakojo I. Bunikienė.

Ingrida prisimena, kaip kažkada per koncertą už Džordanos Butkutės nugaros scenoje nubildėjo skersinis – gerai, kad jis nesužalojo dainininkės.

Buvo ir toks atvejis, kai vaidinant spektaklį „partizanai“ netyčia uždegė samanas – jas teko gesinti su gesintuvais.

Tačiau pastarieji „nuotykiai“ įvyko dar tada, kai I. Bunikienė nedirbo Kultūros centre.



Kultūros rūmai kvepia žaluma

Kultūros rūmus I. Bunikienė daugiausiai išpuošia per Kalėdas.

Originalios eglutės, skoningai papuošti langai traukia net lauke vaikštančių praeivių akis.

Velykų papuošalai – kuklesni, tačiau gaivesni, kvepia žaluma ir džiugina gyvybe.

Šįkart Kultūros rūmų antrojo aukšto fojė Ingrida papuošė kampe pastačiusi kompoziciją-skėtį su karklo kačiukais ir velykiniais kiaušiniais. Margučiai bei drugeliai kabo ir ant virvės, kuria I. Bunikienė sugalvojo papuošti stoglangį.

Pačios dailininkės kabinete ant stalo stovi du kiaušinių dėklai. Juose žaliuoja velykinė žolytė ir pipirnė (prieskoninis augalas), susodinta į baltas ir aukso spalvos dažais nupurkštas kiaušinių lukštų puseles.



Nupynė ir velykinį vainiką

„Sėti žolytę į kiaušinių lukštus – ne nauja idėja, bet man labai graži.

Nudažyti galima ne tik lukštus, bet ir patį kiaušinių dėklą. Velykų žolytės, pipirnės ar kviečių namuose galima pasisėti ir į aukštą vyno taurę, įpylus truputį žemių. Bus labai dailu, nes per stiklą matysis augalėlių šaknys. Be to, taurė yra aukšta, todėl ją padėjus ant stalo žaluma bus iškilusi virš velykinių patiekalų“, – patarė Ingrida.

Savo namų Velykoms moteris per daug neišpuošia.

Dar prieš šventes, kaip sako pati Ingrida, visada įvykdomas „planas minimum“: išsprogusios beržų šakelės papuošiamos margučiais ir iš plunksnų pagamintais paukšteliais – pastarieji labiausiai džiugina vaikus.

Šiemet Bunikių namuose šventes primena ir iš šieno susuktas vainikas.

Jį Ingrida papuošė dekoratyviniais margučiais, kiaušinių lukštais, plunksnomis ir floristinėmis juostelėmis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas