„Santaka“ / Rimties rapsodija išėjusiems...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Perka žemės ūkio paskirties žemės (pageidautina Klampučių, Stolaukio, Gražiškių, Virbalio, Bartninkų, Užbalių vietovėse). Galima siūlyti ir kitose vietovėse, bet ne mažiau kaip 5 ha. Tel. 8 647 00 978.
Galioja iki: 2020-06-11 10:46:10

Automobilių remontas (variklio, važiuoklės, kėbulo virinimo darbai, tepalų, filtrų keitimas, ratų montavimas ir balansavimas, kompiuterinė diagnostika). Tel.: 8 681 90 927, 8 644 45 275.
Galioja iki: 2020-06-12 13:53:33



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-10-28 17:50

Dalinkitės:  


Vištyčio kapinėse vienos giminės amžinąją ramybę saugo angelai.
Birutės NENĖNIENĖS nuotr.

Rimties rapsodija išėjusiems...

Dažno iš mūsų širdyje alma, kraujuoja netekimo žaizdelė, primenanti tuos, kurių netekome. Todėl Vėlinių dieną visi skuba į kapines. Kiekvienas sustoja prie savųjų kauburėlių. O mes jų turime visi. Uždegamos žvakelės, kapai nuklojami žiedais. Tamsa, gėlės ir žvakelių liepsnos suteikia kapams ypatingos nuotaikos, primena, kad ir mirusieji gyveno, mylėjo, vargo, kentėjo, kad ryšys su artimaisiais nenutrūksta, nes sieja prisiminimai.

Vėlinės – tai apmąstymai apie trapios žmogaus egzistencijos prasmę, apie dabartį, apie laikinumą šioje žemėje, apie nesustabdomą laiko bėgsmą ir visų neišvengiamą kelionės pabaigą. Gyvenimas negailestingai kiekvienais metais vis greičiau suka laiko ratą, tartum primindamas, kad šiame pasaulyje esame laikini ir visi mirsime. Kito kelio paprasčiausiai nėra.

Vėlinių rimtyje atitirpsta sugrubusios širdys, kaip niekad skaudžiai pajuntame, kad gyvenime per daug buvo skubos, antraeilių tikslų, o per mažai nuoširdžios kalbos, nesavanaudiškos pagalbos ar tiesiog paprasto kasdienio bendravimo. Dingteli mintis, kiek kartų savo mirusius artimuosius įskaudinome nepasvertu žodžiu ar netinkamu elgesiu ir neatsiprašėme. Kaip norėtųsi jiems pasakyti daug šiltų, gerų žodžių, kurie taip ir liko neištarti... Gal nespėjome pasakyti, kad juos mylime... Einame į kapines vedini kaltės ir atgailos, tikėdamiesi ten rasti ir savo sielos ramybę, apsivalyti, tapti žmogiškesni, atidesni, geresni ir jautresni tiems, kurie yra šalia, kol dar ne vėlu, kol dar yra laiko... Mirusiųjų atminimas, jų geri darbai turi mūsų širdyse gyventi ne tik Vėlinių dieną. Pagerbdami jų atminimą prisiminkime savo santykius su jais, kruopščiai atlikime savotišką sąžinės sąskaitą, reikliai įvertinkime savo poelgius, pasimokykime iš klaidų, kurias esame padarę, kad jų nekartotume bendraudami su gyvaisiais. Tebūna Vėlinės dvasinio apsivalymo diena. Baisu, kai šiais atsinaujinimo laikais girdime apie kapų išniekinimą, nepagarbą mirusiems, kai mėginama į priešus ir draugus, į savus ir svetimus suskirstyti amžinojo žmonių poilsio vietas.

Daug yra tų, kurie užmiršta mirusiuosius. Beveik visų bažnytkaimių, kaimų ir miestų kapinėse galima pamatyti apsamanojusių, griūvančių paminklų, kryžių ar tiesiog kauburėlių su apirusiais antkapiais. Gal jų niekas nelanko? O juk po tais samanotais kryžiais, pilkais kauburėliais galbūt ilsisi žmonės, nemažai nusipelnę tautai, parapijai, artimiesiems, kaimynams. Deja, keičiantis kartoms kaip tie paminklai apsamanoja ir žmonių atmintis. Kai kas per darbus ir nesibaigiančius rūpesčius nesuranda valandėlės mirusiems prisiminti. Todėl prisiminkime ne tik savuosius, bet ir tuos, kurių svajonės bei gyvenimas užgeso tyliai, kurių artimieji išsibarstė po pasaulį, tuos, kurių kapai apaugo žole, medžiais. Nužerkime margaspalvių lapų kilimą, padėkime žiedelį, uždekime žvakelę.

Užsukime į karių, partizanų, kitų tautybių žmonių kapus, palikime po žiburėlį ir juose. Kiek yra tokių kapelių, kurių niekas nežino ir nesužinos, nes jiems nebuvo supiltas kapo kauburėlis ir ta vieta seniai žole užžėlė, kurių niekas niekada neaplankys, nepadės gėlės žiedo, neuždegs žvakės.

Džiugu, kad šiais metais Rusijos ambasados iniciatyva sutvarkytos Antrojo pasaulinio karo karių kapinės, tačiau gaila, kad kai kur pamirštami savanorių, masinių žudynių ar kiti kapai.

Noriu pakviesti visus, kurie yra neabejingi, uždegti atminimo žvakeles. Juk ateis toks laikas, kai ir mus mirtis išsives iš šio pasaulio. Argi norėtume būti pamiršti? Reikėtų visiems įsiminti užrašą ant paminklinio akmens vieno miestelio kapinėse: „Praeivi – atmink, kas esi tu – buvau aš, kas esu aš – būsi tu.“

Tik savo požiūriu į tėvų ir prosenelių atminimą, tęsdami tautos tradicijas pagerbti mirusiuosius, sujungsime savo vaikų ir anūkų, visos jaunosios kartos nuostatas į amžinąjį santykį tarp gyvųjų ir mirusiųjų, tarp būties ir praeities, tarp kasdienybės ir amžinybės.



Sigitas KASPARAITIS

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius




Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jono Basanavičiaus gimtosios sodybos atstatymo 30-metis
* Kunigas Vytautas Kajokas: „Nepamirškime padėkoti Dievui už tai, ką turime“
* Ūkį įprasmina rimtas darbas ir tvirti šeimos santykiai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar dažnai tvarkote namus?
Šiek tiek pasitvarkau kasdien.
Kartą per savaitę.
Tvarka rūpinasi kiti šeimos nariai.
Tam samdau tvarkytoją.



Kalbos patarimai

Pridedame, prisegame ar prikabiname?
Tiek prie elektroninio, tiek prie tradiciniu paštu siunčiamo laiško priedus pridedame, o ne prisegame ir ne prikabiname . Ir būtent priedus, o ne prisegtukus .



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas