„Santaka“ / Žvejams mėgėjams

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-04-13 06:23

Dalinkitės:  


Kuojas galima gaudyti su jauku, pasidarytu namuose arba pirktu parduotuvėje.

Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.


Žvejams mėgėjams

Antras pavasario mėnuo žvejui mėgėjui ne toks sunkus kaip pirmasis. Malonumą teikiantį užsiėmimą kovą tekdavo pamiršti dėl rizikos išsimaudyti lediniame vandenyje, o balandį – jau viskas kitaip. Spiningautojas mažame upelyje gali tikėtis upėtakio kibimo, dugninių viršūnes pradeda lankstyti karšiai ar neršti atplaukiantys žiobriai, plūdes nardina kuojos.

Beveik visuose telkiniuose randamas kuojas galima vadinti pavasario šauklėmis. Šios aktyviai ištisus metus kimbančios žuvys nurimsta tik neršto metu. Būna, jog balandžio pradžioje ežerus ir užtvankas dar dengia ledas, o kuojas sėkmingai galima gaudyti į juos įtekančiuose ar ištekančiuose upeliuose, protakose tarp ežerų. Vienintelė taisyklė, kurios reikia paisyti šių žuvų žūklėje, yra ta, kad besirengdamos nerštui jos vengia stipresnės srovės ir ieškodamos maisto bei poilsio sukinėjasi ramesnės tėkmės ruožuose.

Norint, jog žvejyba būtų rezultatyvi, reikia žuvis jaukinti. Kas mėgsta jauką gamintis patys, galiu pasiūlyti jo receptą. Tam reikės 500 g malto batono, 200 g maltos juodos duonos, 200 g kepintų maltų saulėgrąžų, 50 g maltų kepintų arachisų riešutų, 100 g maltų kepintų avižinių dribsnių, 100 g maltų sausų kukurūzų pusryčiams. Tačiau svarbiausias komponentas yra kondensuotas pienas (tik ne tirštas ir ne saldus). Atskiedę jį pasirinkto telkinio vandeniu, atsargiai drėkiname jauką – ir šis paruoštas žvejybai. Žinoma, verta į jį pridėti šiek tiek kapotų sliekų, musės ar trūklio lervų. Tiesa, toks jaukas tinka tik pavasarinei žūklei. Vasarą, pakilus vandens temperatūrai, kondensuotas pienas gali sugadinti žvejybą. Tie, kas neturi laiko lakstyti po parduotuves ir malti tokiam jaukui skirtus priedus, gali įsigyti paprasčiausio žieminei žūklei skirto pašaro ir sėkmingai žūklauti.

Galima šią ne itin kaprizingą žuvį gaudyti naudojant meškeres su žiedeliais bei rite. Storo valo nereikia. Storiausias pagrindinis valas gali siekti 0,14 mm, o pavadėlis – 0,12. Jei žuvys ne itin aktyvios, verta jį ploninti. Labai sudėtingų svarelių išdėstymo sistemų taip pat nereikia. Prie pavadėlio užspaudžiame vieną fiksuojantį svarelį, o aukščiau jo užveriame slankiojantį. Galima vietoje jo užspausti ir didesnį neslankiojantį. Plūdė subalansuojama taip, kad, stuktelėjus ją pirštu, ši lengvai panirtų ir lėtai iškiltų. Priešingu atveju sulauksite tik daug tuščių kibimų. Savaime suprantama, kad didelių kabliukų tokioje žūklėje nereikia, nes ir masalai ne patys stambiausi. Pavasarinėje kuojų žūklėje neišsiversite be uodo trūklio lervų, tačiau kartais labiau už juos kuojas vilioja musės lervos. Didesnėse upėse, tokiose kaip Nemunas, pavasarį kuojas labiau nei minėti masalai domina paprasčiausi sliekai.

Balandis daugeliui meškeriotojų asocijuojasi ir su žiobrių žūkle. Sėkmingai jie žvejojami ne tik Nemune ar Neryje, bet ir didžiųjų upių intakuose Dubysoje, Nevėžyje ar Minijoje. Nedidelėse upėse žiobrius, kaip ir kuojas, galima gaudyti plūdinėmis meškerėmis. Geriausiai tinka meškerės su žiedeliais, nes tenka tolėliau pasroviui leisti plūdę. Priklausomai nuo srovės stiprumo parenkama plūdė, kurios keliamoji galia svyruoja nuo 3 iki 8 g. Pagrindinis valas siekia 0,18 mm, o pavadėlis – 0,14. Pagrindinio valo gale rišamas slyvutės formos svarelis, o aukščiau jo – ilgokas pavadėlis. Kai kurie meškeriotojai prie pavadėlio riša raudonos spalvos kabliuką, tačiau galima išsiversti su bet kuriuo kitu, pagamintu iš plonesnės vielos. Verta pabandyti ir plūdinei meškerei skirtas avižėles. Žiobris – smalsi žuvis, todėl neatsisako griebti trūklių, sliekų ar musės ir trūklio lervų „sumuštinio“.

Nemune žiobriai gaudomi dugninėmis meškerėmis. Labai didelių įmantrybių čia nereikia. Patikimas įrankis, skirtas mėtyti sunkesnius svarelius, vienas ar du pavadėliai – ir žiobris teoriškai garantuotas. Tačiau tik teoriškai, nes gerą žiobrių kibimą gali garantuoti tik tinkamai pasirinkta vieta. Visų pirma, pasirinktoje vietoje turi būti statesnis krantas, be to, idealu, jei jis yra ten, kur upė daro bent menkiausią vingį. Ne ką mažiau nei vieta gerą kibimą nulemia ir oras. Kuo šilčiau – tuo geriau.

Balandis meškeriotojams geras dar ir tuo, jog 20-ą dieną baigiasi lydekų žūklės draudimas. Tada ežerų bei užtvankų platybes okupuoja spiningautojai. Tačiau ar šį mėnesį jau gaudysime lydekas, priklausys ir nuo oro sąlygų.



Raimondas BUITKUS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas