Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-10-27 10:11

---

Judrios šinšilos, žaibišku greičiu lakstydamos po visą virtuvę, spėja įšokti ir į smėlio dėžę „nusiprausti“.
Godos PAUKŠTYTĖS nuotr.

Daugelis iš jūsų turite savo augintinius ir apie juos turbūt galėtumėte papasakoti daug visokių istorijų. Vilkaviškiečiai Akvilė ir Dovydas Zaveckai namuose džiaugiasi dviem mielais pūkuotais padarėliais – šinšilomis.

Mėgsta žaisti

Mažiesiems savo draugams brolis ir sesuo sugalvojo vardus: patinėlis vardu Delfis, patelė – Skipė. Ji storesnė ir ėdresnė už Delfį.

Vos šeimininkams pravėrus narvą gyvūnėliai pademonstravo savo judrumą. Jie ėmė lakstyti kaip patrakę – tarsi grindimis riedėtų du minkšti uodeguoti kamuoliukai. Lengvai šinšilų nepagausi, ypač būdamas svetimas.

Šių gyvūnų nerekomenduojama per daug imti į rankas, mat gražus šinšilų kailiukas ypač jautrus drėgmei. Gyvūnėliai mėgsta maudytis specialiame smėlyje – taip jie išsausina savo kailį. Tuo įsitikinome čia pat: vos pastačius prie atviro narvelio dėžę su smėliu, šinšilos ėmė kūliais po jį vartytis.

Tačiau ir neimdami augintinių į rankas Akvilė bei Dovydas randa kaip su jais padūkti. Vaikai atsigula ant žemės, o žvėreliai laksto per jų nugaras, lipa ant galvos. O žaisti Delfis ir Skipė mėgsta. Kai šeimininkai į juos nekreipia dėmesio, žvėreliai pribėgę kojomis kepšteli per nugarą, krimstelį į šliurę.

Kartą judri šinšila užšoko už šaldytuvo, o šis prietaisas Zaveckų virtuvėje įmontuotas taip, kad jį sunku atitraukti. Visi suko galvas, kaip gyvūnėlį iškrapštyti. Tėtis paėmęs virvę pririšo prie kibiro ir įgrūdo jį už šaldytuvo. Smalsi šinšila tuoj įlindo apžiūrėti kibiro vidų ir buvo sėkmingai „sužvejota“.



Dviese tapo linksmiau

Veterinarijos akademiją baigęs Dovydo ir Akvilės tėtis Audrius Zaveckas aiškino, kad geriausia auginti dvi šinšilas – taip gyvūnams linksmiau.

Patys Zaveckai iš pradžių laikė tik vieną šinšilą – gyvūnėlį per gimtadienį nupirko Dovydui. Netrukus naująjį įnamį ištiko nelaimė: A.Zaveckas norėjo uždaryti stalčių, o tuo momentu judrus žvėrelis šoko į jį ir buvo privertas. Veterinarijos vaistinėje dirbantis A.Zaveckas jau manė, kad sužeistas gyvūnas neišgyvens. Žvėrelį jis išsinešė į darbą, ketindamas gydyti, o jei nepavyks – „užmigdyti“. Žinodamas, kad augintiniui nugaišus vaikai labai išgyvens, tėtis, nieko nesakydamas, nupirko kitą šinšilą. Tačiau sužeistasis po truputį ėmė taisytis ir galų gale iš tėčio darbo parkeliavo namo. Taip namuose atsirado du simpatiški padarėliai. Dabar jie taip priprato vienas prie kito, kad jei kuris kažkur dingsta, kitas ieško, laksto po visus kampus ir savo „šneka“ šaukia draugą.

Švarūs gyvūnai

Šinšilas prižiūrėti nėra labai sunku ar brangu, tačiau jos gana jautrios pašarui. Jei jis netinkamas, švelnus kailiukas, dėl kurio labiausiai vertinamos šinšilos, iš karto aptriūšta. Todėl šiems žvėreliams reikia specialaus ėdesio.

Šeimininkai Delfiui ir Skipei duoda ir šieno, graužikams skirtų priedų, o kartą per savaitę – kokio vaisiaus ar daržovės. „Jiems patinka džiovinti obuoliai, razinos. Dar galima duoti duonos“, – aiškino septynmetė Akvilė.

Tačiau ėda žvėreliai nedaug – sauso pašaro užtenka 2–3 šaukštų per dieną.

Šinšilos kilę iš Pietų Amerikos. Tai – naktiniai žvėreliai, aktyviausi tamsiuoju paros metu.

Nelaisvėje šinšilos išgyvena net iki 18 metų. Šie gyvūnai neturi beveik jokio kvapo, o tai – didelis pliusas tvarką ir gerus kvapus mėgstančių mamų akimis. „Labai švarūs gyvūnai“, – patvirtino mama Gitana Zaveckienė, su kuria Dovydas ilgai derėjosi, kad leistų laikyti „ką nors gyvo“. Beje, šinšilų kailiukas toks tankus, kad jame nesiveisia jokie parazitai.



Nugraužia laidus

Be priežiūros palaidų šinšilų negalima palikti. Maži žvėreliai yra pridirbę visokių eibių: virtuvėje nugraužė žaliuzes, apkramtė baldus. Tačiau mažasis Dovydas labiausiai pyksta už nugraužtus laidus ir tuoj atneša parodyti, kurį „paženklino“ Delfis. Mat laidai, visokie prailgintuvai, kištukai ir pan. – Dovydo hobis. Jų prikištas pilnas stalčius ir net sofa.

Dar penkerių neturintis vaikas labai mėgsta žaisti su įrankiais, žino, kam reikalingas akumuliatorius ir kitokie „vyriški“ dalykai.

Atėjus ketvirtajam gimtadieniui berniukas su tėčiu nuėjo į „Senukų“ prekybos centrą ir išsirinko dovaną: tris... uždengiamus kištukinius lizdus (paprastai vadinamus rozetėmis).

Tiesa, tėveliai sako, kad prie elektros vaiko neprileidžia, bet jam ir nereikia: Dovydas stato savo namus ir jungia savo „tinklus“. Kartais, anot mamos, Dovydas įsijaučia taip, kad per laidus nėra kur pastatyti kojos. Nenuostabu, kad belakstydamos šinšilos kokį laidelį krimsteli...

Kadangi savo augintinį jau turi, Kalėdų Senelio Dovydas žadėjo prašyti kirvio – kad galėtų padėti tėtukui kapoti malkas.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---